Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. V. ( toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. V. paskirtas 20 (dvidešimt) parų areštas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios E. V. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nesutinkama tik su paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistosios E. V. apeliaciniame skunde.

7. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas E. V. bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

9. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

10. Už apeliantei inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą šio straipsnio sankcijose numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys – asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba arešto bausme. Kaip matyti iš nuosprendžio, apylinkės teismas, individualizuodamas E. V. skirtiną bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistosios asmenybę, tiek ir į jos padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei pačios kaltinamosios pavojingumą apibūdinančias aplinkybes.

11. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino kalta padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. V. padarė vieną tyčinę turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, veika nebaigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Ji ne kartą bausta administracine tvarka taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. E. V. nedirbanti, registruota imtumo tarnyboje, turi mažamečių vaikų, registruota priklausomybės ligų įskaitose, dėl psichikos elgesio sutrikimų dėl kelių narkotikų ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo priklausomybės sindromo konsultuota/gydyta Respublikinio priklausomybės ligų centre. Ji niekur nedirba, užimtumo tarnyboje registruota.

12. E. V. nusikalto nebe pirmą kartą, praeityje ji teista daug kartų (virš dešimt). Ankstesniais teismų nuosprendžiais jai buvo skiriamos įvairaus griežtumo bausmės, nesusiję su laisvės atėmimu, vėliau jai teismo buvo skirta ir laisvės atėmimo bausmė, ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodymo pasitikėjimo nuteistoji nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas, pagrinde vyrauja analogiško pobūdžio, t. y. turtiniai nusikaltimai. Šios aplinkybės rodo, jog E. V. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, anksčiau jos atžvilgiu taikytos sankcijos nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jos taip, kad ji daugiau nenusikalstų.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės apeliantę charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią nusikalsti, ignoruojantį visuomenėje nustatytus draudimus asmenį, todėl analizuojant ir vertinant buvusį ir esamą E. V. elgesį bei jos asmenybę, nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai švelnesnę bausmę. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija laiko, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos padarymo aplinkybės, kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visuma, pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę – areštą. Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji savo kaltę pripažino, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu.

14. Apeliaciniame skunde E. V. prašymą sušvelninti jai paskirtą bausmę grindžia tuo, kad ji turi 5 mažamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, kad nusikaltimai buvo daromi dėl priklausomybės, nuo kurios laisvėje turėtų galimybę gydytis. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, vertinant jau aukščiau aptartų aplinkybių visumos kontekste, nėra esminės, kurios sąlygotų švelnesnės bausmės skyrimą nuteistajai. Pažymėtina, kad vaikus nuteistoji turėjo ir anksčiau, tačiau tai jos nusikalstamo elgesio neįtakojo, ji, dar būdama laisvėje, nesiėmė priemonių vardan vaikų keisti savo gyvenimo būdo, ieškoti pagalbos dėl priklausomybės gydymo.

15. Vadovaudamasi tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendį E. V. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 91,67 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo E. V. išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. E. V. šiuo metu nedirba, negauna jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais, nėra duomenų apie jo gaunamas kitas pajamas, ji neturi jokio turto, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad jos turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti valstybės naudai iš nuteistosios E. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.