Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00425-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 14.2.3; 41; 43.8.2; 55.1.3; 57.4. (S)

2020 m. liepos 17 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjos Asociacijos „Skirsnemunės kaimo bendruomenė” atstovui pirmininkui D. M. ir pareiškėjos atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui,

2020 m. liepos 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Asociacijos „Skirsnemunės kaimo bendruomenė” patikslintą skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Ren energija”, UAB „Ekosistema” dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Asociacija „Skirsnemunės kaimo bendruomenė” (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC, atsakovas) Tauragės departamento 2019-12-20 sprendimą „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių” Nr. (7-11 14.3.4 E) BSV-25011 (toliau – ir ginčijamas sprendimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad Jurbarko r. sav., Skirsnemunės sen., Skirsnemuniškių I, Skirsnemuniškių II, Skirsnemuniškių III, Girvalakių ir Naubariškių kaimuose yra planuojama ūkinė veikla (toliau - ir PŪV), kuri gali turėti neigiamą įtaką vietos gyventojų sveikatai bei jų auginamų gyvulių produktyvumui.

Atkreipia dėmesį, kad UAB „Ekosistema” parengė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos santrauką (toliau – ir Ataskaita). Teigia, kad aktyviai dalyvavo Ataskaitos svarstymo procedūrose ir teikė savo pasiūlymus. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija 2019-09-18 raštu Nr. (10.2.2.3-411)10-5749 pateikė informaciją, kad NVSC Tauragės departamentas yra atlikęs triukšmo, infragarso, žemadažnio garso matavimus šalia veikiančių vėjo elektrinių esančioje gyvenamojoje aplinkoje ir patalpose, ir kad nustatyti dydžiai neviršijo teisės aktuose reglamentuotų ribinių verčių. Paaiškina, kad atsižvelgdama į tai, kad matavimai bei išvesties duomenys turi būti objektyvūs, o šių duomenų objektyvumas neatsiejamai susijęs su matavimo metu buvusiomis klimato sąlygomis (vėjo kryptimi, vėjo greičiu) bei duomenų paėmimo vieta, 2019-10-18 atsakovui pateikė Prašymą dėl duomenų pateikimo ir papildomų tyrimų atlikimo. Teigia, kad atsakovas matavimus atlikti atsisakė ir apie tariamai atliktus matavimus duomenų taip pat nepateikė.

Argumentuoja, kad pagrindinė rizika žmonių sveikatai susidaro dėl vėjo elektrinių keliamos fizikinės taršos (triukšmo ir šešėliavimo). Daro išvadą, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau – ir PVSV) procedūrose atliekami tyrimai ypač reikšmingi vertinant triukšmo ir šešėliavimo sklaidą, o vėjo elektrinių parkas turi būti planuojamas taip, kad neviršytų ribinių verčių gyvenamoje aplinkoje.

Teigia, kad vadovaujantis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Jurbarko rajono savivaldybės Tarybos 2008-03-27 sprendimu Nr. T2-81, sprendiniais sklypai, kuriuose numatoma pastatyti 11 vėjo jėgainių, pažymėti kaip žemės ūkio teritorijų funkcinių prioritetų zonos. Tvirtina, kad Specialiojo plano 11 dalyje buvo numatyti elektrinių techniniai parametrai. Specialusis planas buvo parengtas vertinant tuo metu gamintų vėjo jėgainių techninius parametrus, kurių maksimali galia buvo numatyta 2,3-3 MW galingumo, rotoriaus diametras 117 m ir stiebo aukštis 138 m. Nurodo, kad pagal PŪV ataskaitą planuojama statyti 5,3 MW galingumo elektrines, kurių aukštis iki 240 metrų. Atkreipia dėmesį, kad planuojama statyti beveik dvigubai galingesnes ir dvigubai aukštesnes elektrines, negu buvo numatytos Specialiajame plane. Daro išvadą, kad Specialusis planas objektyviai negalėjo ir negali būti siejamas su konkrečiais gamintojais bei modeliais, nes tai pažeistų konkurencijos principus. Mano, kad būtent per šį aspektą aiškintina ir nuostata, kad pateikiami vėjo jėgainių techniniai rodikliai gali būti naudojami tik kaip prielaidos priimant specialiojo plano sprendinius. Tačiau minėta išlyga negalėtų būti aiškinama tiek plečiamai, kad dvigubai didesnio elektrinių galingumo ir dvigubai didesnio aukščio įrenginiai galėtų būti pripažinti nedarančiais jokios įtakos Specialiojo plano sprendiniams, kuriuose nurodomas bent preliminarūs jų techniniai duomenys. Argumentuoja, kad šiuo aspektu vertinant Specialiojo plano sprendinių reikšmę svarbu yra ir tai, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2019-06-27 sprendimu Nr. T2-204 „Dėl vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse specialiojo plano koregavimo rengimo” pritarė vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse specialiojo plano koregavimo rengimui. Teigia, kad šio įsakymo pagrindu yra pradėta specialiojo plano koregavimo procedūra, tačiau ši procedūra iki šiol nėra užbaigta. Mano, kad ši Specialaus plano pradėta koregavimo procedūra svarbi vertinant, kad PŪV pagal pasirinktus iš esmės didesnius parametrus, negu nustatyti Specialiajame plane, neatitinka Specialiojo plano sprendinių. Pažymi ir tai, kad Specialiojo plano 11 dalyje nurodyta, kad daroma prielaida, jog minimalus atstumas tarp jėgainių neturi būti mažesnis nei 650 m. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal PŪV numatyta pastatyti dvigubai didesnio galingumo ir dvigubai didesnio aukščio elektrines, nėra pagrindo laikyti, kad šis Specialiajame plane nustatytas minimalus atstumas tarp jėgainių (net vertintas pagal dvigubai mažesnius techninius duomenis) nėra bereikšmis. Tvirtina, kad planuojamoje ūkinėje veikloje (pagal Ataskaitoje pateiktus duomenis) šio atstumo nesilaikoma tarp planuojamų jėgainių VE4 ir VE5, tarp VE7 ir VE9 ir tarp VE12 ir VE13.

Nurodo, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija Infrastruktūros ir turto skyrius 2019-03-27 raštu Nr. A26-69 pateikė pastabas dėl PŪV. Šiame rašte buvo nurodytos pastabos dėl per mažų atstumų nuo atskirų konkrečių vėjo jėgainių iki gyvenamųjų pastatų; prašoma padidinti vėjo elektrinių atstumus nuo gyvenamųjų namų VE02 - yra tik 0,43 km ir 0,48 km, VE03 - tik 0,27 km, VE06 - tik 0,45 km, VE11- tik 0,44 km, 0,24 km, 0,20 km, VE13 - 0,27 km ir pan.

