Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. V., I. M. ir A. Č. (teismo šaukimai įteikti tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti joms nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-342-305/2018 (buvęs bylos numeris – 2YT-2315-305/2017) pagal pareiškėjos B. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. V., I. M. ir A. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo dėdės (motinos brolio) J. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), dėdė (motinos brolis). Pareiškėja savo pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motinos S. N. brolis (pareiškėjos dėdė) J. D., kuriam 2000 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės apskrities sprendimu Nr. 84-11753 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,80 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjos dėdė J. D. savo šeimos neturėjo, jo seserys yra mirusios, tai pareiškėja, kaip ketvirtos eilės įpėdinė turi teisę paveldėti jam priklausantį turtą, t.y. šį žemės sklypą. Kad paveldėti dėdei J. D. priklausantį turtą, pareiškėja per šešis mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis į notarų biurą ir paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau pareiškėja to nepadarė, kadangi tuo metu dėdė jokio privalomai registruotino turto neturėjo, t. y. tuo metu nuosavybės teisės į žemę jam dar nebuvo atkurtos, o paveldėti teises į nuosavybės teisių atkūrimą pagal tuo metu galiojusį Civilinį kodeksą nebuvo galima. Nuosavybės teisės į žemę pareiškėjos dėdei buvo atkurtos tik 2000 m., t.y. praėjus beveik šešiems metams nuo jo mirties. Šiuo metu, norėdama paveldėti dėdei priklausantį turtą bei gauti paveldėjimo teisės į jį liudijimą, pareiškėja turi kreiptis į teismą ir teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo dėdės mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėjos dėdė J. D. iki pat savo mirties gyveno su pareiškėjos šeima pareiškėjai priklausančiuose namuose, pareiškėja jį prižiūrėjo, juo rūpinosi (mirė būdamas 78 m. amžiaus), todėl po dėdės mirties jai atiteko ir visi jam priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai. Be to, po dėdės mirties pareiškėja baigė tvarkyti nuosavybės teisės į žemę atkūrimo J. D. dokumentus, dalyvavo žemės sklypo matavime, važinėjo į Žemėtvarkos skyrių, rašėsi ant įvairių dokumentų. Šiuo metu ji bendrai su kitais bendrasavininkais naudojasi šiuo žemės sklypu (mišku). Tokiu būdu ji priėmė palikimą po savo dėdės J. D. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Be to, gauti šio dėdei priklausančio žemės sklypo paveldėjimo dokumentus pareiškėja negali ir dėl to, jog turimais dokumentais negali įrodyti savo giminystės su J. D.. Taip yra todėl, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve metrikų knygose J. D., J. sūnaus, gimimo duomenų nerasta ir pareiškėja negali įrodyti, kad jis yra pareiškėjos motinos S. N. (D.) brolis. Kaip matyti iš pareiškėjos motinos gimimo liudijimo bei jos brolio J. D. mirties akto įrašo kopijų, abiejuose šiuose dokumentuose sutampa ne tik jų pavardės, bet ir jų gimimo vieta – (duomenys neskelbtini). Tiesa, juose nesutampa rajonas, tačiau mano, jog dėdės J. D. mirties akto įraše yra įsivėlusi klaida, nes (duomenys neskelbtini) kaimas (duomenys neskelbtini) rajonui niekada nepriklausė, pradžioje jis priklausė (duomenys neskelbtini) rajonui, o šiuo metu – (duomenys neskelbtini). Tai, jog J. D. yra pareiškėjos motinos brolis, iš dalies įrodo ir kiti dokumentai apie jų ištrėmimą bei nuteisimą. 1989 m. liepos 20 d. Vidaus reikalų ministerijos Archyvinėje pažymoje Nr. 6/6-3203 yra nurodyta paties J. D. bei jo tėvų duomenys J. ir A.. Iš esmės tokie patys duomenys apie tėvus yra nurodyti ir pareiškėjos motinos gimimo įraše (A. ir J.). Tai, jog Archyvinėje pažymoje apie trėmimą yra neteisingai užrašyta pavardė (D., D.), laikytina rašymo klaida, kadangi ir šiame dokumente yra minimas (duomenys neskelbtini) kaimas, kuriame gimė pareiškėjos motina, dėdė J. D. ir iš kurio jie buvo ištremti. Šioje pažymoje apie ištrėmimą nėra paminėta pareiškėjos motinos pavardė, kadangi ji buvo neteisėtai represuota bei nuteista dar 1947 m. birželio 18 d., ką patvirtina 1990 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros Pažymėjimas Nr. 13/13971-89. Šiame pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjos motina iki represavimo gyveno (duomenys neskelbtini), kas sutampa su archyvinėje pažymoje apie J. D. ištrėmimą nurodytais duomenimis: J. D. buvo ištremtas iš (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai netiesiogiai įrodo, jog J. D. yra pareiškėjos motinos S. N. (D.) brolis, o pareiškėjai – dėdė: juose sutampa abiejų jų pavardė, tėvų duomenys bei gimimo vieta. Tai, jog J. D. yra pareiškėjos dėdė (motinos brolis) netiesiogiai įrodo ir tas faktas, jog jis yra palaidos šeimos kape kartu su savo (bei