- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-128/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis (pran.)
- Atsakovas
- Z. B., T. B.
- Ieškovas
- A. B., T. B.
- Kategorijos
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio ( pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-306-555/2008 pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį atsakovams Z. B. ir T. B. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. B. ir T. B. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovų Z. B. ir T. B. po 105 751,35 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie atsakovams nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos. Ieškovų teigimu, atsakovai neturėjo pakankamai lėšų įsigyti gyvenamąjį būstą, todėl su ieškovais susitarė sukurti bendrąją nuosavybę – pastatyti namą ir vėliau kartu gyventi. Beveik visus gyvenamojo namo statybos – namo pamatų įrengimo, namo mūro, perdangų betonavimo, stogo dengimo darbus iš ieškovų lėšų atliko ieškovas A. B. . Statybines medžiagas, reikalingas atsakovų gyvenamojo namo statybai, pirko ieškovai. Tą patvirtina prijungtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-797-249-2005 esantys medžiagų įsigijimo dokumentai. Ginčo dėl namo nuosavybės nebuvo, kol nepašlijo santykiai atsakovų šeimoje. Kadangi teismų sprendimais kitoje prijungtoje civilinėje byloje ieškovams nebuvo pripažintos nuosavybės teisės į dalį ginčo namo, ieškovų nuomone, jie įgijo teisę reikalauti priteisti į namo statybą įdėtas lėšas.
Atsiliepimas
Atsakovė Z. B. su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad šalys nebuvo susitarę kurti bendrąją nuosavybę, kartu gyventi. Ieškovas, kaip ir daugelis kitų asmenų, talkino statant namą, tačiau statybines medžiagas, panaudotas namo statyboje, pirko už savo lėšas atsakovai.
Atsakovas T. B. su ieškiniu sutiko, teigdamas, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas kurti bendrąją nuosavybę, namas buvo skirtas gyventi dviem šeimoms. Atsakovas pripažino, kad yra skolingas ieškovams 105 751,35 Lt, tačiau aiškino, kad neturi galimybės grąžinti šią pinigų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir prijungtoje civilinėje byloje pateikti prekių ir medžiagų įsigijimo dokumentai nepatvirtina ieškovų įrodinėjamos aplinkybės, jog jie prisidėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos. Dalis prekių ir medžiagų įsigijimo kvitų yra be įgijėjo pavardės, nenurodoma prekių ir medžiagų pristatymo vieta, dalis prekių yra bendro pobūdžio ir galėjo būti naudojamos bet kur, tame tarpe ir ieškovams vykdant statybos darbus jiems priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-797-249/2005 t. 3, b. l. 100 - 117). Teismo teigimu, byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovams, turintiems nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, buvo būtina įsigyti dar vieną gyvenamąjį būstą. Ginčo namas buvo suprojektuotas kaip vieno buto gyvenamasis namas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-797-249/2005 t. 1, b. l. 16, 178-205).
Teismas pažymėjo, jog ieškovų pozicija yra nevienoda: nagrinėjamoje byloje ieškovai įrodinėja, kad tik jie vieni pastatė ginčo namą, o kitoje prijungtoje byloje pripažino, jog tik prisidėjo prie ginčo namo statybos. Faktų, kuriuos pripažino atsakovas T. B. , teismas nelaikė nustatytais, atsižvelgdamas į tai, kad tarp atsakovų vyksta ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (CPK 187 str. 2 d.). Atsakovo T. B. pripažinimas ieškinio pareikštas siekiant nuslėpti tiesą, t. y. siekiant palankesnio sprendimo santuokinio turto dalybų byloje.
Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priimtais kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys (prijungta civilinė byla Nr. 2-797-249-2005) yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog susitarimas tarp ieškovų ir atsakovų sukurti bendrąją nuosavybę nėra įrodytas (CPK 182 str. 2 p.). Ieškovai neįrodė, jog tarp šalių egzistavo susitarimas, kurio pagrindu buvo nuspręsta sukurti bendrą nuosavybę ir tuo tikslu perduoti statybines medžiagas ar atlikti namo statybos darbus.