Paaiškina, kad nėra pateiktos stacionarių triukšmo šaltinių gamintojų techninės specifikacijos, kuriose būtų informacija apie jų spinduliuojamą triukšmą (garso galingumo lygį). Pažymi, kad Ataskaitoje nurodoma, kad „pagrindinė vėjo elektrinių įranga turės įdiegtas moderniausias ir naujausias technologijas”, tačiau toks vertinamasis kriterijus yra tik deklaratyvi prielaida, nepagrįsta jokiais Ataskaitoje pateiktais įrodymais. Mano, jog daugelis techninio pobūdžio vertinimų yra paremtos taip pat tiktai prielaidomis, kurios nėra paremtos jokiais šaliniais. Pažymi, jog Ataskaitoje nėra identifikuojami ir aprašomi jokie kiti reikšmingi PŪV visuomenės sveikatai įtaką darantys veiksniai (pvz. socialiniai ir psichologiniai veiksniai). Teigia, kad koks galėtų būti konkrečios PŪV poveikis konkrečios teritorijos demografijai bei socialiniams veiksniams nėra atskleistas. Mano, jog Ataskaitoje pateikta išvada, kad PŪV nėra ir netaps pagrindiniu veiksniu, lemiančiu gyventojų skaičiaus mažėjimą teritorijoje yra tiktai nepagrįsta prielaida. Nurodo, kad turėjo būti pateikta esamos visuomenės sveikatos būklės analizė, vietovės gyventojų demografiniai rodikliai, gyventojų sergamumo rodiklių analizė, gyventojų rizikos grupių populiacijoje analizė, PŪV poveikis visuomenės sveikatos būklei. Tvirtina, kad Ataskaitoje jokios analizės nėra, o Ataskaitoje pateikti deklaratyvūs teiginiai.

Paaiškina, jog PŪV yra susijusi su pavojumi visuomenės sveikata. Sutinka, kad nustatytos ribinės taršos normos sąlygoja sanitarinių apsaugos zonų (toliau – ir SAZ) ribų nustatymą. Argumentuoja, jog pačios valstybėje nustatytos ribinės normos yra socialinio susitarimo, mokslinių tyrimų ir stebėsenos kokybės bei teisėkūros rezultatas. Teigia, kad toks atsisakymas numatyti monitoringą yra nepagrįstas. Tvirtina, kad vien, ta aplinkybė, kad gyvenamieji pastatai nepatenka į SAZ ribas, nėra tas veiksnys, kuris galėtų lemti monitoringo nereikalingumą. Pažymi, jog gyvenamosios aplinkos patekimas į SAZ ribas apskritai nėra galimas. Daro išvadą, kad gyvenamosios aplinkos patekimas į SAZ lemtų planuojamos ūkinės veiklos negalimumą, o ne monitoringo reikalingumą. Paaiškina, jog nėra pagrindo atstumą iki artimiausios gyvenamos aplinkos įvardinti pakankamu tik todėl, kad gyvenamieji pastatai nepatenka į SAZ ribas. Mano, kad Ataskaitos motyvacija negali būti laikoma pagrįsta atsisakant nuolatinės stebėsenos (monitoringo) organizavimo. Pažymi, kad nurodytas šešėliavimo mažinimo būdas yra paremtas tik Ataskaitoje nurodytu teiginiu ir nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Akcentuoja, kad net ir tokių priemonių naudojimo pasekmės yra susijusios su jų technologijų kokybe bei patikimumu neatmetant net ir žmogiškojo faktoriaus reikšmės. Nurodo, kad Ataskaitos dalyje „Infragarsas ir žemo dažnio garsas” nurodyta, kad Europos Sąjunga dar nėra priėmusi direktyvos dėl infragarso, o Lietuvoje žemo dažnio garsus ir infragarso ribinius lygius apibrėžia Lietuvos higienos norma HN30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose”; taip pat nurodyta, kad infragarsą galima tik išmatuoti, tačiau jis nėra modeliuojamas. Teigia, kad Ataskaitoje pateikiami techniniai duomenys remiantis „kompetentingų ekspertų nustatytais” faktais bei „moksliniais duomenimis” taip pat nėra paremti jokiais patikrinamais duomenimis nei jokiais moksliškai patikimais šaltiniais. Daro išvadą, kad nors aprašytos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo jomis remtis, tačiau taip pat atskleidžia nuolatinės stebėsenos (monitoringo) svarbą planuojamoje ūkinėje veikloje.

Argumentuoja, kad ginčijamo sprendimo išvada neatitinka PVSV tikslų, numatytų Metodinių nurodymų 6. p. Mano, kad išvada padaryta ne įvertinant galimą ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, o įvertinus sąlygų atitikimą visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams. Tvirtina, kad savo turiniu tokia išvada yra skirta tiktai galimos teisinės atsakomybės perkėlimui nuo atsakovo – teisėkūrai, ir todėl neatitinka poveikio visuomenės sveikatai vertinimo turinio ir įstatyminės dvasios.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu palaiko skundą ir prašo jį tenkinti iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsiliepimu prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti.

Nurodo, kad pirmą kartą pareiškėja 2019-12-30 raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir SAM), kuri persiuntė NVSC Skirsnemunės bendruomenės pirmininkės I. R. kreipimąsi „Dėl nepritarimo vėjo elektrinių statybai Skirsnemunės kadastrinėse vietovėse”, kuriame prašoma nepritarti UAB „Ren energija” vėjo elektrinių statybai ir eksploatacijai Skirsnemunės kadastrinėse vietovėse.

Nurodo, kad 2019-06-17 NVSC Tauragės departamentas atsakė Skirsnemunės kaimo bendruomenei raštu „Dėl atsakymo į Skirsnemunės bendruomenės raštą”, jog NVSC Tauragės departamentui nėra pateikta nagrinėti UAB „Ren Energija” Ataskaita. Pažymi, kad sprendimų dėl vėjo elektrinių statybos ir eksploatacijos Jurbarko r. sav. Skirsnemunės sen., Skirsnemuniškių I, Skirsnemuniškių II, Skirsnemuniškių III, Girvalakių ir Naubariškių k. nėra priėmęs.

Nurodo, kad 2019-06-11 SAM persiuntė NVSC Jurbarko r. sav., Skirsnemunės k., gyventojo D.M. prašymą „Dėl vėjo jėgainių triukšmo”, kuriame prašoma ištirti šalia (duomenys neskelbtini), stovinčios vėjo jėgainės keliamą infragarsą ir triukšmą. Teigia, kad 2019-06-21 atsakė D. M. raštu „Dėl atsakymo į prašymą”, kuriame paprašė pateikti prašymui išnagrinėti būtiną informaciją ir ištaisyti nustatytus tinkamo atstovavimo įrodymo trūkumus. 2019-06-13 SAM persiuntė NVSC Jurbarko r. sav., Skirsnemunės k., gyventojo D. M.prašymą „Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo”, o 2019-06-25 NVSC Tauragės departamentas atsakė D. M. raštu „Dėl atsakymo į prašymą”, jog NVSC Tauragės departamentui nėra pateikta nagrinėti Ataskaita. Pažymi, kad sprendimų dėl Ataskaitos NVSC Tauragės departamentas nėra priėmęs.

Nurodo, kad 2019-07-02 SAM persiuntė pareiškėjos raštą „Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos”, kuriuo pareiškėja, susipažinusi su planuojamos ūkinės veiklos Ataskaitos santrauka, teikia pastabas ir pasiūlymus. Pažymi, kad 2019-07-23 raštu informavo pareiškėją, kad NVSC nebuvo pateikta nagrinėti Ataskaita bei sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priimta nėra. Nurodė, kad NVSC, gavęs ir nagrinėdamas Ataskaitą bei priimdamas sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, atsižvelgs į pareiškėjos pateiktas pastabas ir siūlymus.

