- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-02
- Bylos Nr.
- 2-306-555/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- A. B., T. B.
- Atsakovas
- T. B., Z. B.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė, Diana Degutienė
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei, dalyvaujant ieškovams A. B., T. B., ieškovų atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovams T. B., Z. B., atsakovės Z. B. atstovei advokatei Dianai Degutienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį atsakovams Z. B. ir T. B. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai A. B. ir T. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų Z. B. ir T. B. po 105 751,35 Lt. Nurodo, kad savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie atsakovams nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune statybos. Ieškovų teigimu atsakovai neturėjo pakankamai lėšų įsigyti gyvenamąjį būstą, todėl tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, jog kartu bus sukurta bendra nuosavybė, pastačius gyvenamąjį namą, nors statybos leidimas buvo išduotas atsakovo T. B. vardu, šalys susitarė gyventi kartu. Ieškovai ieškiniu įrodinėja, kad faktiškai visus gyvenamojo namo statybos – namo pamatų įrengimo, namo mūro, perdangų betonavimo, stogo dengimo darbus iš ieškovų lėšų atliko A. B., tuo tarpu atsakovas T. B. padėjo atlikti tik kai kuriuos darbus. Ieškovų vertinimu ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, jog statybines medžiagas, reikalingas atsakovų gyvenamojo namo statybai, pirko ieškovai, patvirtina prijungtoje Kauno miesto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys medžiagų įsigijimo dokumentai. Be to ieškovai teigia, kad ginčo dėl namo nuosavybės nebuvo iki nepašlijo santykiai atsakovų šeimoje. Kadangi teismų sprendimais nebuvo pripažinta jiems – ieškovams nuosavybės dalis į ginčo namą, ieškovų vertinimu, jie įgijo teisę reikalauti priteisti į namo statybą įdėtas lėšas.
Atsakovė Z. B. su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jokie prievoliniai teisiniai santykiai tarp šalių nebuvo sudaryti: nebuvo susitarimo kurti bendrąją nuosavybę, kartu gyventi. Namas buvo projektuojamas gyventi vienai šeimai, namas buvo statomas ilgą laiko tarpą, namo statyba buvo pradėta įvertinus atsakovų finansines galimybes. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas, kaip ir daugelis kitų asmenų talkino namo statyboje, tačiau atsakovė nepripažįsta, kad statybines medžiagas, panaudotas namo statyboje, pirko už savo lėšas ieškovai.
Atsakovas T. B. su ieškiniu sutinka, nurodo, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas kurti bendrąją nuosavybę, namas buvo skirtas gyventi dviem šeimom. Atsakovas pripažįsta, kad yra skolingas ieškovams 105 751,35 Lt, tačiau teigia, kad neturi galimybės grąžinti šią pinigų sumą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Prijungtos Kauno miesto civilinės bylos Nr. 2-797-249/2005 medžiaga nustatyta, kad atsakovas T. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune (prijungtos bylos b.l. 14-15, 1 t.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekia išreikalauti iš atsakovų šių kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą – namo statybos kaštus 211 502,71 Lt, tvirtindami, kad jie - ieškovai savo lėšomis ir jėgomis pastatė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Nurodo, kad statybos metu tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas kurti bendrąją nuosavybę, turint tikslą pastatyti namą dviem šeimom. Kadangi dėl tarp atsakovų iškilusių konfliktinių santykių susitarimas nebuvo realizuotas, ieškovų vertinimu, jie įgijo teisę reikalauti lėšų, panaudotų statybinių medžiagų bei priemonių, įdėtų sukuriant atsakovų nuosavybę, vertę.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje byloje yra nustatyta, kad ieškovai, reikšdami ieškinį atsakovams dėl 211 502,71 Lt sumos išieškojimo, įrodinėjo, jog pirko statybines medžiagas, jog savo darbu prisidėjo prie turto sukūrimo. Ieškovai, teismo vertinimu, privalo įrodyti, kada ir kokias statybines medžiagas be teisinio pagrindo panaudojo atsakovų gyvenamojo namo statyboje bei pateikti teiginį patvirtinančius įrodymus, kad būtent šios statybinės medžiagos buvo panaudotos ginčo namo statyboje. Teismo vertinimu, tiek šioje byloje, tiek ir prijungtoje byloje (prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 24-39) pateikti prekių – medžiagų įsigijimo dokumentai nepatvirtina įrodinėjamos aplinkybės, jog būtent šios statybinės medžiagos buvo panaudotos namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, statybai. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog dalis kvitų yra be pavardžių, nenurodoma jų pristatymo vieta, dalis prekių yra bendro pobūdžio ir galėjo būti naudojamos bet kur, tame tarpe ir ieškovams vykdant statybos darbus jiems priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , Kaune (prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 100-117, 3 t.). Darydamas šią išvadą, teismas įvertina ir tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovų teiginius, jog statybinės medžiagos buvo naudojamos, namo, skirto gyventi dviem šeimom, statybai bei, kad buvo būtinybė, ieškovams nuosavybės teise turint gyvenamąjį namą, įsigyti dar vieną gyvenamąjį būstą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo namas suprojektuotas kaip vieno buto gyvenamasis namas, tokia padėtis užfiksuota ir registro įmonėje (prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 16, 178-205, 1t). Be to pažymėtina, jog ieškovai ieškiniu įrodinėja, kad visas statybines medžiagas reikalingas namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune statybai pirko tik jie – ieškovai, tačiau iš prijungtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių ieškovų paaiškinimų, spręstina, kad ieškovų pozicija nagrinėjamojoje byloje nevienoda: nagrinėjamojoje byloje ieškovai įrodinėja, kad tik jie vieni pastatė ginčo namą, tuo tarpu prijungtoje byloje pripažino, kad tik prisidėjo prie ginčo namo statybos. Atsakovas T. B. pripažino ieškovų nurodytas aplinkybes, tačiau teismas nelaiko šių faktų nustatytais, kadangi pripažinimas neatitinka bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovų yra inicijuotas ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, vadovautis šiuo šalies faktų pripažinimu teismas neturi pagrindo (CPK 187 straipsnio 2 dalis), spręsdamas, kad šis pripažinimas yra pareikštas siekiant nuslėpti tiesą, t.y. siekiant palankesnio sprendimo turto dalybų byloje.
