Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant prokurorei I. G., nukentėjusiojo nepilnamečio R. Ž. įstatyminei atstovei Ž. Ž., vaiko teisių apsaugos atstovui A. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis(duomenys neskelbtini) , V. V. IĮ savininkas, neteistas, kaltinamas LR BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą: jis 2012-06-19, apie 21.20 val., prie „Varpo“ gimnazijos, esančios Budelkiemio g. 7, Klaipėdos m., tyčia mažamečiui R. Ž., gim. 2003 m., ranka suspaudė kaklą, parvertė nukentėjusįjį ant žemės, tuo sukeldamas mažamečiui R. Ž. fizinį skausmą.

Pagal jam pareikštą kaltinimą V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio vakarą jam telefonu paskambino dukra V. V. ir verkdama pasakė, kad ją skriaudžia R. Ž., jis spjaudosi ir ją muša. Jis nuvyko į vietą, kur jo laukė dukra ir krūmuose pamatė pasislėpusį mažametį R. Jis liepė R. ateiti pasiaiškinti, tačiau šis nėjo. Jis šaukė ant R., sakydamas „Ką tu darai su mano dukra?“, tačiau R., nieko neatsakęs, pradėjo verkti. Tada jis išvažiavo. Po kurio laiko jam paskambino R. tėvai ir kaltino jį sumušus jų vaiką. Jie reikalavo, kad jis atsiprašytų R., o to nepadarius – grasino, kad parašys pareiškimą. Jam neatsiprašius, R. tėvai policijai parašė pareiškimą. Jis mažamečio neparvertė ant žemės, nespaudė jam kaklo ir jokio smurto nenaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Nors V. V. neigia vartojęs fizinį smurtą prieš mažametį, kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nepilnametis nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad įvykio vakarą jis su draugu K. kieme žaidė. Kieme be jų buvo daug kitų vaikų. Visi vaikai, tame tarpe ir jis V. V. vadino „Milžine rože“. Vaikai apspjaudė čiuožykloje buvusią V. V. ir ją nustūmė nuo čiuožyklos, dėl ko ji pradėjo rėkti ir telefonu paskambinusi tėčiui pasakė, kad aš ją pravardžiavau. Jis su Kiru ėjo namo, kai privažiavęs V. tėtis jį, pasislėpusį krūmuose, stipriai suspaudęs jo ranką, ištraukė iš krūmų, stipriai suspaudęs kaklą, nuvertė ant žemės, sudavė delnu per galvą apie 8-10 kartų, apspjovė, pavadino jį „storu“ ir pagrasino, kad jei dar kartą kalbėsiu su V., supjaustys kaip kiaulę. Jam labai skaudėjo, todėl jis pradėjo verkti. Po to V. V. tėtis išvažiavo, o jis sugrįžęs į namus viską papasakojo savo mamai.

2012-08-31 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. Ž. iš pateiktų 6 vyrų nuotraukų atpažino asmens (V. V.), įvykio metu jį sumušusio, fotonuotrauką (b.l. 17-20).

Nukentėjusiojo nepilnamečio R. Ž. įstatyminė atstovė Ž. Ž. parodė, kad įvykio vakarą iš kiemo į namus grįžo jos sūnus R. Ž., kuris buvo labai išsigandęs, pasimetęs ir verkdamas pasakė, kad jį sumušė mergaitės V. V. tėtis. Sūnus jai papasakojo, kad jis kieme žaidė su kitais berniukais, kai atėjo V. V., kuri turėjo tašę su rožėmis. Visi vaikai ją pavadino „Milžine rože“. Jie visi čiuožinėjo nuo čiuožyklos. Kažkuris iš berniukų V. V. pastūmė ir apspjovė, dėl ko ji pradėjo verkti ir telefonu paskambinusi apie tai pasakė savo tėčiui. Berniukai pabėgo, o jis su draugu K. L. ėjo namo. Iš paskos jų ėjo V. V. ir telefonu informavo savo tėtį, kur jie eina. Netrukus atvažiavo V. V. tėtis, todėl jis pasislėpė krūmuose. V. tėtis jėga ištraukė jį iš krūmų ir šaukdamas trenkė jam ranka dešimt kartų per galvą, parvertė ant žemės, apspjovė tris kartus ir pagrasino, kad jei dar pravardžiuos jo dukterį, jį papjaus kaip kiaulę. Ji paskambino V. V. mamai ir paprašė ateiti pas juos pasikalbėti. Atėjusiai mamai L. K. ji papasakojo apie įvykį. Jos vyras paskambino V. V. tėčiui, tačiau šis su vyru kalbėjo labai negražiai, vartodamas necenzūrinius žodžius. Jos vyras liepė atsiprašyti sūnaus, bet V. V. tėtis to nepadarė.