pareiškėjos motinos) motina A. D.. Negalėdama dokumentais įrodyti savo giminystės su J. D., pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą, kad giminystės faktas būtų nustatytas teismine tvarka (b. l. 2-3). Teismo posėdžio metu pareiškėja savo pareiškimą palaikė, papildomai paaiškino, kad jos dėdė J. D., kai grįžo iš Sibiro, visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, o šešis metus iki mirties gyveno pas ją. J. D. buvo padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tačiau nuosavybės teisės jam buvo atkurtos tik 2000 m., t. y. jau po jo mirties. Nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus pabaigė tvarkyti ji, be to, visą laiką kartu su kitais bendrasavininkiais minėtu mišku ir naudojosi. Po J. D. mirties jai atiteko jo asmeniniai, namų apyvokos daiktai, šuniukas. Dokumentų, patvirtinančių jos ir J. D. giminystės ryšį nėra išlikę. Jis palaidotas bendrame šeimos kape (garso įrašas 2.44-6.55 min., 13.56-14.06 min.).Suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka (b. l. 24). Suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka (b. l. 25).Suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). 2000 m. rugpjūčio 28 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 84-11753 ir 2000 m. rugsėjo 22 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 529ŽŠ J. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 280/920 dalis 9.2000 ha žemės sklypo (miško) (b. l. 7-8, 9). J. D. vaikų neturėjo (b. l. 39). Duomenų apie tai, kad jis būtų buvęs sudaręs santuoką, taip pat nėra. Po jo mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 10). Pareiškėja nurodo, kad J. D. buvo jos dėdė, jos motinos S. N., mirusios (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), brolis, todėl ji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą kaip ketvirtos eilės įstatyminė įpėdinė pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 4 punktą (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis) (duomenų, kad J. D. būtų sudaręs testamentą, byloje nėra). Pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimai patvirtina, kad S. N. – pareiškėjos motina (b. l. 12). S. N. gimimo įrašas bei santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos motinos mergautinė pavardė buvo D., gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), motina – A. V.-D., tėvas – J. D. (b. l. 13-14, 15). J. D. gimimo įrašo ir kitokių duomenų apie gimimą neišlikę (b. l. 17, 34). Tačiau J. D. mirties akto įraše gimimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Vidaus reikalų ministerijos 1989 m. liepos 20 d. archyvinėje pažymoje Nr. 6/6-3203 fiksuota, kad J. D., J., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su J. D. ir A. D. buvo ištremti iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Pareiškėja tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad J. D. yra jos dėdė (jos motinos brolis), kuriuo ji rūpinosi iki pat jo mirties, nes jis šeimos neturėjo; J. D. palaidotas šeimos kape su savo motina A. D. (b. l. 2-3, garso įrašas 2.44-6.55 min.). Liudytojos J. B. G. ir A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos gyvena pareiškėjos kaimynystėje, J. D., gyvenusį kartu su pareiškėja, pažinojo kaip pareiškėjo dėdę, tačiau tikslaus giminystės ryšio nežino (t. y. nežino, kieno – pareiškėjos motinos ar tėvo – brolis J. D. buvo) (garso įrašas 7.43-10.23 min., 11.22-13.39 min.). Pareiškėja nurodė, kad po dėdės J. D. mirties jai atiteko visi jam priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, šuniukas, be to, ji baigė tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, naudojosi ir naudojasi miško dalimi, į kurią J. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės (b. l. 2-3, garso įrašas 2.44-6.55 min.). Liudytojos J. B. G. ir A. S. teismo posėdžio metu patvirtino šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes (garso įrašas 7.43-10.23 min., 11.22-13.39 min.).Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog J. D. yra pareiškėjos dėdė (pareiškėjos motinos brolis), taip pat faktą, jog pareiškėja priėmė palikimą po savo dėdės J. D. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų, o šių faktų nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – ji įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į J. D. priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad J. D., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra B. M. dėdė (jos motinos brolis) ir kad B. M. priėmė palikimą po savo dėdės (jos motinos brolio) J. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 587 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai, 445, 448 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), dėdė (B. M. motinos brolis).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo dėdės J. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.