Teismo nuomone, tam tikrais atvejais turto gavimą be teisinio pagrindo įstatymų leidėjas pripažįsta pateisinamu arba taip gauto turto išreikalavimą laiko iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams (CK 6.241 str., 6.237 str.). Vienas tokių atvejų yra turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, kitas – turto perdavimas asmens, neprivalėjusio įvykdyti prievolę, tačiau ją įvykdžiusio, jeigu tai atitinka geros moralės nuostatas (CK 6.241 str. 1 d. 3 p.). Teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje aptariamas prievolės įvykdymas, kai tėvai teikė pagalbą sūnui ir jo šeimai, kurios teikti pagal įstatymą jie neprivalėjo, atitinka geros moralės nuostatas. Atsakovai pagrįstai galėjo tikėtis, kad tėvų pagalba, gyvenamojo namo statyboje išreikšta tiek prisidėjimu darbu, tiek statybinėmis medžiagomis, atsižvelgiant į CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos išimties esmę, atiteks jiems kaip dovana. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovų netinkami ar nesąžiningi veiksmai būtų turėję įtakos ieškovų valiai įvykdyti prievolę - perduoti turtą. Teismo nuomone, ieškovams neįrodžius savo suklydimo dėl turtą gavusių asmenų (atsakovų) nesąžiningo elgesio ir dėl pareigos įvykdyti prievolę turėjimo – neįrodžius suklydimo dėl susitarimo kurti bendrąją nuosavybę (CPK 178 str.), taikytinas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas, todėl nurodytas turtas negali būti grąžintas perleidėjui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai A. B. ir T. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą apeliantai motyvuoja tuo, kad:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje į įrodinėjimo dalyką patenka akivaizdus suklydimas dėl susitarimo kurti bendrąją nuosavybę ir netinkamai taikė CK 6.241 straipsnio 3 punktą. Atsakovai pažeidė šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį, tačiau ieškovai kitoje civilinėje byloje Nr. 2-797-249/2005 pritrūko įrodymų dėl tokio susitarimo egzistavimo, todėl yra priversti savo teises ginti taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.237 str.).
2. Atsakovės Z. B. elgesys nėra sąžiningas, nes ji pasisavino dokumentus, pagrindžiančius ieškovų turėtas išlaidas namo statybai, be to, nagrinėjamoje byloje ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-797-249/2005 atsakovė davė prieštaringus, tikrovės neatitinkančius paaiškinimus.
3. Teismas, taikydamas CK 6.241 straipsnio 3 punktą, pripažino, kad atsakovai praturtėjo ieškovų sąskaita be pagrindo, byloje nėra duomenų, pateisinančių šį praturtėjimą.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovams nebuvo reikalingas antras gyvenamasis namas, kad ginčo gyvenamasis namas nepritaikytas gyventi dviem šeimoms. Šias aplinkybes patvirtina kitoje byloje Nr. 2-797-249/2005 esantys įrodymai.
5. Teismas neteisingai tyrė ir vertino įrodymus, susijusius su statybinių medžiagų įsigijimu. Teismas vertino tik atsakovų pateiktus kvitus ir čekius, kurie nepatvirtina statybinių medžiagų įsigijimo fakto. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovų pateiktų lokalinių sąmatų, pagal kurias akivaizdu, jog nėra daugelio statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, o jų įsigijimo faktą galėjo patvirtinti liudytojai. Teismas be pagrindo nevertino liudytojų E. J. , V. P. , J. L. , K. P. parodymų.
6. Skundžiamas teismo sprendimas yra prieštaringas: jame nurodoma, jog ieškovai neįrodė statybinių medžiagų įsigijimo fakto, tačiau pripažįstama, kad ieškovai prisidėjo statybinėmis medžiagomis ir darbu prie namo statybos.