Ieškovų įrodinėjamo statybos laikotarpiu galiojusio 1964 m. CK 472 straipsnyje buvo numatyta piliečių teisė sudaryti jungtinės veiklos sutartį savo asmeniniams buitiniams poreikiams tenkinti. Tokiai sutarčiai privaloma rašytinė forma ir šios formos nesilaikymo pasekmės šio pobūdžio sutartims nebuvo numatytos. Šio kodekso 474 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra jų bendroji dalinė nuosavybė. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja atitinkamą reikalavimo teisę. Ieškovai nurodė, kad perdavė atsakovams turtą naudotis neatlygintinai su sąlyga, jog baigus namo statybą jie taps namo bendrasavininkiai, jiems – ieškovams bus suteiktos nuosavybės teise gyvenamos patalpos. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais priimtais kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ) yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog susitarimas tarp ieškovų ir atsakovų sukurti bendrąją nuosavybę nėra įrodytas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovai žinojo, jog jie neprivalo vykdyti prievoles, t.y. neįrodė, jog egzistavo susitarimas, kurio pagrindu buvo nuspręsta sukurti bendrą nuosavybę ir tuo tikslu perduoti statybines medžiagas ar atlikti statybos darbus.
Pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, įtvirtintą CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, galiojančią ginčo nagrinėjimo metu, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Byloje apklausti liudytojai tvirtino, kad ieškovas A. B. talkino statant sūnaus T. B. gyvenamąjį namą. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovė Z. B.. Liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovo prisidėjimas pasireiškė įvairiai: tam tikrais atvejais tiesiogiai dalyvaujant atliekant darbus, kitais – atliekamų darbų priežiūra. Tam tikrais atvejais turto gavimą be teisinio pagrindo įstatymų leidėjas pripažįsta pateisinamu arba taip gauto turto išreikalavimą laiko iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. CK 6.241 straipsnyje nustatytos CK 6.237 straipsnio išimtys, t. y. atvejai, kada gauto turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Vienas atvejų, kai turto negalima išreikalauti kaip įgyto be teisinio pagrindo, yra šio turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, kitas – turto perdavimas asmens, nors ir neprivalėjusio įvykdyti prievolės, tačiau ją įvykdžiusio ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas. Prievolės įvykdymas, kaip nagrinėjamos bylos atveju tėvų teikta sūnui ir jo šeimai pagalba namo statyboje, kurios teikti pagal įstatymą neprivalėjo, teismo vertinimu, atitinka geros moralės nuostatas. Akivaizdu, kad taip perduoto turto išreikalavimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Tuo tarpu negalėjimo išreikalauti turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, sąlyga yra turtą perduodančio asmens suvokimas, kad jis neturi jokios pareigos tą daryti. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu. Atsakovai pagrįstai galėjo tikėtis, kad ši tėvų pagalba, išreikšta tiek prisidėjimu darbu, tiek statybinėmis medžiagomis gyvenamojo namo statyboje, atsižvelgiant į CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos išimties esmę, atiteks jiems kaip dovana. Byloje nėra surinkta įrodymų, įgalinančių teigti, kad turtą – ieškovo pagalbą gavusių asmenų - atsakovų netinkami, nesąžiningi veiksmai, turėję įtakos turtą savanoriškai, iš esmės suvokiančio, kad neprivalo to daryti, perdavusio asmens valiai įvykdyti prievolę perduoti turtą. Todėl turtą – pinigine išraiška įvertintą pagalbą namo statyboje perdavusiam asmeniui (ieškovams) neįrodžius savo suklydimo dėl turtą gavusių asmenų (atsakovų) nesąžiningo elgesio ir kartu dėl pareigos įvykdyti prievolę turėjimo – neįrodžius suklydimo dėl susitarimo kurti bendrąją nuosavybę (CPK 178 straipsnis), taikytinas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas, ir spręstina, kad ieškinyje nurodytas turtas negali būti grąžintas jo perleidėjui.
Esant išdėstytiems argumentams, ieškovų ieškininis reikalavimas atmestinas. Nesant pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimus, iš ieškovų priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. B. ir T. B. po 1200 Lt Z. B. išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.