Nurodo, kad 2019-07-08 SAM persiuntė pareiškėjos raštą „Dėl vėjo jėgainių sanitarinių zonų”, kuriame nesutinkama, kad VĮ „Registrų Centras” išrašuose būtų įregistruotos vėjo jėgainių SAZ. Teigia, kad 2019-07-23 atsakė raštu „Dėl Jūsų rašto”, kuriame pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai), taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu, susitarus dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo.

Nurodo, kad 2019-08-02 gavo Kauno apygardos prokuratūros raštą „Dėl informacijos ir medžiagos pateikimo”, kuriame nurodoma, jog Kauno apygardos prokuratūroje atliekamas patikrinimas pagal Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcijos komisijos raštą dėl Jurbarko rajono savivaldybės ir NVSC galimo neveikimo. Pažymi, kad 2019-09-16 Kauno apygardos prokuratūra priėmė nutarimą Nr. AP-19562 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones”.

Nurodo, kad 2019-08-28 Tauragės departamentas gavo nagrinėti Ataskaitą. Pažymi, kad 2019-08-30 NVSC Tauragės departamento direktorius kreipėsi į Taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatų pagrįstumo vertinimo, nagrinėjant NVSC gautas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas, komisiją, prašydamas atlikti Ataskaitos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatų pagrįstumo vertinimą. Pažymi, kad 2019-09-12 gautas Taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatų pagrįstumo vertinimo komisijos protokolas, kuriuo nutarta, jog UAB „Ekosistema” parengtoje PVSV ataskaitoje vėjo jėgainių keliamo triukšmo taršos sklaidos skaičiavimui (modeliavimui) naudoti duomenys yra pagrįsti; būtina pateikti triukšmo taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatus, koreguojant grafinį triukšmo taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) pateikimą, nurodant triukšmo lygį ties sanitarinės apsaugos zonos ribomis ir prie artimiausių gyvenamųjų teritorijų (kaip jos apibrėžtos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-13 įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:201110 2 p.

Nurodo, kad 2019-09-19 raštu paprašė UAB „Ekosistema” pataisyti Ataskaitą bei pažymėjo, kad tikslinga būtų pakartotinai organizuoti visuomenės supažindinimą su pataisyta/papildyta Ataskaita, nes po visuomenės supažindinimo su ankstesne Ataskaita pasikeitė siūlomos SAZ ribos turinys neatitiko Ataskaitos santraukos, su kuria buvo galima susipažinti tinklalapyje www.ekosistema.lt. iki viešo supažindinimo su visuomene, bei su kuria buvo supažindinta visuomenė, turinio. Pažymi, kad po visuomenės supažindinimo su ankstesne Ataskaita pasikeitė siūlomos SAZ ribos.

Pažymi, kad 2019-10-02 pakartotinai gavo nagrinėti Ataskaitą, o 2019-10-14 raštu „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos” paprašė UAB „Ekosistema” pakartotinai organizuoti visuomenės supažindinimą su pataisyta/papildyta Ataskaita.

Tvirtina, kad nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, specialiosios sąlygos nurodytai teritorijai bus nustatomos, gavus į šią teritoriją patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių teritorijų nustatymo.

Nurodo, kad 2019-10-11 gavo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos raštą „Dėl vėjo elektrinių Skirsnemunės seniūnijoje”, kuriame rašoma, jog „Ataskaita teritorijos atžvilgiu atitinka galiojančio Specialiojo plano sprendinius, o Ataskaitoje nurodytų vėjo elektrinių parametrų atžvilgiu – neatitinka Specialiojo plano sprendinių”. Teigia, kad 2019-10-17 Jurabarko rajono savivaldybei atsakė raštu „Dėl vėjo elektrinių parko statybos Jurbarko rajono savivaldybės Skirsnemunės seniūnijoje”. Nurodo aptariamo rašto turinį.

Nurodo, kad išnagrinėjęs pakartotinai 2019-12-02 gautą Ataskaitą, susipažinęs su pakartotinai organizuoto visuomenės supažindinimo su papildytos ir pakoreguotos Ataskaitos dokumentais, 2019-12-20 priėmė sprendimą, jog planuojama ūkinė veikla pasirinktoje vietoje yra leistina.

Atkreipia dėmesį, jog 2020-01-08 gavo pareiškėjos raštą „Dėl informacijos apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių”, kuriame prašoma pateikti informaciją apie NVSC Tauragės departamento 2019-12-20 priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių Nr. (7-11 14.3.4 E)BSV-25011. Tvirtina, kad 2020-01-14 atsakė pareiškėjai raštu „Dėl informacijos”, kuriame pateikė pareiškėjos prašomą informaciją ir sprendimą.

Teigia, kad ieškant būdų spręsti pareiškėjos skunde išdėstytą problemą, 2020-01-22 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos patalpose organizavo viešą konsultaciją-diskusiją dėl Ataskaitos. Susitikime dalyvavo Ataskaitos rengėjas – UAB „Ekosistema”, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – UAB „Ren Energija”, pareiškėjos nariai ir NVSC atstovai. Susitikimo metu buvo pristatyti ir aptarti motyvai, kuriais remiantis NVSC priėmė sprendimą.

Atkreipia dėmesį, jog 2019 m. 30 kW ir didesnės įrengtosios galios vėjo elektrinių SAZ dydis buvo nustatomas pagal triukšmo sklaidos ir kitos aplinkos taršos skaičiavimus, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Nurodo, kad vėjo elektrinių skleidžiamas triukšmas turi atitikti triukšmo ribines vertes gyvenamojoje aplinkoje, kurias nustato higienos norma HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje”, o Lietuvos higienos norma HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose, specialiosiose ir visuomeninės patalpose” nustato didžiausiojo F laikinio svertinio garso slėgio lygio (L1/3f,Fmax) ir įvertintojo garso slėgio lygio trečdalio oktavos dažnių juostos vidutiniuose dažniuose (L1/3f,R) ribinius dydžius. Infragarso įvertinimas galimas tik atlikus natūrinius matavimus. Atkreipia dėmesį, kad vertinant teisės aktais nereglamentuojamo vėjo elektrinių sukeliamo šešėlių mirgėjimo poveikį, vadovaujamasi Vokietijoje detaliai aprašytu ribinių verčių ir vertinimo sąlygų apibūdinimu, apskaičiuojant šešėlių mirgėjimo poveikį („Hinweise zur Ermittlung und Beurteilung der optischen Immissionen von Windenergianlagen” (WEA-Shattenwurf-Hinweise)).

