- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- 1-2153-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18224-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- I. O.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. O. 2021 m. birželio 6 d., apie 09.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais I. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis I. O. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad tada buvo sekmadienis, pas jį atėjo kaimynas, pas kurį buvo svečiai. Jiems baigėsi dujų balionas, todėl paprašė jo nuvažiuoti ir pakeisti balioną. Dieną prieš jis vartojo alkoholį, gėrė alų ir šiek tiek degtinės, galvojo, kad jis jau gali vairuoti. Jis nuvažiavo nuo namų gal 200 metrų ir jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie stabdė visus iš eilės. Transporto priemonė, kurią vairavo, priklauso sūnui E. O.. Savo veiksmus vertina blogai. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sūnaus priežiūrai, kadangi kito artimo žmogaus neturi. Jų santykiai geri, gyvena kartu. Visą gyvenimą sūnus daro gerą įtaką jam, jis pas sūnų dirba jau 10 metų. Sūnus yra jo darbdavys, per mėnesį jis gauna apie 700-800 Eur. Sūnus jo poelgį vertina blogai. Tuo metu sūnus buvo namuose kartu, tačiau jis miegojo. Sūnus nežinojo, kad jis išvažiavo, sužinojo tik tada, kai apie tai jam papasakojo kaimynas. Savo poelgį vertina blogai.
Teismo posėdžio metu laiduotojas E. O. parodė, kad jis palaiko prašymą dėl laidavimo. Kaltinamasis yra jo tėtis. Nurodė, kad jie po įvykio pasikalbėjo, tėtis labai gailisi dėl to, jis suprato savo kaltę. Jie dirba kartu, vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis miegojo, kaimynas jam pranešė, kad tėtį sulaikė policija. Jis nuvažiavo į komisariatą ir sužinojo, kad tėtis uždarytas izoliatoriuje, o automobilis aikštelėje. Po to tėtį paleido ir jis jam viską paaiškino pats. Jis sakė, jog važiavo, nes reikėjo padėti kaimynui. Jis žinojo, kad buvo iš vakaro išgėręs, bet nesijautė neblaivus. Važiavo baliono, prie namų buvo reidas ir jį sustabdė. Tėtis išgeria savaitgaliais, bet darbo dienomis negeria. Savaitgaliais tėtis nevairuoja, mašina stovi kelias dienas, tiesiog tėtis norėjo padėti kaimynui. Jo santykiai su tėčiu yra geri, kaip tėvo ir sūnus. Kartu augina sesę, nes mama (duomenys neskelbtini). Mano, kad gali daryti jam didelę įtaką. Nurodė, kad automobilis buvo pirktas prieš pusantrų metų, buvo mokėta 3200 Eur. Per kelis metus atsirado automobilio nusidėvėjimas, todėl, jo nuomone, šiuo metu automobilio vertė yra mažesnė.
Kadangi kaltinamasis I. O. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo I. O. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2021 m. birželio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. O. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to labai gailisi. 2021 m. birželio 6 d., apie 09.25 val., vairavo savo sūnui E. O. priklausantį automobilį WV Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai, kaip suprato, vyko reidas. Jis iš karto pakluso reikalavimui sustoti ir sustojo. Policijos pareigūnams kilo įtarimas, kad jis yra neblaivus. Jis įvykio vietoje iš viso pūtė 2 kartus į alkotesterį su 15 minučių pertrauka tarp testavimų. Jam buvo nustatytas girtumas, jis sutiko su alkotesterio parodymais. Alkoholio 2021 m. birželio 6 d. jis tikrai nevartojo, alkoholį jis vartojo 2021 m. birželio 5 d., apie 18 valandą, tada su kaimynu išgėrė maždaug 0,7 litro degtinės ir tam tikrą kiekį alaus, tikslaus skaičiaus negali pasakyti. Jis galvojo, kad jam girtumas pradingęs, jautėsi gerai, jo kelionės tikslas buvo nuvažiuoti pasikeisti dujų balioną. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tai labai netoli tos vietos, kur jį sustabdė, atstumas iki jo namų sakytų apie (duomenys neskelbtini). Gailisi, kad taip viskas atsitiko (b. l. 64-65).