7. Teismas be pagrindo netaikė CPK 182 straipsnio, nes atsakovo T. B. faktų pripažinimas neprieštarauja nei bylos duomenims, nei gerai moralei, nei įstatymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Z. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad:
1. Apeliantai savo teises gina nepagrįsto praturtėjimo institutu, tačiau neįrodinėja nepateisinamo turto įsigijimo sandoriu ar teisiniu aktu fakto, turto perdavimo suklystant ar dėl prievartos, negalimumo nepagrįstai perduotą turtą atgauti kitokiais civilinės teisės gynimo būdais. Jie neįrodė kokį turtą perleido atsakovams, teigia, jog pastatė visą namą, tačiau reikalauja tik dalies namo vertės.
2. Teismas teisingai taikė CK 6.241 straipsnį nurodydamas, kad tarp ginčo šalių nebuvo jokių susitarimų dėl bendros veiklos, ką patvirtina ir Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-797-249/2005.
3. Teismas pagrįstai įvertino atsakovo T. B. faktų pripažinimą kaip siekį gauti didesnę turto dalį skyrybų byloje.
Šalies argumentai
4. Apeliantų nurodomi įrodymai nepatvirtina fakto, kad namas nėra skirtas gyventi vienai šeimai.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nepatenkinęs ieškinio, kuris buvo grindžiamas CK šeštosios knygos III dalies XX skyriuje įtvirtinto civilinių santykių teisinio reguliavimo instituto normų taikymu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą.
Ieškovai reikalauja iš atsakovų piniginės kompensacijos, reikalavimą siedami su investuotomis lėšomis ir pinigine išraiška apskaičiuotomis darbo sąnaudomis, turėtomis dalyvaujant atsakovų gyvenamojo namo statyboje. Ieškinyje nurodoma, kad su atsakovais buvę susitarta bendru darbu ir lėšomis sukurti bendrąją nuosavybę – pasistatyti didelį gyvenamąjį namą dviem šeimoms, nes pagal šalių susitarimą buvo numatyta, kad ieškovai senatvėje gyvens kartu su sūnaus šeima. Ieškovų teigimu, jie ne tik darbu prisidėjo prie namo statybos, bet ir savo lėšomis finansavo įvairių statybinių medžiagų namo statybai įsigijimą, taip pat panaudojo turimas medžiagas, likusias nuo jų ūkinio pastato statybos. Anksčiau ieškovai teismine tvarka reikalavo pripažinti jiems nuosavybės dalį bendrojoje namo nuosavybės teisėje, tačiau jų ieškinys dėl dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo buvo atmestas, todėl, susidarius tokiai situacijai, ieškovai įsitikinę, kad turi teisę reikalauti iš atsakovų lėšų už įdėtą darbą ir medžiagų įsigijimą kompensavimo. Ieškovų teigimu, atsakovai įpareigotini kompensuoti nurodytas lėšas, nes pastačius gyvenamąjį namą atsakovė Z. B. pakeitė savo valią ir nebepripažįsta buvusio susitarimo sukurti bendrą daiktą. Ieškinyje nurodytos sumos dydžio lėšas ieškovai įvardijo kaip savo nuostolius, nes tokia suma atsakovai nepagrįstai praturtėjo ieškovų sąskaita. Ieškinio reikalavimas grindžiamas bendrosiomis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo, įgyvendinimo bei civilinių teisių gynimo teisės normomis (CK 1.136 – 1.138 str.), taip pat specialiosiomis nesutartinių prievolių normomis, įtvirtintomis CK 6.237 – 6.242 straipsniuose. Taigi tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu ieškinio reikalavimas grindžiamas turtinių prievolių atsiradimu dėl nepagrįsto praturtėjimo.