Tvirtina, kad pareiškėja nesikreipė į NVSC Tauragės departamentą su skundu dėl vėjo elektrinių keliamo triukšmo, todėl teiginys, jog „Atsakovas matavimus atlikti atsisakė ir apie tariamai atliktus matavimus duomenų taip pat nepateikė”, yra nepagrįstas. Teigia, kad SAM, NVSC nuolat teikė bendruomenei argumentuotą informaciją dėl galimo vėjo elektrinių poveikio sveikatai.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais pilna apimtimi. Argumentuoja, kad skunde pateikti teiginiai ir išvados dėl Ataskaitos turinio, paimti iš Ataskaitos santraukos, o ne iš pilnos apimties Ataskaitos. Pažymi, kad pareiškėja turėjo galimybę ir galėjo susipažinti ne tik su PVSV Ataskaitos santrauka, bet ir su pilna PVSV Ataskaita 10 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su Ataskaita susirinkimo Jurbarko r. sav., administracijos Skirsnemunės seniūnijos ((duomenys neskelbtini)) patalpose. PVSV Ataskaitos viešinimas vyko 2 kartus. Teigia, kad pareiškėja viso proceso metu galėjo gauti iš Ataskaitos rengėjo Ataskaitos dokumentų kopijas, tačiau NVSC žiniomis, pareiškėja į Ataskaitos rengėją nesikreipė.

Argumentuoja, kad Ataskaitoje atlikti skaičiavimai su maksimalius parametrus atitinkančiais vėjo elektrinių modeliais – Nordex N-149 ir GE WindEnergy GE5.3-158, o jų pagrindiniai techniniai parametrai pateikti lentelėje Ataskaitoje; Ataskaitos 10 psl. pateikta keleto iš galimų vėjo elektrinių modelių variantų techninės charakteristikos, kurios pateiktos iš oficialių gamintojų tinklalapių.

Teigia, kad pareiškėjos abejonės dėl skaičiavimų esant 10 m/s vėjo nepagrįstas. Informuoja, jog rengiant planuojamos ūkinės veiklos PVSV ataskaitas ir nustatant SAZ, vadovaujamasi šių zonų nustatymo kriterijais ir ataskaitoms parengti naudojami visuomenės sveikatai darančių aplinkos veiksnių (cheminės, fizikinės taršos, kvapų ar kitų aplinkos veiksnių, kurių rodiklių ribinės vertės nustatytos teisės aktuose) įvertinimo duomenys. Tokių veiksnių kaip nekilnojamo turto vertė, kraštovaizdžio pasikeitimas, bendruomenės psichologinis susierzinimas, šešėliavimas ar pan., rengiant planuojamos ūkinės veiklos PVSV ataskaitas ir nustatant SAZ, vertinti neprivaloma ir pagal juos sprendimai dėl šiose PVSV ataskaitose nustatomų SAZ nepriimami. Paaiškina, kad Ataskaitos 7 skyriuje, apžvelgiant į visuomenės demografinę ir sveikatos būklę, buvo nagrinėjami visos Jurbarko rajono savivaldybės populiacijos sveikatos 2001-2017 m. rodikliai, vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Lietuvos sveikatos rodiklių informacine sistema.

Tvirtina, kad Metodinių nurodymų priedo 12 p. yra rekomendacinio pobūdžio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekosistema” atsiliepimu su patikslintu skundu nesutinka; prašo nereikalauti iš NVSC Tauragės departamento pateikti pilnos apimties Ataskaitos ir palikti galioti ginčijamą sprendimą.

Nurodo, kad vadovaujantis Vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse specialiuoju planu vėjo elektrinių statybos vietos patenka į vėjo energetikai skirtas plėtoti zonas. Nurodo minėto plano 10 punktą ir mano, kad PŪV ir vėjo elektrinių parametrų pasirinkimas neprieštarauja minėto plano sprendiniams. Tvirtina, jog PŪV atliktos poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros, kurių metu buvo detaliai įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis bei veiklai suformuotos SAZ, leidžia daryti išvadą, jog veikla atitinka šiai teritorijai specialiuoju planu numatytą veiklos pobūdį bei mastą.

Argumentuoja, kad Specialiojo plano 11 punkte pateikiama informacija prieštarauja pareiškėjos teiginiams dėl atstumo tarp vėjo jėgainių, teiginys išimtas iš konteksto ir panaudotas sau palankia linkme. Mano, kad atstumas paminėtas ne dėl galimo sukelti neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, o dėl pačių vėjo jėgainių darbo efektyvumo, kad „užstodamos” ir „nusiurbdamos” vėją daro poveikį, t. y. mažina elektros gamybos efektyvumą. Daro išvadą, kad pareiškėjos teiginys yra neatitinkantis tikrovės ir nekorektiškas.

Nurodo, kad vykdant poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrą, 2019-04-04 buvo gautas Aplinkos apsaugos agentūros raštas su pastabomis ir iš kitų vertinimo subjektų, tarp kurių buvo ir Jurbarko rajono savivaldybės mero 2019-03-27 raštas T26-69, į kurį UAB „Ekosistema” atsakė 2019-04-17 raštu Nr. 19-115 ir pagal pastabas pakoregavo poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus. Paaiškina, kad taip pat savo ruožtu, dėl visapusiško PŪV įvertinimo, UAB „Ekosistema” kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą dėl PŪV įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000” teritorijoms reikšmingumo nustatymo ir 2019-03-28 raštu Nr. (4)-V3-378(7.21) gavo išvadą, jog veikla negali sukelti reikšmingo poveikio „Natūra 2000” teritorijose esančioms vertybėms. Tvirtina, kad pateikus visą prašomą papildomą medžiagą papildomų klausimų ir/ar pastabų iš Jurbarko rajono savivaldybės sulaukta nebuvo ir Aplinkos apsaugos agentūra 2019-05-09 priėmė atrankos išvadą, kad UAB „REN energija” PŪV poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Teigia, kad pareiškėjo minimas Jurbarko rajono savivaldybės mero 2019-03-27 raštas T26-69 yra nesusijęs su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų eiga ir negali būti pareiškėjos skunde traktuojamas kaip motyvas dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos sprendimo priėmimo.

Mano, kad pareiškėja visas pastabas dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos kelia susipažinusi tik su jos santrauka, nes skundo motyvuose minima ne Ataskaita, o jos santrauka. Argumentuoja, kad Ataskaitos rengėjas UAB „Ekosistema”, vykdydamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, atliko visas numatytas viešinimo procedūras, kurių metu visuomenei susipažinti yra prieinama Ataskaita pilnoje apimtyje. Nagrinėjamu atveju Ataskaitos viešinimo procedūros buvo atliktos du kartus. Pažymi, kad pirmojo viešinimo; metu visuomenė su pilnos apimties PVSV ataskaita galėjo susipažinti.

Nurodo, kad PŪV organizatorius UAB „REN energija” planuodamas veiklą stengėsi ne tik atsižvelgti į ribines vertes, tačiau nevengė bendrauti su vietos bendruomenėmis bei Jurbarko rajono savivaldybe ir atsižvelgė į Skirsnemunės bendruomenės ir savivaldybės pateiktą prašymą/pasiūlymą, pakoregavo savo veiklą ir atsisakė trijų vėjo elektrinių statybos (vietoj planuotų 14 vėjo elektrinių numatė iki 11 vėjo elektrinių statybą). Nurodo, kad UAB „Ekosistema” atliko antrąjį supažindinimo su PVSV ataskaita viešinimą, kurio metu PVSV ataskaita pilna apimtimi buvo eksponuojama Skirsnemunės seniūnijos patalpose. Teigia, jog viešai Ataskaita pilna apimtimi buvo eksponuojama darbo dienomis nuo 2019-10-24 iki 2019-11-08; santrauka skelbiama interneto svetainėje – www.ekosistema.lt. Atkreipia dėmesį, kad viešinimo procedūrų metu iš pareiškėjos nesulaukė atskiro prašymo (nei žodinio, nei rašytinio) dėl pilnos Ataskaitos asmeniško pateikimo.

