Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ kreipėsi į teismą ieškiniu dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, prašydama iš atsakovo R. M. priteisti 854,55 Eur skolą, kurią sudaro 300 Eur kreditas, 84,31 Eur nesumokėta dalis paskolos kainos (palūkanos), 2,86 Eur kompensacinės palūkanos, 2,88 Eur delspinigiai, 2 Eur pretenzija, 2 Eur kompensacinės palūkanos, 10,50 Eur apmokestinimas, 450 Eur patirta žala, 80,08 proc. sutartinių palūkanų nuo 300 Eur kredito sumos, skaičiuojamos nuo 2016 m. sausio 28 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 19 Eur žyminį mokestį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti per darbovietę 2016 m. vasario 19 d., atsiliepimo į ieškinį per 20 dienų nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškinio ir pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. rugsėjo 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 31603 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 300 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant 309,60 Eur kredito kainą. Atsakovas pagal Sutartį įsipareigojo laiku mokėti sutartines įmokas, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė suteikė paslaugą (paskolino pinigų sumą), todėl atsirado pareiga grąžinti skolą.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2016 m. sausio 28 d. atsakovo bendra skola yra 854,55 Eur, kurią sudaro: 300 Eur kreditas; 84,31 Eur nesumokėta dalis paskolos kainos (palūkanos); 2,86 Eur kompensacinės palūkanos; 2,88 Eur delspinigiai; 2 Eur pretenzija; 2 Eur kompensacinės palūkanos; 10,50 Eur apmokestinimas ir 450 Eur patirta žala. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, t. y., negrąžino numatytu laiku kredito, todėl ieškovė prašo priteisti 300 Eur kredito sumą. Duomenų, kad ši skola būtų sumokėta, teismui nepateikta. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 300 Eur negrąžinto kredito tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 84,31 Eur nesumokėtos dalies paskolos kainos (palūkanų). Šalys sutartimi susitarė, kad atsakovas už naudojimąsi kreditu sumokės 309,60 Eur palūkanų. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, todėl nesumokėta 84,31 Eur kredito kaina, priteistina iš atsakovo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2,86 Eur kompensacinių palūkanų, 2,88 Eur delspinigių, ir dar 2 Eur kompensacinių palūkanų.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Sutartimi šalys buvo sutarusios, kad jei klientas nevykdo ar netinkamai vykdo Sutarties, skaičiuojami 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos reikalaujamos sumokėti sumos. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Byloje nėra duomenų apie atsakovės prievolės vykdymą ieškovei, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2,88 Eur delspinigių.

Ieškovė už tą patį laikotarpį prašo priteisti dvejas kompensacines palūkanas – 2,86 Eur sumai ir 2 Eur sumai, ir 2,88 Eur delspinigius ir 84,31 Eur palūkanas. Pažymėtina, kad teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti nuo kredito suteikimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos reikalaujamas palūkanas už naudojimąsi kreditu, delspinigius už vėlavimą grąžinti kreditą ir palūkanas, todėl laikytina, kad ieškovės vadinamų papildomų dviejų kompensacinių palūkanų 2,86 Eur sumai ir 2 Eur sumai priteisimas, nesant duomenų apie realiai patirtus nuostolius dėl atsakovės prievolės nevykdymo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1196-123/2012) yra būtų nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, kuris yra vartotojas ir vartojimo kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 3 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad prašymas priteisti ir palūkanas, ir netesybas bei kompensacines palūkanas už pavėluotą mokėjimą negali būti tenkinamas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nuostatoms. Šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 10,50 Eur apmokestinimo, bei 2 Eur už pretenziją netenkintini, kadangi nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių šias prašomas priteisti sumas (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad už vieno lapo apimties pretenzijos siuntimą Lietuvoje ieškovė būtų patyrusi 2,00 Eur išlaidas, be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji atsakovui buvo išsiųsta.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 450 Eur už patirtą žalą. Grįsdama patirtą 450 Eur žalą pateikė 2016 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1276076, kurioje gavėju nurodytas UAB „Krajonas“, mokėjimo paskirtyje nurodyta „apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą KRATP 2637. Skolininkas R. M.“ ir pateikė 2016 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1276050, kuriame gavėju nurodytas UAB „Krajonas“, mokėjimo paskirtyje nurodyta „apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą KRATP 2935. Skolininkas R. M.“. Įvertinus teismui pateiktus mokėjimo nurodymus galima daryti išvadą, kad ieškovės prašo priteisti ne žalą, o išlaidas, patirtas rengiant procesinius dokumentus teismui. Išlaidos susidariusios už procesinių dokumentų parengimą (teisinę pagalbą), priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis). 2015 m. balandžio 15 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 Lietuvos Aukščiausias Teismas aiškindamas CPK 56 straipsnio normos taikymą nurodė, kad „griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios“, aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą nurodė, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškovę byloje atstovavo advokatas ar advokato padėjėjas, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, konstatuotina, kad reikalavimas dėl 450 Eur priteisimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 80,08 proc. palūkanų nuo 300 Eur kredito sumos nuo 2016 m. sausio 28 d. iki visiško prievolės įvykdymo už naudojimąsi negrąžinta pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų dydis buvo nustatytas pagal kredito davėjo (verslininko) standartines sutarties sąlygas, darytina išvada, kad ginčo šalių sutartyje nustatytos 80,08 procentų dydžio palūkanos vertintinos kaip neprotingai didelės, neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama priteisti kompensacines palūkanas, teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1196-123/2012), tai yra, nepagrindė didesnių, nei minimalūs, nuostolių (5 proc.), už naudojimąsi kreditu, todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie sutarties nutraukimą, todėl atsakovės įsipareigojimai sumokėti likusias palūkanas (paskolos kaina), yra galiojantys, reikalauti už tą patį laikotarpį mokėti dvigubas mokėjimo-kompensacines palūkanas teisės aktai neleidžia, išskyrus įstatymo nustatytas procesines palūkanas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog sumokėjo 19 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas). Sprendimu už akių patenkinta 45,31 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 8,59 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Sostinės kreditai“, į. k. 302513887:

– 387,19 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) skolą;

– 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 387,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. vasario 2 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 8,59 Eur (aštuoni eurai 59 ct) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Ieškovas sprendimą už akių per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.