CK 6.237 – 6.242 straipsniuose reglamentuojamos dvi skirtingos nepagrįsto praturtėjimo plačiuoju požiūriu atsiradimo situacijos: pirma, turto (daikto) gavimas be pagrindo, antra, nepagrįstas praturtėjimas sutaupant arba gaunant kitokią naudą. Pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, įtvirtintą CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Ieškovai nurodo, kad atsakovų nepagrįstą praturtėjimą lėmė nors ir susiję, tačiau skirtingi ieškovų atlikti teisiniai veiksmai: 1. ieškovų lėšų investavimas į gyvenamojo namo statybą, pasireiškęs ieškovų piniginių santaupų naudojimu įsigyjant (perkant) įvairias statybines medžiagas (prekes) ir jų turimų medžiagų panaudojimas namo statyboje; 2. ieškovų dalyvavimas savo tiesioginiu ir netiesioginiu (organizaciniu) darbu namo statyboje, vykdytoje ūkio būdu. Kadangi CK 6.237 straipsnyje vartojama sąvoka „turtas“ apima ne tik daiktus, bet ir turtines teises, pinigus ir kitokias materialines vertybes, vadinasi, ieškovų reikalavimas priteisti lėšas (pinigus), panaudotas statybinių medžiagų įsigijimui, reiškia reikalavimą grąžinti be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 – 6.241 str. nuostatos). Tuo tarpu reikalavimas kompensuoti už materialaus turinio neturinčias vertybes - suteiktas paslaugas, t. y. atlyginti už fizinį ir organizacinį darbą namo statyboje laikytinas reikalavimu atlyginti nuostolius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo sutaupant kito asmens sąskaita (CK 6.242 str. nuostatos).
Vertinant reikalavimus grąžinti be pagrindo įgytą turtą ar atlyginti nuostolius dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatyta, ar atsakovai yra be pagrindo praturtėję dėl ieškovų atliktų veiksmų. Veiksmų atlikimo faktas turi būti įrodytas ir ši pareiga tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad atliko tokius veiksmus. Dėl to nagrinėjamoje byloje ypač svarbu nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su ginčo gyvenamojo namo statybos darbais ir jos aprūpinimo reikalingomis medžiagomis finansavimu. Turi būti nustatyta, ar ieškovai prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, koks buvo šio prisidėjimo pobūdis ir turinys (darbai ir/arba lėšos), o jeigu prisidėjo - ar atsakovai dėl to nepagrįstai praturtėjo sutaupydami ieškovų lėšų ir/arba atlikto darbo sąskaita. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas svarstė ir vertino, ar egzistuoja ieškovų nurodytos nepagrįsto atsakovų praturtėjimo prielaidos, ir nevertino su tuo nesusijusių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Dėl ieškovų reikalavimo priteisti (grąžinti) be pagrindo investuotas lėšas į gyvenamojo namo statybą
Ieškinyje akcentuojama, kad ieškovai prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, iš savo santaupų finansuodami įvairių statybinių medžiagų pirkimą. Šias investicijas ieškovai darė tikėdamiesi, kad stato bendrą daiktą kartu su sūnaus šeima, neturėdami pagrindo manyti, jog jų lėšomis įgytos statybinės medžiagos atiteks atsakovams kaip dovana. Kitoje byloje atmetus ieškinį dėl dalies bendrojoje namo nuosavybėje pripažinimo, ieškovai reikalauja kompensuoti statybinių medžiagų įsigijimui panaudotas jų lėšas, kurių dydis pagal ieškovo A. B. sudarytą statybinių medžiagų poreikio žiniaraštį sudaro 120 396,85 Lt (t. 1, b. l. 19). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklę aplinkybes dėl lėšų teikimo įsigyjant (perkant) atsakovų namo statyboje panaudotas statybines medžiagas turi įrodyti ieškovai. Rungimosi civiliniame procese principas įtvirtina, kad šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Viena iš įstatyme numatytų bendrosios įrodinėjimo pareigos išimčių atsiranda tais atvejais, kai kalbama apie aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta speciali norminė taisyklė, nereikalaujanti įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Šioje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys, dalyvavę kitoje prijungtoje civilinėje byloje dėl dalies bendrojoje gyvenamojo namo nuosavybėje pripažinimo (bylos Kauno miesto apylinkės teismo apskaitoje numeris Nr. 2 -797-249/2005). Šioje, kaip ir kitoje nurodytoje civilinėje byloje, ieškovai reikalavimus grindė to paties turinio faktiniu pagrindu (aplinkybėmis) – aktyviais fiziniais ir organizaciniais veiksmais (darbu ir lėšų naudojimu) ketinant sukurti bendrąją nuosavybę kartu su sūnaus šeima. Kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, priimti teismų sprendimai įgavo ne tik res judicata teisinę galią, bet ir įgijo prejudicialumo (nenuginčijamumo) savybę tiems asmenims. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Paminėta įstatyminė taisyklė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad šioje civilinėje byloje nebegali būti ginčijami ar kitaip aiškinami teismo jau nustatyti faktai bei teismo įvertintas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinys.