Mano, kad pareiškėjos nurodyti teiginiai dėl Ataskaitos, vadovaujantis vien tik Ataskaitos santrauka, neturi svaraus pagrindo. Tvirtina, kad Ataskaitoje visa minėta informacija yra pateikiama, nuorodos į įrangos gamintojų technines specifikacijas (ir duomenis apie sukeliamą triukšmo lygį) pateikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ren energija” atsiliepimu nesutinka su patikslintu skundu ir prašo nereikalauti iš NVSC Tauragės departamento pateikti pilnos apimties poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos, palikti galioti ginčijamą sprendimą.

Nurodo, kad pareiškėja pateikia motyvus, susijusius su PŪV, o ne PVSV. Argumentuoja, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti atliekamas nepriklausomai nuo teritorijų planavimo keliamų reikalavimų. Teigia, kad pareiškėja pateikia motyvus pagrįstus subjektyvia nuomone dėl atstumų. Mano, kad motyvai nėra pagrįsti, nenurodytas konkretus neatitikimas keliamiems reikalavimams vėjo elektrinių planavimui. Pažymi, kad PVSV yra privaloma procedūra planuojamam objektui, kurio metu nustatomas planuojamos ūkinės veiklos atitikimas nustatytoms ir taikomoms higienos normoms.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams, kuriems apie posėdį pranešta tinkamai, nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (minėta toliau – ir NVSC, atsakovas) Tauragės departamento 2019-12-20 sprendimo „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių” Nr. (7-11 14.3.4 E) BSV-25011 (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo

Dėl termino kreiptis į teismą

Pareiškėja patikslintu skundu inter alia (be kita ko) prašė atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

Teismas 2020-04-07 nutartimi nutarė praleisto skundo padavimo atnaujinimo klausimą spręsti bylą nagrinėjant iš esmės.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (minėta, toliau – ir LVAT) ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (minėta, toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal LVAT praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., LVAT 2006-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, LVAT 2005-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005, LVAT 2018 05 08 nutartis Nr. eAS-262-756/2018 ir kt.).

Pareiškėja teigia, jog atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka informaciją nustatytu terminu paskelbė NVSC puslapyje, tačiau nei išsamus sprendimo turinys, nei jo priėmimo motyvai, nei pats ginčijamas sprendimas šiame internetiniame puslapyje pasiekiami nebuvo, o vėliau net ir tokie duomenys dingo.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja, sužinojusi apie priimtą ginčijamą sprendimą, 2020-01-08 raštu ir elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, nurodydama, jog ginčijamo sprendimo surasti nepavyksta, todėl negali susipažinti su jo turiniu, bei prašė nurodyti, kada ir kur šis sprendimas buvo paskelbtas, pateikti nuorodą į šiuos duomenis arba pateikti ginčijamą sprendimą. Atsakovo 2020-01-14 raštas „Dėl informacijos” patvirtina, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjai el. paštu buvo išsiųstas 2020-01-14.

Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į skundą, nurodytų pareiškėjos argumentų nepaneigė, ir įrodymais nepagrindė, kad ginčijamo sprendimo turinys pareiškėjai turėjo kokiu nors būdu būti žinomas jo priėmimo dieną, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja apie priimtą sprendimą sužinojo nuo tos dienos, kai jai buvo įteiktas ginčijamas sprendimas, t. y. nuo 2020-01-14.

Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė 2020-02-18 (elektroniniu parašu pasirašytas 2020-02-17), taigi pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytąjį vieno mėnesio nuo individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos terminą kreiptis skundu į teismą dėl sprendimo panaikinimo.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2015-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėja, nepraleidusi ABTĮ nustatyto skundo padavimo teismui termino, 2020-02-13 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-02-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-2367-811/2020 skundą priimti atsisakė ir išaiškino, kad dėl NVSC Tauragės departamento 2019-12-20 sprendimo turi būti kreipiamasi į Regionų apygardos administracinį teismą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020-02-24 nutartimi kreiptasi į LVAT pirmininką, prašant spręsti administracinės bylos Nr. eI33229-342/2020 priskyrimo klausimą ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi bylos priskirtinumo klausimas neaiškus. LVAT pirmininkas 2020-03-06 nutartimi bylą perdavė nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pripažinęs, kad byla šiame teisme bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skundo padavimo teismui praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju pripažintinos svarbiomis, esktraordinariomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas tenkinamas ir skundo padavimo terminas atnaujinamas (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad Jurbarko r. sav., Skirsnemunės sen., Skirsnemuniškių I, Skirsnemuniškių II, Skirsnemuniškių III, Girvalakių ir Naubariškių kaimuose yra planuojama ūkinė veikla (minėta, toliau - ir PŪV) – elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas (ginčijamo sprendimo 3, 4 punktai). Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius UAB „REN energija” numato statyti 11 vėjo elektrinių žemės sklypuose, esančiuose Jurbarko r. sav., Skirsnemunės sen., Skirsnemuniškių I, Skirsnemuniškių II, Skirsnemuniškių III, Girvalakių ir Naubariškių kaimuose (ginčijamo sprendimo 1, 5 punktai). Planuojamos ūkinės veiklos paskirtis – elektros gamyba naudojant vėjo elektrines ir prisijungiant prie esamo AB „ESO”, AB „LITGRID” skirstomojo elektros tinklo (ginčijamo sprendimo 5 punktas).

Nustatyta, kad UAB „Ekosistema” parengė Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo elektrinių statyba ir eksploatacija) Jurbarko r. sav., Skirsnemunės sen., Skirsnemuniškių I, Skirsnemuniškių II, Skirsnemuniškių III, Girvalakių ir Naubariškių k., sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą (minėta, toliau – ir Ataskaita).

Nustatyta, kad NVSC Tauragės departamentas 2019-08-28 gavo nagrinėti Ataskaitą. NVSC Tauragės departamento direktorius 2019-08-30 kreipėsi į Taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatų pagrįstumo vertinimo, nagrinėjant NVSC gautas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas, komisiją, prašydamas atlikti Ataskaitos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatų pagrįstumo vertinimą. Taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatų pagrįstumo vertinimo komisijos 2019-09-12 protokolas, patvirtina, kad buvo nutarta, jog UAB „Ekosistema” parengtoje Ataskaitoje vėjo jėgainių keliamo triukšmo taršos sklaidos skaičiavimui (modeliavimui) naudoti duomenys yra pagrįsti; būtina pateikti triukšmo taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatus, koreguojant grafinį triukšmo taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) pateikimą, nurodant triukšmo lygį ties sanitarinės apsaugos zonos (minėta, toliau – ir SAZ) ribomis ir prie artimiausių gyvenamųjų teritorijų. NVSC 2019-09-19 raštu kreipėsi į UAB „Ekosistema”, prašydamas pataisyti Ataskaitą, ir pažymėjo, kad tikslinga būtų pakartotinai organizuoti visuomenės supažindinimą su pataisyta/papildyta Ataskaita, nes po visuomenės supažindinimo su ankstesne Ataskaita pasikeitė siūlomos SAZ ribos turinys neatitiko Ataskaitos santraukos, su kuria buvo galima susipažinti tinklalapyje www.ekosistema.lt. iki viešo supažindinimo su visuomene, bei su kuria buvo supažindinta visuomenė, turinio.