2021 m. birželio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad dirba Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyresniuoju specialistu. Jo funkcijos yra tarnybos metu yra fiksuoti kelių eismo taisyklių pažeidimus bei vykdyti policines priemones. 2021 m. birželio 6 d. dirbdamas kartu su Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyresniuoju specialistu B. M., tarnybiniu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu skiriamaisiais policijos ženklais ((duomenys neskelbtini)), apie 09.35 val., (duomenys neskelbtini), policinės priemonės metu sustabdė automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį, priėjo prie vairuotojo. Automobilio vairuotojas automobilyje buvo vienas. Nustatyta, kad automobilį vairavo I. O.. Bendraujant su vairuotoju, aiškiai juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Kilus įtarimui, kad vairuotojas vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus, vairuotojo blaivumas buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio detektoriumi „Alcotest 5000“, Nr. ARLE-0052. Alkoholio detektoriui nustačius, kad iškvėptame ore yra alkoholio, vairuotojo blaivumas 09.40 val. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0261, vairuotojui nustatytas 1,63 prom. neblaivumas. 09.55 val. pakartotinai patikrinus vairuotojo blaivumą, alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,54 prom. neblaivumas. Pasiteiravus vyriškio, kada jis vartojo alkoholį, I. O. paaiškino, kad alkoholį vartojo praėjusią dieną, t. y. 2021 m. birželio 5 d., apie 18.00 val. Kokį kiekį ir kokios rūšies alkoholio vyriškis išgėrė, jis nepaaiškino. Atsižvelgiant į tai, I. O. buvo informuotas apie tai, kad jis įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu ir buvo sulaikytas. Pažymi, kad jo akivaizdoje, I. O. alkoholio nevartojo. Įvykis galimai užfiksuotas tarnybinio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo registratoriumi ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 38-41).
2021 m. birželio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. O. parodė, kad automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis yra savininkas-valdytojas. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais. Turi viso 4 automobilius ir visi automobilių raktai guli vienoje matomoje vietoje. 2021 m. birželio 6 d., apie 09.00 val., jis dar miegojo. Vėliau, dienos metu, sužinojo, kad tėvas buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus, o jo automobilis su tralu priverstinai buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. 2021 m. birželio 5 d. namo grįžo vėlai, tėvo nematė ir nežinojo, ar jis vakare vartojo alkoholį. Apie tai, kad kitos dienos rytą jis paėmė jo automobilį taip pat nežinojo. Sužinojo, kai tėvas buvo paleistas iš areštinės, kad jis paėmė jo automobilį tikslu nuvežti kaimynui dujų balioną. Tėvas niekada nėra vairavęs neblaivus, neturėjo jokių nuobaudų, labai gailisi dėl šio įvykio. Šis „VW Transporter“ automobilis yra darbinis. Tėvas taip pat, kaip ir jis, vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-47).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2021 m. birželio 6 d. 10.15 val. buvo užregistruotas įvykis apie tai, jog 2021 m. birželio 6 d., 10.11 val., (duomenys neskelbtini), policijos ekipažas (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Automobilį vairavo I. O., automobilis priklauso E. O.. UAB „T.“ automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežė į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 6 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas E. O.. Apžiūros metu nustatyti viso automobilio kėbulo smulkūs apibraižymai, padangų protektorių brėžinys paprastas, padangų būklė, stabdžių sistemos būklė, apšvietimo signalų būklė, priekinių šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė atitinka KET, kitų agregatų mechanizmų gedimų nenustatyta. Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 11-21).
2021 m. birželio 6 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad I. O. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARKB 0261 (patikros sertifikato Nr. 1416571), pirmą kartą – 2021 m. birželio 6 d., apie 09.40 val., buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas, antrą kartą – 2021 m. birželio 6 d., apie 09.55 val., buvo nustatytas 1,54 promilės girtumas (b. l. 8, 9).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARKB 0261, ir patikros sertifikato Nr. 1416571 duomenys patvirtina, kad I. O. pirmą kartą – 2021 m. birželio 6 d., apie 09.40 val., buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas, antrą kartą – 2021 m. birželio 6 d., apie 09.55 val., buvo nustatytas 1,54 promilės girtumas (b. l. 9, 10).