Ieškovas A. B. , kitoje civilinėje byloje įrodinėdamas faktus dėl susitarimo su atsakovais sukurti bendrą dalinę gyvenamojo namo nuosavybę ir dėl jungtinės veiklos siekiant šio tikslo, be kita ko, juos grindė aplinkybėmis dėl savo šeimos lėšų investavimo į gyvenamojo namo statybą, jas naudojant reikalingoms statybinėms medžiagoms įsigyti. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu (prijungtos civilinės bylos Nr. 2 -797-249/2005, t. 3, lapai 59-61) nustatyta, kad pagal ieškovo A. B. pateiktus rašytinius dokumentus (statybinių medžiagų pirkimo kvitus) negalima daryti išvados, kad tuose kvituose nurodytos medžiagos buvo skirtos būtent gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai. Toje byloje apeliacine tvarka priimtoje Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartyje (prijungtos civilinės bylos Nr. 2 -797-249/2005, t. 3, lapai 149-153) akcentuota, kad ieškovas A. B. įrodymų dėl piniginių lėšų investavimo į gyvenamojo namo statybą (duomenys neskelbtini) nėra pateikęs, be to, apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytu faktu, kad ieškovo A. B. pateikti kvitai nepatvirtina aplinkybių, jog ieškovas būtų pirkęs statybines medžiagas būtent ginčo namo statybai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai naujų ar papildomų rašytinių įrodymų, patvirtinančių statybinių medžiagų įgijimą (pirkimą) jų asmeninėmis arba šeimos lėšomis ir tų medžiagų panaudojimą statant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) nepateikė. Byloje pateiktas ieškovo sudarytas medžiagų poreikio gyvenamojo namo statybai žiniaraštis arba gyvenamojo namo statybos lokalinės sąmatos, jose sutartiniais žymėjimais išskiriant ieškovo A. B. pirktas medžiagas (t. 1, b. l. 19, 101-111), objektyviai nepaneigia ne tik teismine tvarka jau nustatytų aplinkybių dėl pirkimo dokumentuose nurodytų medžiagų galimo panaudojimo šio gyvenamojo namo statyboje, bet ir neįrodo aplinkybių, kad jos buvo įgyjamos už ieškovų A. B. ir T. B. lėšas. Byloje apklausti liudytojai R. Č. , K. P. , E. J. , V. P. (t. 1, b. l. 171-175) parodė matę, kaip ieškovas A. B. pirko kai kurias statybines medžiagas (šiferį, raudonas plytas, silikatinius blokelius, medieną), tačiau, kad už tas medžiagas ieškovas atsiskaitinėjo nuosavomis lėšomis, kad tos medžiagos buvo panaudotos ginčo gyvenamojo namo statyboje, liudytojai iš esmės nepatvirtino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant vienoje civilinėje byloje nustatytoms aplinkybėms dėl ieškovų lėšų investavimo į ginčo gyvenamojo namo statybą neįrodytumo, šios aplinkybės kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, iš naujo neįrodinėtinos, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos aukščiau nurodytos civilinio proceso įstatymo normos, įtvirtinančios teismų sprendimų prejudicialumo (nenuginčijamumo) savybę tiems patiems procese dalyvaujantiems asmenims. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prijungtoje civilinėje byloje konstatuotas aplinkybes, taip pat nagrinėjamoje byloje pateiktų duomenų reikšmingumą įrodinėjimo dalykui, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovų nurodytas faktas, kad jie investavo nuosavas lėšas į ginčo gyvenamojo namo statybą, kurias atsakovai privalo grąžinti kaip be pagrindo įgytą turtą, yra neįrodytas, o tuo pačiu nenustatytas.
