- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- 2YT-5207-503/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00749-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- B. M.
- Suinteresuotas asmuo
- L. V., I. M., A. Č.
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui L. V. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant),
suinteresuotam asmeniui I. M. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant),
suinteresuotam asmeniui A. Č. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. pareiškimą dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. V., I. M. ir A. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motinos S. N. brolis (pareiškėjos dėdė) J. D., kuriam 2000 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės apskrities sprendimu Nr. 84-H753 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,80 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi J. D. savo šeimos neturėjo, jo seserys yra mirusios, tai ji, pareiškėja, kaip ketvirtos eilės įpėdinė (1961 m. Civilinio kodekso 573 straipsnis) turi teisę paveldėti jam priklausantį turtą, t. y. šį žemės sklypą. 2018 m. sausio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo (Vilkaviškio rūmų) sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikimą po savo dėdės J. D. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Teismine tvarka nustačius faktinį palikimo priėmimą, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.66 straipsnio l dalimi, ji turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Vadovaujantis CK 5.4 straipsnio l dalimi, palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis), o jos nustatymo kriterijai yra nurodyti CK 2.17 straipsnyje. Kaip matyti iš prie pareiškimo pridedamo Gyventojų registro išrašo, J. D. savo gyvenamosios vietos deklaravęs nebuvo, nėra ir jokių jo paties viešų (pvz. gydymo, kredito įstaigose), pareiškimų apie jo gyvenamąją vietą, todėl jo palikimo atsiradimo vietos pagal šiuos kriterijus nustatyti nėra galimybės ir ji nustatytina teismine tvarka. J. D. ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau nugriovus jam priklausančius pastatus (1986 m.), jis gyvendavo pas savo seserį (duomenys neskelbtini), arba pas ją, o nuo 1988 m. pavasario galutinai persikėlė gyventi pas ją. Tai iš dalies patvirtina ir prie pareiškimo pridedami dokumentai, gauti iš Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo. Nuo 1988 m. pavasario ir iki pat savo mirties J. D. gyveno pas ją, pareiškėją, su jos šeima jai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji jį prižiūrėjo, juo rūpinosi. Jos gyvenamosios vietos adresu jam būdavo atnešama pensija, esant reikalui – kviečiami gydytojai ir t. t. J. D. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas 78 m. amžiaus, t. y. jos namuose jis pragyveno paskutinius šešis savo gyvenimo metus. Dėdės šermenys vyko taip pat jos namuose, nes tuo metu dar nebuvo jokių įmonių, teikiančių laidojimo paslaugas. Tačiau nei viešuosiuose registruose esančiais dokumentais, nei kitokiais rašytiniais įrodymais negalėdama įrodyti J. D. palikimo atsiradimo vietos, ji, pareiškėja, yra priversta kreiptis į teismą, kad jo palikimo atsiradimo vietos faktas būtų nustatytas teismine tvarka (b. l. 2-3). Teismo posėdžio metu pareiškėja savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes (2018 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas 5.15-8.37 min. ir 20.36-20.47 min.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka (b. l. 16).
Suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka (b. l. 18).
Suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, papildomos aplinkybės dėl minėtų faktų suinteresuotam asmeniui nėra žinomos (b. l. 20-21).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) (tai patvirtina J. D. mirties liudijimas (b. l. 5)). Pareiškėja, kaip ketvirtos eilės įstatyminė įpėdinė, priėmė J. D. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (šį faktą patvirtina Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2YT-342-305/2018 (b. l. 6-7)). Iki pat savo mirties nuo 1988 m. pavasario J. D. gyveno pas pareiškėją su jos šeima jai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pareiškėja jį prižiūrėjo, juo rūpinosi; šiuo adresu jam būdavo atnešama pensija, esant reikalui – kviečiami gydytojai ir t.t. Šias aplinkybes be pačios pareiškėjos paaiškinimų patvirtino ir liudytojos R. Ž. bei A. S. (2018 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas 5.15-8.37 min., 9.43-12.20 min. ir 13.35-18.10 min.)
Tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo paveldėjimo teises, ji turi gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Sutinkamai su 1964 m. Civilinio kodekso 598 straipsnio 1 dalimi (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis), pareiškėja dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo turi kreiptis į J. D. palikimo atsiradimo vietos notarą. O vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 570 straipsniu (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis), palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (17 straipsnis). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 17 straipsnį gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur fizinis asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena.
Į bylą pateiktas valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad J. D. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos (b. l. 11). Taigi, viešuose registruose nėra duomenų apie palikėjo J. D. paskutinę gyvenamąją vietą. Taip pat nėra ir jokių kitų rašytinių duomenų apie J. D. paskutinę gyvenamąją vietą. Nenustačius J. D. paskutinės gyvenamosios vietos ir, atitinkamai, palikimo atsiradimo vietos, pareiškėjai nėra galimybės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Teismo posėdžio metu liudytojos vieningai patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad paskutinius šešerius metus iki savo mirties J. D. gyveno pareiškėjos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Teismui abejoti liudytojų parodymais pagrindo nėra. Todėl teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog J. D. paskutinė gyvenamoji vieta ir, atitinkamai, palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – ji, kaip J. D. įstatyminė įpėdinė, turto paveldėtoja, įgis galimybę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, – paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini) (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso 17, 570 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, J. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.