Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos, nustatyta, kad palikėja E. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra palikėjos E. S. dukra. Po palikėjos mirties liko paveldimo turto: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra palikėjos pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir siekia paveldėti po motinos mirties atsiradusį turtą. Tačiau pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, jog pareiškėja terminą praleido, kadangi pareiškėjai nebuvo išduota viza atvykti į Lietuvą, o pareiškėjos įgaliotas asmuo per įstatymo nustatytą terminą palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo nepateikė, nes susirgo, turėjo nedarbingumą. Netikėti pareiškėjos atstovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo, juolab, byloje pateikti pareiškėjos nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (įgaliojimas, palikimo atsiradimo vietos notaro pažyma, informacija apie įgaliotoam asmeniui išduotus nedarbingumo pažymėjimus).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Byloje suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pareiškimui neprieštaravo.

Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos E. S. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po E. S. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoto asmens prieštaravimų pareiškėjos prašymui nėra gauta, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po E. S. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. R., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.