2021 m. birželio 6 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiku (duomenys neskelbtini) buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2021 m. birželio 8 d. leidimu automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. O., buvo leista grąžinti jo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 34).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra E. O. (b. l. 24).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „VW Transporter“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. birželio mėnesį su PVM buvo 3370 Eur, be PVM buvo 2786 Eur (b. l. 25).
2020 m. balandžio 6 d. transporto pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad UAB „V.“ parduoda automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. O. už 3200 Eur.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. O. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis I. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokie kaltinamojo I. O. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARKB 0261 (patikros sertifikato Nr. 1416571) duomenys, iš kurių matyti, jog I. O. 2021 m. birželio 6 d., apie 09.55 val., buvo nustatytas 1,54 promilės girtumas (b. l. 9, 10), liudytojų D. J. ir E. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 38-41, 44-47), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 5), Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 6 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 11-21), 2021 m. birželio 6 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 23) ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad I. O. 2021 m. birželio 6 d., apie 09.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad I. O. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
Kaltinamojo I. O. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. O., jo gynėja Jolanta Klimavičienė prašė atleisti I. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo sūnų E. O.. Analogišką prašymą išreiškė ir laiduotoju prašantis būti E. O..
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti I. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 76-77), administracine tvarka nebaustas (b. l. 75). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus bei kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, I. O. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs I. O. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoširdžiai pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju duomenų, kad nusikaltimu būtų padaryta žala, byloje nėra, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis I. O. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą, be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus, našlys, turintis du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis, dirbantis pagal individualią veiklą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis I. O. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismo posėdyje apklaustas laiduotoju prašantis būti kaltinamojo sūnus E. O. paaiškino, kad jie gyvena kartu, dirba kartu, vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini), jo santykiai su tėčiu yra geri, kaip tėvo ir sūnus, kartu augina sesę, nes mama (duomenys neskelbtini), jis gali daryti teigiamą įtaką tėčiui. Vertindamas, ar E. O. yra tinkamas laiduotojas, teismas atsižvelgia į tai, jog jis yra gana jauno ir darbingo amžiaus, dirbantis, su tėčiu kartu augina nepilnametę sesę, nes mama (duomenys neskelbtini), baigęs (duomenys neskelbtini), neteistas, nors anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau šių administracinių nusižengimų pobūdis nagrinėjamu atveju nėra pagrindas spręsti dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo. I. O. ir E. O. gyvena ir dirba kartu. Pastebėtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį, teismo vertinimu, E. O. ir darys I. O.. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad E. O. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam I. O. .
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam I. O. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi I. O. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).
Teismo vertinimu, baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti I. O. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant minėtų baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Kaltinamasis I. O. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri nors ir nežymiai, tačiau viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš vakare buvo vartojęs stiprų alkoholį bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių mėnesių) terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 6 d. (b. l. 66). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą – 3370 Eur.
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).
Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo taikymas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.
I. O. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas ir valdytojas buvo ne kaltinamasis, o E. O. (b. l. 24). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas I. O. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Pažymėtina, jog kaltinamojo I. O. pateiktoje 2020 m. balandžio 6 d. transporto pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „V.“ ir E. O., nurodyta, kad transporto priemonė „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota už 3200 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutarties šalys dėl transporto priemonių kainos susitaria tarpusavyje, todėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina gali neatspindėti realios transporto priemonės rinkos kainos. VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonių kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. VšĮ „Emprekis“ žinyne nurodomos realios Lietuvos rinkoje parduodamų ES ir JAV rinkoms skirtų transporto priemonių kainos. Taigi, teismo vertinimu, būtent VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta automobilio „VW Transporter“ vertė su PVM 2021 m. birželio mėnesį (3370 Eur) nusako realią šios transporto priemonės kainą rinkoje. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ išraše apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė veikos padarymo metu buvo 3370 Eur (b. l. 25). Teismas, atsižvelgdamas į I. O. asmenybę, gaunamas pajamas, sprendžia, kad transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 66, 68).
Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
I. O., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoju paskirti E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Paskirti I. O. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 6 d.
Paskirti I. O. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti į valstybės biudžetą iš I. O. konfiskuotino turto (automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3370 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų).
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti I. O., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti I. O., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti E. O., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.