Dėl ieškovų reikalavimo priteisti atlyginimą už darbą statant gyvenamąjį namą
Kaip jau nurodyta, ieškovų reikalavimas kompensuoti už materialaus turinio neturinčias vertybes (suteiktas paslaugas) – atlyginti už atliktą fizinį ir organizacinį darbą statant ginčo gyvenamąjį namą, teisiškai laikytinas reikalavimu atlyginti nuostolius, kurių atsiradimas grindžiamas atsakovų nepagrįstu praturtėjimu ieškovų sąskaita (CK 6.242 str.). Ieškovų pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad atsakovų gyvenamojo namo statyboje aktyviais veiksmais dalyvavo iš esmės tik vienas ieškovas A. B. , todėl svarstytina, ar atsakovai galėjo nepagrįstai praturtėti ieškovo atliktų organizacinių veiksmų ir jo darbo jėgos sąskaita. Ieškinyje teigiama, kad ieškovas A. B. atliko daugumą visų gyvenamojo namo statybos darbų. Atsakovė Z. B. neginčijo, kad ieškovas A. B. yra pagelbėjęs gyvenamojo namo statybos darbų metu, tačiau aiškino, kad jo parama pasireiškė tik lengvais patalkininkavimo darbais ir patarimų teikimu. Taigi ieškovo fizinės ir intelektualios paramos statant gyvenamąjį namą faktas yra pripažįstamas. Tokiu atveju reikia išsiaiškinti ir įvertinti, ar dėl tokio pobūdžio paramos teikimo ieškovai patyrė nuostolių, o atsakovai praturtėjo be pagrindo sutaupydami dėl ieškovo atliktų teikiant paramą veiksmų. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga vėlgi tenka asmeniui, tvirtinančiam apie tokių veiksmų atlikimą ir apie kito asmens ar asmenų nepagrįstą praturtėjimą tų veiksmų (darbų) atlikimo sąskaita.
CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nepagrįstas praturtėjimas yra nepagrįstas sutaupymas ar kitokios naudos gavimas. Nepagrįsto praturtėjimo atveju atsakovas privalo grąžinti tik tokią sumą, kokia jis praturtėjo arba kokia sumažėjo ieškovo turtas. Nagrinėjant tokio pobūdžio ieškinį, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Čia atsižvelgtina į teisės doktrinoje egzistuojančią nuostatą, jog tais atvejais, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių, negalimas nepagrįsto praturtėjimo priteisimas. Be to, faktinių tokio ieškinio aplinkybių nustatymas susijęs su kitų asmenų nepagrįsto praturtėjimo prielaidų taikymu – turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovų praturtėjimo; nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Tik nustačius nurodytas galimas nepagrįsto praturtėjimo prielaidas būtų galima priteisti nuostolius, atsiradusius dėl nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).