Nustatyta, jog NVSC Tauragės departamentas 2019-10-02 pakartotinai gavo nagrinėti Ataskaitą, o 2019-10-14 raštu „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos” paprašė UAB „Ekosistema” pakartotinai organizuoti visuomenės supažindinimą su pataisyta/papildyta Ataskaita. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad NVSC Tauragės departamente 2019-12-02 pakartotinai gauta nagrinėti papildyta/pataisyta Ataskaita, kurią išnagrinėjus, atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė, jog planuojama ūkinė veikla pasirinktoje vietoje yra leistina.

Nustatyta, kad pareiškėja NVSC pateikė raštą „Dėl informacijos apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių”, kuriame prašė pateikti informaciją apie NVSC Tauragės departamento 2019-12-20 priimtą sprendimą. Anksčiau minėta, kad atsakovas į minėtą pareiškėjos prašymą atsakė 2020-01-14 raštu „Dėl informacijos”, su kuriuo pateikė pareiškėjos prašomą informaciją ir ginčijamą sprendimą.

Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu ir teigia, kad planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamą įtaką vietos gyventojų sveikatai bei jų auginamų gyvulių produktyvumui.

Visuomenės sveikatos priežiūrą, šios priežiūros sistemos struktūrą ir valstybinį reguliavimą, nustato visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų ir traumų profilaktikos, visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus, fizinių asmenų teisės verstis visuomenės sveikatos priežiūra įgijimo ir jų profesinio tobulinimo pagrindus, juridinių ir fizinių asmenų teisinius santykius visuomenės sveikatos priežiūros srityje apibrėžia Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 punktą visuomenės sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė. Visuomenės sveikatai darantys įtaką veiksniai – žmogaus aplinkos biologinių, cheminių, ekonominių, ergonominių, fizikinių, socialinių, psichologinių ir kitų veiksnių, darančių įtaką ir žmogaus, ir visuomenės sveikatai, visuma (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, poveikio sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma) – sveikatos apsaugos ministro patvirtintas teisės aktas, nustatantis bendras privalomojo pobūdžio teisės normas visuomenės sveikatos saugos srityje (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 12 punktas). Sanitarinės apsaugos zona) – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 17 punktas). Vadovaujantis aptariamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, nustatomas visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimas poveikis visuomenės sveikatai. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 38 straipsnio 2 dalis). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus tvirtina sveikatos apsaugos ministras (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 38 straipsnio 3 dalis).

Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių procesų dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas; Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai – atsakingosios institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo, viešinimo, nagrinėjimo, išvadų teikimo, sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo tvarką ir proceso dalyvių santykius šiame procese detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-10-31 įsakymu patvirtintas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašas (1 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-13 įsakymu Nr. V-474 patvirtintas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-13 įsakymo Nr. V-474, kuriuo patvirtintas Tvarkos aprašas, 1 punktu planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjekto, atsakingo už sveikatos apsaugą, funkcijas atlikti įgaliotas NVSC, o 2 punkte nustatyta, kad Įstatyme nenumatyti atvejai yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms sanitarinės apsaugos zonų ribos nustatomos arba tikslinamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti neatliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas Įstatyme nustatyta tvarka.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrą, t. y., poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos rengimo, visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procese, Ataskaitos pateikimo NVSC, Ataskaitos nagrinėjimo ir sprendimo dėl jos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių priėmimo sąlygas ir tvarką, nustato anksčiau minėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-13 įsakymu Nr. V-474 patvirtintas Tvarkos aprašas (Tvarkos aprašo 1 punktas). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 3 punktu planuojama ūkinė veikla – ūkinė veikla, kuri yra planuojama arba kuriai nustatomos arba tikslinamos sanitarinės apsaugos zonų ribos; suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas visuomenės sveikatos saugos srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu; visuomenės pasiūlymų argumentuotas įvertinimas – tai procesas, kurio metu atliekama visuomenės pasiūlymų analizė, išsamiai išnagrinėjant siūlymus dėl PVSV, šiuos siūlymus pagrindžiančius faktinius duomenis, rodiklius, faktines aplinkybes, taip pat siūlyme nurodytų teisės aktų nuostatas ar kitus dokumentus. Nurodant argumentus, yra nustatoma, ar visuomenės pasiūlymas yra pagrįstas ir ar į jį turi būti atsižvelgta bei kaip į jį atsižvelgta. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme vartojamas sąvokas (Tvarkos aprašo 4 punktas).

Tvarkos aprašo 32 punkte nurodyta, kad NVSC, gavęs iš Ataskaitą su priedais, atitinkančią Tvarkos aprašo 25–27 ir 29 punktų reikalavimus, įvertinęs, ar pateiktos Ataskaitos forma ir turinys atitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus, ar planuojama ūkinė veikla atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, ar visuomenės supažindinimas su Ataskaita atliktas pagal nustatytus reikalavimus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Ataskaitos gavimo NVSC dienos: teikia motyvuotus reikalavimus Ataskaitą pataisyti ar papildyti, arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Pagal Tvarkos aprašo 40 punktą Ataskaitos nagrinėjimo metu nustačius, kad planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, sprendimo išvadose nurodoma, jog planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. NVSC, išnagrinėjęs Ataskaitą, priima vieną iš šių sprendimų: planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje, jeigu planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus; arba planuojama ūkinė veikla yra neleistina pasirinktoje vietoje, jeigu planuojamos ūkinės veiklos sąlygos neatitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų (Tvarkos aprašo 44 punktas).

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tikslus ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo reikalavimus reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai (toliau – Metodiniai nurodymai), patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-01 įsakymu Nr. V-491 (Metodinių nurodymų 1 punktas). Pagal Metodinių nurodymų 3 punktą atskiras poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas Tvarkos aprašo nustatytais atvejais, kai yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms sanitarinės apsaugos zonų ribos nustatomos ar tikslinamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti neatliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Atskiras poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas vadovaujantis Tvarkos aprašu ir Metodiniais nurodymais.

Metodinių nurodymų 6 punkte nurodyta, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimo pagrindiniai tikslai: nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai (Metodinių nurodymų 6.1 punktas); pasiūlyti pašalinti arba sumažinti kenksmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai tinkamomis priemonėmis (Metodinių nurodymų 6.2 punktas); nustatyti arba patikslinti sanitarinės apsaugos zonų ribas (Metodinių nurodymų 6.3 punktas); motyvuotai pritarti ar nepritarti ūkinei veiklai pasirinktoje vietoje (Metodinių nurodymų 6.4 punktas).