Liudytojas nepilnametis K. L. parodė, kad įvykio vakarą jis su nukentėjusiuoju Rūteniu buvo kieme ir žaidė su vaikais, kai į kiemą atėjo V. V.. V. jie pavadino „Milžine rože“. Jis buvo krūmuose pasislėpęs kartu su R. Ž., todėl matė, kaip atvažiavęs V. V. tėtis jėga ištraukė R. Ž. iš krūmų ir delnu mušė per veidą. Jam V. V. tėtis nieko nedarė.

Liudytoja L. K. parodė, kad ji yra V. V. mama ir anksčiau ne kartą yra buvusi pas R. mamą, nes ten ji eidavo pasikalbėti apie jos sūnų R. Ž., kuris pastoviai kieme muša jos dukrą bei kitus vaikus. Įvykio vakarą jai dukra V. V. pasakojo, kad tėtis V. V. šaukė ant R. Ž., bet kad jį mušė, nepasakojo.

Liudytoja V. V. davė tokius pat parodymus kaip ir V. V., patvirtindama, kad jos tėtis fizinio smurto prieš R. Ž. nenaudojo, o tik jį barė.

VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės 2012-06-20 išraše iš medicininiuose dokumentuose užfiksuoti R. Ž. nusiskundimai (b.l. 21).

2012-07-16 specialisto išvadoje Nr.G 1234/12(03) nurodyta, kad R. Ž. kūne jokie išoriniai sužalojimo požymiai neaprašyti, todėl nėra pagrindo nustatyti R. Ž. sveikatos sutrikdymo mastą. (b.l.31).

Kaltinamasis V. V. pripažįsta faktą, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis buvo. Jis taip pat pripažįsta faktą, kad šaukė ant R. Ž. bei prašė ateityje neskriausti jo dukros. Kaltinamasis kategoriškai neigia mušęs mažametį R. Ž. ar vartojęs jo atžvilgiu kokį fizinį smurtą, tačiau aplinkybė, kad prieš mažametį R. Ž. buvo panaudotas fizinis smurtas, kuris pasireiškė mažamečio kaklo suspaudimu, jo ištraukimu iš krūmų bei parvertimu ant žemės įrodyta paties nukentėjusiojo R. Ž. parodymais, kuriuos patvirtina ir mažametis liudytojas K. L.. Įvertinus visas aplinkybes bei tuo metu susidariusią konfliktinę situaciją, netikėti šiais nukentėjusiojo bei liudytojo parodymais teismui nėra pagrindo.

Kaltinamasis V. V. neigia ranka sudavęs smūgius nukentėjusiajam į galvą. Jo parodymus tvirtina ir liudytoja V. V.. Kaltinimas šioje dalyje grindžiamas nukentėjusiojo R. Ž. parodymais, kad jam kaltinamasis sudavė ranka apie 10 smūgių į galvą bei liudytojo K. L. parodymais, kad kaltinamasis R. Ž. sudavė kelis smūgius ranka į veidą. Kitų įrodymų byloje surinkta nėra, o aukščiau paminėtų liudytojų parodymai šioje dalyje prieštaringi – jie skirtingai nurodo kiek panašiai smūgių buvo suduota, R. Ž. sako, kad buvo mušama per galvą, o K. L. – kad per veidą. Be to byloje esančioje specialisto išvadoje jokių išorinių sužalojimų neužfiksuota. Kadangi baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad V. V. gulinčiam nukentėjusiajam ranka sudavė ir apie 10 smūgių į galvą bei veidą, ši aplinkybė iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo šalintina kaip neįrodyta.

Nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais fizinį skausmą sukėlė nukentėjusiam mažamečiui asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 9 metai, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 2d.

V. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 86,87 Lt civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų už nukentėjusiojo R. Ž. gydymą (b.l. 36-37). Šis ieškinys pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais bei pateikta pažyma (b.l. 38).Žala padaryta neteisėta nusikalstama veika, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl vadovaujantis LR CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, šis civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo V. V..

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. V. V. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia visas įvykio aplinkybes, į paties nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš kaltinamojo dukterį, į nusikaltimo padarymo motyvą, į kaltinamojo asmenybę - V. V. neteistas, dirba, savo kaltės nepripažino ir neatsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamajam V. V. skirtina vienintelė LR BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. V. anksčiau neteistas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidedamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. V. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str., ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš V. V. 86,87 Lt turtinės žalos Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.