Kaip jau pažymėta, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ieškovai investavo lėšas ir fizines jėgas į gyvenamojo namo statybą, nes siekė pagal susitarimą su atsakovais sukurti bendrąją namo nuosavybę, jie neketino suteikti pagrindą manymui, kad teikiama parama atiteks atsakovams kaip dovana. Kitoje byloje priimtais teismų sprendimais nepripažinus susitarimo su atsakovais fakto dėl bendrosios nuosavybės kūrimo, ieškovų teigimu, nėra teisinio pagrindo, kuriuo būtų pateisinamas atsakovų praturtėjimas ieškovų sąskaita. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kitoje prijungtoje byloje priimtais teismų sprendimais konstatuota, jog aplinkybės dėl ieškovų ir atsakovų susitarimo bendros jungtinės veiklos pagrindu statyti ginčo gyvenamąjį namą bendrosios dalinės nuosavybės teise yra neįrodytos. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ieškovai nagrinėjamoje byloje nebegali vėl remtis tais pačiais argumentais, kad jų dalyvavimas ginčo gyvenamojo namo statyboje buvo sąlygotas vien tik susitarimu su atsakovais dėl bendros nuosavybės į šį daiktą sukūrimo, šiam tikslui akumuliuojant abiejų šalių lėšas ir darbą. Tuo pačiu ieškovai nebegali remtis nepagrįsto atsakovų praturtėjimo aplinkybe, jos atsiradimą siedami su tuo, jog atsakovė Z. B. pakeitė valią ir atsisakė vykdyti susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės į pastatytą ginčo gyvenamąjį namą įgyvendinimo. Kadangi yra nustatytas šalių susitarimo sukurti bendros nuosavybės teise turėtiną būsimą daiktą nebuvimo faktas, todėl reikia įvertinti, ar A. B. dalyvavimas ginčo gyvenamojo namo statybos darbuose gali būti pripažintas nepagrįstu atsakovų praturtėjimu, pasireiškusiu atsakovų darbo sąnaudų sumažėjimu (sutaupymu) ieškovo atlikto darbo apimtimi (mastais). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai sutartimi ar kitu pagrindu būtų prisiėmę prievolę sumokėti ieškovui A. B. atlyginimą už darbą statant gyvenamąjį namą, nėra duomenų ir apie atsakovų prievolę kitaip kompensuoti ieškovams už suteiktą nematerialią paramą namo statybos darbuose. Taigi šiuo aspektu negalima tvirtinti, kad atsakovų praturtėjimas – darbo sąnaudų ir laiko sutaupymas ieškovo A. B. atlikto darbo sąskaita - galėtų būti pripažintas nepagrįstu. Kadangi nėra įrodytos kitos aplinkybės dėl ieškovo A. B. dalyvavimo ginčo gyvenamojo namo statybos darbuose paskatų, laikytina, kad fiziniu ir organizaciniu darbu ieškovas geranoriškai neatlygintinai (nesavanaudiškai) pagelbėjo sūnaus šeimai, kas iš esmės atitinka prigimtinės moralės nuostatas dėl artimųjų tarpusavio paramos teikimo. Tokiu atveju nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovai yra nesąžiningai praturtėję (sutaupę) ieškovo A. B. veiksmų (atlikto darbo) sąskaita, nes nėra nustatyta viena iš esminių nepagrįsto praturtėjimo teisinių prielaidų – neįrodytas nuostolių dėl ieškovo A. B. dalyvavimo savo darbu atsakovų gyvenamojo namo statyboje atsiradimas, tuo pačiu nenustatytas nepagrįstas atsakovų naudos gavimas. Nenustačius, kad atsakovai būtų nesąžiningai praturtėję ieškovo A. B. atliktų veiksmų – dalyvavimo darbu namo statyboje – sąskaita, jie neprivalo už tų veiksmų atlikimą atlyginti ieškovams byloje esančiame žiniaraštyje apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos – 91 105,86 Lt, nes ieškovai nelaikytini patyrę tokios sumos dydžio nuostolius.