Pagal Metodinių nurodymų 9 punktą Ataskaitai parengti naudojami visuomenės sveikatai įtaką darančių aplinkos veiksnių (cheminės, fizikinės taršos, kvapų ar kitų aplinkos veiksnių, kurių rodiklių ribinės vertės nustatytos teisės aktuose) įvertinimo duomenys (aplinkos veiksnių laboratorinių matavimų, skaičiavimų rezultatai bei skaičiavimams atlikti naudoti įvesties duomenys) turi būti gauti laikantis specialiųjų teisės aktų, kuriuose nustatyti visuomenės sveikatai įtaką darančių aplinkos veiksnių įvertinimo reikalavimai, nuostatų. Ataskaitoje informacija pateikiama atsižvelgiant į konkrečios PŪV specifiką (veiklos rūšį, pobūdį, mastą, naudojamas technologijas, taršos mažinimo priemones ir kt. faktorius) (Metodinių nurodymų 10 punktas). Rengdamas Ataskaitą, Ataskaitos rengėjas gali vadovautis mokslinių tyrimų duomenimis, tarptautinėmis ir Lietuvos bei kitų valstybių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinėmis rekomendacijomis ar modeliais (Metodinių nurodymų 11 punktas).

Pagal Metodinių nurodymų 12 punktą Ataskaitoje turi būti pateikta informacija, nurodyta Metodinių nurodymų priede: informacija apie PŪV organizatorių (užsakovą); informacija apie Ataskaitos rengėją; PŪV analizė; PŪV vietos analizė; PŪV veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, tiesioginio ar netiesioginio poveikio kiekybinis ir kokybinis apibūdinimas ir įvertinimas; neigiamo PŪV poveikio visuomenės sveikatai mažinimo priemonių aprašymas, jų pasirinkimo argumentai; esamos visuomenės sveikatos būklės analizė; SAZ ribų nustatymo arba tikslinimo pagrindimas; poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodų aprašymas; poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvados; siūlomos SAZ ribos; rekomendacijos dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo stebėsenos; naudotos literatūros sąrašas; priedai.

Apibendrinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti sudėtinė poveikio aplinkai vertinimo dalis arba atliekama atskirai. Atskirai poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas, kai Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytais atvejais yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinės apsaugos zonų ribos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti neatliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, nustatomas visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių (cheminės, fizikinės taršos, kvapų ar kitų aplinkos veiksnių, kurių rodiklių ribinės vertės nustatytos teisės aktuose) galimas poveikis visuomenės sveikatai. Visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių įvertinimo duomenys (aplinkos veiksnių laboratorinių matavimų, skaičiavimų rezultatai bei skaičiavimams atlikti naudoti įvesties duomenys) turi būti gauti laikantis specialiųjų teisės aktų, kuriuose nustatyti visuomenės sveikatai įtaką darančių aplinkos veiksnių įvertinimo reikalavimai, nuostatų. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas nagrinėja NVSC.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėja siekia paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės tuo, kad planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamą įtaką vietos gyventojų sveikatai bei auginamų gyvulių produktyvumui; dėl planuojamos ūkinės veiklos vietiniai gyventojai bei nekilnojamojo turto savininkai ir jų šeimos nariai, kuriuos jungia ir atstovauja pareiškėja kaip suinteresuota visuomenė, gali patirti nuolatinio pobūdžio nepatogumus, susijusius su gyvenamosios aplinkos kokybės pablogėjimu.

Pareiškėja argumentuoja, jog planuojama ūkinė veikla neatitinka specialiojo plano sprendinių. Paaiškina, jog pagal Ataskaitą planuojama statyti 5,3 MW galingumo elektrines, kurių aukštis iki 240 metrų, t. y. planuojama statyti beveik dvigubai galingesnes ir dvigubai aukštesnes elektrines, negu buvo numatytos Specialiajame plane.

Nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2010-11-18 sprendimu Nr. T2-298 patvirtino Vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse specialųjį planą (minėta, toliau – ir Specialusis planas). Planuojama teritorija: Jurbarko rajono savivaldybė, Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovės, plotas 8305 ha. Planavimo tikslai: nustatyti teritoriją, kurioje būtų galima įrengti vėjo jėgainių parkus, sukurti alternatyvius ir švarius elektros energijos tiekimo šaltinius, įjungiant į bendrą respublikos elektros energijos tiekimo sistemą. Nustatyta, kad Specialiojo plano aiškinamojo rašto skirsnyje Nr. 10 „Naudojamos vėjo jėgainės” yra aptariamos dviejų gamintojų gaminamos vėjo jėgainės Vestas ir Enercon, o pateikiamose lentelėse yra nurodomi šių gaminių modeliai, jų techniniai parametrai ir daromas jų palyginimas. Aptariamo skirsnio baigiamojoje dalyje yra numatyta, kad šis Specialusis planas neapsprendžia, kokio gamintojo ir kokio modelio vėjo jėgainės bus naudojamos. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pateikiami vėjo jėgainių techniniai rodikliai gali būti naudojami tik kaip prielaidos priimant specialiojo plano sprendinius.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog iš aiškinamajame rašte pateikiamos formuluotės galima daryti išvadą, kad Specialiuoju planu nėra konkrečiai nustatyta kokio gamintojo, kokio modelio ir kokių techninių parametrų vėjo jėgainės galės būti naudojamos Specialiojo plano galiojimo teritorijoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad planuojamos statyti vėjo jėgainės neatitinka Specialiojo plano sprendinių.

Taip pat pažymėtina tai, kad Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 8 punktą poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, poveikio sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas. Vadovaujantis anksčiau aptartomis teisės aktų nuostatomis, galima daryti išvadą, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privaloma procedūra, kurios metu nustatomas planuojamos ūkinės veiklos atitikimas nustatytoms ir taikomoms higienos normoms; taip pat sanitarinės apsaugos zonos ribos. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog planuojamos ūkinės veiklos organizatorius UBA „REN energija” šiame veiklos etape negalėjo įsipareigoti statyti konkretaus modelio vėjo jėgainių, todėl Ataskaitoje buvo atlikti paskaičiavimai su maksimalius parametrus atitinkančiais vėjo jėgainių modeliais, kurių kiekvienos galia numatoma iki statyti 5,3 MW, o aukštis iki 240 metrų, maksimalus sukeliamo garso lygis – 106,1 dBA. Šiuo atveju pareiškėja, argumentuodama, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka Specialiojo plano sprendinių, neteikia argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų, jog būtent Ataskaitoje nurodyto galimo didžiausio aukščio ir galingumo vėjo jėgainių modeliai neatitinka konkrečių nustatytų ir taikomų higienos normų reikalavimų; tokių visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) nenurodo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad statant Ataskaitoje nurodyto aukščio ir galingumo vėjo jėgaines (kurios pagal pareiškėją neatitinka Specialiojo plano sprendinių) planuojama ūkinė veikla neatitiks nustatytų ir taikomų higienos normų reikalavimų. Pažymėtina, jog planuojamos ūkinės veiklos sprendinių atitiktį teritorijų planavimo dokumentams tikrina savivaldybės administracija statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu. Jei bus priimtas sprendimas leisti ginčo teritorijoje statyti didesnes, galingesnes vėjo jėgaines, nei yra galima pagal teritorijų planavimo dokumentus, pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka turės teisę ginčyti tokį sprendimą kaip neatitinkantį Specialiojo plano sprendinių.

