- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- 1-526-1069/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36316-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- J. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, našlys, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. 2019-08-24, apie 19 val., Šilutės r., Sausgalvių k., Medžioklės g., vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažiausias 1,80 promilių neblaivumas).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad ryte paskambino draugas, pasiūlė vykti į žvejybą. (duomenys neskelbtini), kurio valdybos nariu jis yra, priklausantį automobilį pasiėmė, nes turi įgaliojimą juo disponuoti. Teisės vairuoti automobilį neturi, nes prieš porą metų ši teisė buvo atimta vieneriems metams. Bandė iš naujo laikyti egzaminus, bet nepavyko jų išlaikyti. Žvejodami su draugu išgėrė naminio alaus. Kai sėdo vairuoti mašiną nesijautė esąs neblaivus. Važiuojant sumėtė mašiną ir nuvažiavo į griovį. Grįžtant mašinoje buvo karšta, greičiausiai ištiko šilumos smūgis, nes neprisimena kaip vertėsi mašina. Kai išlipo iš mašinos, pribėgo žmonės ir iškvietė pagalbą. Neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu du kartus, parodymai buvo labai skirtingi. Palaiko prašymą dėl laidavimo. Laiduotojas yra jo vyriausias sūnus, gyvena atskirai dviejų kilometrų atstumu. Bendrauja, kai reikalinga vienam iš kito kokia nors pagalba. Sūnus labai pyko po šio įvykio. Blogai jaučiasi prieš visą savo šeimą. Klubo valdyba nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Jeigu būtų klubo administracija žinojusi, nebūtų davusi įgaliojimo disponuoti automobiliu. Įgaliojimas išduotas daug anksčiau, negu buvo atimta teisė vairuoti. Automobilį pirko pats klubo vardu už 2 700 Eur, dabar jis vertas apie 800 Eur. Automobilis yra paimtas saugojimui, nežino, ar jis dar bus remontuojamas. Klubas pretenzijų dėl automobilio nereiškė. (duomenys neskelbtini) direktorė yra jo dukra, kuri gyvena Anglijoje. Dukra nežinojo, kad neturi teisės vairuoti.
Kaltinamojo J. V. parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais (b. l. 59-61, 69-70).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK reagavimo skyriaus tyrėjos 2019-08-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-08-24, apie 19.10 val., kelyje nuo Sausgalvių k. link Kulynų k. važiuojant apsivertė automobilis „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis (duomenys neskelbtini), kurį vairavo klubo pirmininkas J. V., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažiausias 1,80 promilių neblaivumas (b. l. 1).
Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Šilutės r., Sausgalvių k., Medžioklės g. ir užfiksuota automobilio „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis eismo įvykio metu (b. l. 12-13, 15-17).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 1999 m. gamybos automobilio „Citroen Berlingo“ vidutinė kaina su PVM yra 950 Eur (b. l. 33). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 32). Iš 2019-01-07 įgaliojimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorė K. V. įgaliojo J. V. atlikti jos, kaip klubo direktorės funkcijas (b. l. 44).
Neblaivumo nustatymo akte Nr. 01-1-36316-19 pirminio tikrinimo metu (2019-08-24 19.30 val.) nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu (2019-08-24 19.49 val.) nustatytas 1,80 promilių neblaivumas (b. l. 28-31).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo nuosekliais paaiškinimais, jo prisipažinimu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, kitais objektyviais duomenimis – alkotesterio kvito duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. V. 2019-08-24, apie 19 val., Šilutės r., Sausgalvių k., Medžioklės g., vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažiausias 1,80 promilių neblaivumas).
Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas jis vartojo alkoholinius gėrimus, taigi suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Dėl nurodyto pripažintina, kad J. V. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, jog neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tokiu būdu sukeldamas realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui ir aplinkai. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas.
Nustatyta J. V. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Sprendžiant kaltinamojo J. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas T. V. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo atsakomybei bei pastarojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (b. l. 103-119).