Pareiga kompensuoti už suteiktas nematerialaus pobūdžio paslaugas (atlyginti už atliktą darbą) gali atsirasti, jei nustatoma, kad kiti asmenys dėl to nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėja tas paslaugas suteikusio asmens sąskaita. Tokiu atveju taikomos CK 6.242 straipsnio nuostatos. Reikalavimas priteisti nuostolius dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo skiriasi nuo reikalavimo dėl be pagrindo įgyto daikto išreikalavimo iš atsakovo. Be pagrindo suteikus paslaugas atsakovas gauna ne daiktą - jo praturtėjimas pasireiškia sutaupymu ar kitokiu naudos gavimu. Byloje neįrodyta, kad ieškovai investavo turtą - nuosavas lėšas į ginčo gyvenamojo namo statybą, todėl jų reikalavimas priteisti (grąžinti) lėšas kaip be pagrindo atsakovų įgytą finansinį turtą negali būti tenkinamas, nes nenustatytas tokio turto perdavimo faktas. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra konstatuotos aplinkybės dėl ieškovo A. B. suteiktų atsakovams nematerialių paslaugų – darbinės paramos statant gyvenamąjį namą. Tačiau tokiu atveju negali būti svarstoma dėl turto išreikalavimo, bet aiškinamasi, ar paslaugas gavę atsakovai nepraturtėjo be pagrindo ir ar ieškovams dėl to atsirado nuostolių. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti ieškinį, be kita ko, argumentavo ir CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymu. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.241 straipsnyje yra išvardinti perduoto turto ar išmokėtų piniginių sumų negalimumo išreikalauti atvejai, t. y. atvejai, kada negalima išreikalauti perduoto turto. Byloje nenustatytas ieškovų turto (lėšų) nepagrįsto perdavimo atsakovams faktas, o ieškovo A. B. teikta nemateriali parama - darbas namo statyboje - nereiškia turto perdavimo. Esant tokioms konstatuotoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo byloje taikyti CK 6.241 straipsnio normų. Kita vertus, čia nurodytas netinkamas materialinių teisės normų pritaikymas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, nes atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai (CPK 328 str.).
Dėl atsakovo T. B. pripažinimo ieškinyje nurodytų faktų teisinio vertinimo
Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovas T. B. pripažino ieškovų išdėstytas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas nelaikė šių faktų nustatytais, kadangi toks atsakovo pripažinimas neatitinka bylos aplinkybių. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad tarp atsakovų vyksta teisminis ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovo reiškiamu faktų pripažinimu siekiama nuslėpti tiesą tikintis palankesnio sprendimo turto dalybų byloje, todėl vadovautis šalies faktų pripažinimu teismas neturėjo pagrindo. Su tokia pirmosios instancijos teismo teisine pozicija teisėjų kolegija sutinka.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovų (sutuoktinių) Z. B. ir T. B. tarpusavio santykiai yra priešiški, jie bylinėjasi dėl bendro santuokinio turto padalijimo, įskaitant ir turtines pretenzijas į ginčo gyvenamąjį namą. Akivaizdu, kad atsakovai šioje byloje procesiškai nebendradarbiauja, jų teisinės pozicijos yra priešingos. Atsakovas T. B. (ieškovų sūnus), nors formaliąja prasme būdamas atsakovo procesinėje padėtyje, iš esmės suinteresuotas palankaus ieškovams sprendimo priėmimu, nes tokia bylos baigtis gali turėti įtaką T. B. ir Z. B. teisinei padėčiai nagrinėjant jų ginčą dėl daiktinių teisių į dalintiną santuokinį turtą. CPK 182 straipsnio 5 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Ieškovų nurodytas ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes pripažįsta tik vienas iš atsakovų. Veikti priešingai kito atsakovo teisinei pozicijai atsakovas T. B. turi subjektyvaus pobūdžio interesą. Esant tokiai situacijai atsakovo T. B. pareiškimas dėl ieškinyje išdėstytų faktų pripažinimo pirmosios instancijos teismui nebuvo privalomas ir teismas nurodė pagrįstus motyvus, kuriais remdamasis atsisakė laikyti juos pripažintais. Pažymėtina, kad kitos šalies reikalavimus grindžiamų faktų pripažinimas taip pat turi būti įrodytas. CPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu tik tuo atveju, kai įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Atsakovo T. B. pareikštas faktų pripažinimas neatitiko nei prijungtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotų faktų, nei nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių, jis pareikštas asmeniniais subjektyviais interesais, siekiant palankesnės teisinės padėties sprendžiant turtinius ginčus tarp sutuoktinių, todėl pagrįstai atsisakyta priimti faktų pripažinimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, nes apeliacinio skundo motyvais jį naikinti arba keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovų A. B. ir T. B. po 20 Lt dokumentų siuntimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.