Pareiškėja teigia, jog Ataskaitos santrauka neatitinka jai keliamų formos ir turinio reikalavimų. Pareiškėja argumentuoja, jog Ataskaitos santraukoje nėra pateiktos stacionarių triukšmo šaltinių gamintojų techninės specifikacijos; Ataskaitoje nėra esamos visuomenės sveikatos būklės analizės.

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad skunde pareiškėja, kaip neatitinkančią keliamų formos ir turinio reikalavimų, vertino Ataskaitos santrauką, o ne pilnos apimties Ataskaitą. Pareiškėja neteikia duomenų, jog teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Ataskaitos rengėją UAB „Ekosistema” dėl pilnos apimties Ataskaitos pateikimo. Iš Ataskaitos santraukos 5 dalies matyti, jog planuojamos ūkinės veiklos organizatorius šiame veiklos etape negali įsipareigoti statyti konkretaus modelio vėjo elektrinių, todėl įgyvendinant projekto techninius sprendinius galimos įvairios panašių parametrų vėjo elektrinių alternatyvos, kurios neviršytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu įvertintų maksimalių parametrų ir jų poveikio masto. Atsakovas nurodo, jog Ataskaitoje atlikti skaičiavimai su maksimalius parametrus atitinkančiais vėjo elektrinių modeliais – Nordex N-149 ir GE WindEnergy GE5.3-158, o jų pagrindiniai techniniai parametrai pateikti lentelėje Ataskaitoje (9 psl.), o Ataskaitos 10 psl. pateikta keleto iš galimų vėjo elektrinių modelių variantų techninės charakteristikos, kurios pateiktos iš oficialių gamintojų tinklalapių. Tokius atsakovo argumentus patvirtinta į bylą pateikta Ataskaitos santrauka, kurioje nurodyti vėjo elektrinių Nordex N-149 ir GE WindEnergy GE5.3-158 techniniai parametrai (nominali galia, sparnuotės diametras, bokšto aukštis, sparno aukščiausias taškas, gamintojo deklaruojamas maksimalus garso lygis, sparnuotės apsisukimai per minutę, menčių skaičius, menčių medžiaga) bei Ataskaitos psl. 10. Be kita ko, iš į administracinę bylą pateiktos Ataskaitos 7 skyriaus matyti, jog Ataskaitoje apžvelgiant į visuomenės demografinę ir sveikatos būklę, nagrinėjami visos Jurbarko rajono savivaldybės populiacijos sveikatos 2001-2017 m. rodikliai, vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Lietuvos sveikatos rodiklių informacine sistema. Apibendrinus darytina išvada, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Ataskaitoje nėra pateiktos stacionarių triukšmo šaltinių gamintojų techninės specifikacijos bei visuomenės sveikatos būklės analizės.

Pareiškėja kelia abejones dėl skaičiavimų esant 10 m/s vėjo greičiui ir teigia, jog tokios techninės informacijos šaltinis nėra nurodytas. Tokius pareiškėjos teiginius paneigia Ataskaitos 5 priedas. Iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014-10-08 rašto Nr. (10.2.2.3-411)10-8808 „Dėl vėjo jėgainių keliamo triukšmo lygio taikymo poveikio visuomenės sveikatai vertinime” matyti, jog Sveikatos apsaugos ministerija pateikė informaciją apie tai, jog vėjo elektrinių triukšmo prognostiniams skaičiavimams turėtų būti naudojama didžiausia vėjo elektrinės garso galios lygio vertė, nustatyta vėjo elektrinei veikiant aplinkoje, kurioje 10 m virš žemės paviršiaus vėjo greitis yra 6 – 10 m/s.

Dėl pareiškėjos teiginių, jog nagrinėjamu atveju Ataskaitoje nėra identifikuoti ir aprašomi jokie kiti reikšmingi planuojamos ūkinės veiklos visuomenės sveikatai įtaką darantys veiksniai (pvz. socialiniai ir psichologiniai veiksniai), pažymėtina, kad kaip jau buvo minėta, pagal Metodinių nurodymų 9 punktą Ataskaitai parengti naudojami visuomenės sveikatai įtaką darančių aplinkos veiksnių - cheminės, fizikinės taršos, kvapų ar kitų aplinkos veiksnių, kurių rodiklių ribinės vertės nustatytos teisės aktuose - įvertinimo duomenys. Pareiškėja neteikia teisės aktų nuostatų, kurios įpareigoja vertinant planuojamos ūkinės veiklos visuomenės sveikatai įtaką ir nustatant SAZ, naudoti pareiškėjos nurodytus veiksnius - nekilnojamo turto vertę, kraštovaizdžio pasikeitimus, bendruomenės psichologinis susierzinimus ar pan.

Pareiškėja tvirtina, kad Ataskaitoje turėjo būti nurodytas privalomas monitoringas. Nustatyta, jog Ataskaitos 12 dalyje yra nurodytos rekomendacijos ir paaiškinimas dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo stebėsenos (Metodinių nurodymų 12.12 punktas): „<...> vėjo elektrinės turės atitikti Europos Sąjungos standartus ir saugumo reikalavimus tokiems įrenginiams, menčių dangai rekomenduojama rinktis neatspindintį paviršių, o vėjo elektrinių bokštus rekomenduojama dažyti prisitaikant prie aplinkos kraštovaizdžio. Planuojamos ūkinės veiklos metu numatomas triukšmo sklidimas į aplinką, tačiau triukšmo lygis už formuojamos sanitarinės apsaugos zonos ribų neviršys ribinio – todėl monitoringas nėra numatytas”. Darytina išvada, kad Ataskaitoje yra nurodytos rekomendacijos dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo stebėsenos. Pažymėtina, jog vadovaujantis Metodinių nurodymų 12.12 punktu Ataskaitoje nurodyta stebėsena (monotoringas) yra tik rekomendacinio pobūdžio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pastačius vėjo elektrines ir pradėjus jas eksploatuoti, kilus abejonių, jog pastatytos elektrinės neatitinka higienos normų reikalavimų, suinteresuoti asmenys teisės aktų nustatyta tvarka turės galimybę kreiptis dėl visuomenės sveikatos saugos kontrolės užtikrinimo (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktas). Taigi, pareiškėjos teiginiai, jog siekiant išvengti reikšmingos neigiamos įtakos visuomenės sveikatai, būtina Ataskaitoje įtvirtinti privalomą nuolatinę stebėseną, nėra pagrįsti.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja nepaneigė atsakovo, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo nurodytų argumentų dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog pritarus Ataskaitai nebuvo užtikrinti visuomenės sveikatos reikalavimai ir vykdant planuojamą ūkinę veiklą bus padarytas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai. Įvertinus byloje esamus duomenis ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir procedūros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.

Dėl atstovavimo išlaidų

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Asociacijos „Skirsnemunės kaimo bendruomenė” prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti tenkinti ir atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2019-12-20 sprendimo „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių” Nr. (7-11 14.3.4 E) BSV-25011 panaikinimo.

Pareiškėjos Asociacijos „Skirsnemunės kaimo bendruomenė” patikslintą skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Ren energija”, UAB „Ekosistema” dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.