T. V. prašyme bei apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra kaltinamojo vyriausias sūnus. Šiuo metu tapęs savo tėvui autoritetu, tėvas gėdijasi prieš jį dėl padaryto nusikaltimo ir gailisi. Tėvas prisiekė jam, kad daugiau tokių įvykių nepasikartos. Jo šeima kartu su tėvu vyksta žvejoti, slidinėti. Kiekvieną dieną nebendrauja, tačiau kai yra reikalų susitinka ir juos aptaria. Yra keletą kartų baustas, už tai, kad nešvietė automobilio lemputė ir kartą už kalbėjimą telefonu vairuojant. Baudas yra sumokėjęs. Jaučia pareigą ir atsakomybę padėti savo tėvui. Nepaisant didelio užimtumo, mano užteks laiko skirti tėvui. Jo karinė charakteristika atspindi tvirtą charakterį, sąžiningumą ir griežtumą. Dirbo karinėse oro pajėgose, 2006-2007 metais vyko į misiją Irake. Vilniaus universitete antrus metus studijuoja teisę. Tėčio teistumas gali pakenkti tolimesniam jo gyvenimui.
Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 52), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Dėl nusikalstama veika padarytos žalos reikalavimų nebuvo pareikšta, transporto priemonės savininkas (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio nepateikė (b. l. 87). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trys pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose, yra nustatytos.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 52), tačiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam (b. l. 49-51). Šiuo metu už administracinius nusižengimus galiojančių nuobaudų neturi, o teisę vairuoti transporto priemones buvo praradęs 2017-04-04 vieneriems metams. Kadangi per penkerius metus J. V. administracine tvarka buvo baustas tris kartus, iš kurių du kartus už KET pažeidimus - vieną kartą už vairavimą neblaiviam, kitą kartą už vairavimą kai atimta teisė vairuoti. Duomenų, kad J. V. būtų registruotas priklausomybės ligų centre ar gydytųsi psichiatrijos klinikoje byloje nėra. Vis dėlto, įvertinus kaltinamojo J. V. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, sūnaus charakterizuojamas teigiamai), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje J. V. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Bylos duomenys patvirtina, jog T. V. – J. V. šeimos narys (sūnus) yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas (b. l. 106), administracine tvarka baustas du kartus už mažareikšmius nusižengimus, t. y. už automobilio vairavimą tamsiu paros metu, kai jo gale neveikė gabaritinės šviesos žibintas, transporto priemonės vairavimą ranka naudojantis mobiliojo ryšio telefonu (b. l. 112), su kaltinamuoju santykiai artimi, su juo bendrauja, keliauja, leidžia laisvalaikį, nurodo, kad būdamas autoritetu tėvui, gali daryti jam teigiamą įtaką, tiki, kad ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog vertina sūnaus nuomonę, gėdijasi prieš jį savo poelgių. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad T. V. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra autoritetas J. V. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Apibendrinant nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamąjį J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, laiduotoju paskiriant T. V., o baudžiamąją bylą J. V. atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į J. V. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, į kaltinamojo polinkį daryti KET pažeidimus, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato, 1 metų laikotarpiui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi J. V. padaryta nusikalstama veika neatsiejama nuo naudojimosi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise.
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių (1) iki penkerių (5) metų. J. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir jau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Taigi padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad J. V. vairavo būdamas neblaivus, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant J. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam penkerių metų laikotarpiui.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, įvertinus tai, kad teismas skyrė laidavimą be užstato, teismo vertinimu, J. V. taikytina ir BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. V. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 32). Ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, svarstytina, ar iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-14-511/2018; 2K-114-1073/2018; 2K-118-511/2018).
Šiuo konkrečiu atveju, spręsdamas konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. V. nors anksčiau neteistas, kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė ne pirmą kartą. Minėta, jog automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltinamajam, o (duomenys neskelbtini) (b. l. 32), o byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje – 950 Eur (su PVM) (b. l. 33). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei ryšį su transporto priemonės savininku ((duomenys neskelbtini)) ir jo valdymo organais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas automobilio vertės konfiskavimui. Transporto priemonės vertės konfiskavimas šiuo atveju neprieštaraus proporcingumo principui bei atitiks priemonės tikslus – užtikrins nusiskantamų veikų prevenciją.
Kaltinamajam J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-86) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-42) taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.
Civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, jį perduoti T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išieškoti iš J. V. valstybės naudai 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) sumą, atitinkančią automobilio „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – paskirti 16 MGL (800 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Teisingumo ministerijos sąskaitą esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).
J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. V. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.