Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-08 · Administracinė byla Nr. I-1729-505/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
I-1729-505/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01686-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Pareiškėjas
V. N.
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1729-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01686-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 8 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovei Erikai Zakarauskaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui V. N. (V. N.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. (V. N.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. N. (V. N.) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN) bausmę atlikinėjo nuo 2012 metų iki 2013 metų 5 būrio 1 sekcijoje. Minėtos sekcijos plotas buvo apie 20,16 kv.m., šiose patalpose įrengta 10-14 dviaukščių lovų, kurių išmatavimai apie 110×200 cm. Gulint dviaukštėse lovose buvo tamsu skaityti ir rašyti. Gyvenamųjų patalpų langų stiklai nešvarūs, niekas jų nevalė. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimalaus gyvenamojo ploto norma, sekcijos neatitiko sanitarinių ir Lietuvos higienos normų nustatytų reikalavimų. Nurodė, jog bausmę atliko nežmoniškomis, žiauriomis, antisanitarinėmis sąlygomis, todėl patyrė neturtinę žalą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 8-13) ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2591-428/2015, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos 2000 Eur atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 4 punktu, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Pažymėjo, kad pareiškėjas šioje nagrinėjamoje byloje kelia tuos pačius reikalavimus dėl patalpos ploto neatitikimo teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Atsakovo nuomone, ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių tuo pačiu pagrindu negalima, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl teismo jau išnagrinėtų aplinkybių, turėtų būti atmestini.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas V. N. (V. N.), apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žinoma (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 75 str. 1 d.). Šalies neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN nuo 2012 metų iki 2013 metų nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosios patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, gyvenamosiose sekcijose tamsu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. N. (V. N.) Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (3 –ioje valdyboje) bausmę atliko nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. (b. l. 14,15).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO bei teismo posėdžio metu apžiūrėtos administracinės bylos Nr. I-2591-428/2015 matyti, jog administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00386-2015-9) yra įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas (administracinė byla Nr. I-2591-428/2015), kuriuo teismas pareiškėjo V. N. (V. N.) skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 23 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. buvo pažeista V. N. (V. N.), a/k (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sąlygas, o pareiškėjo V. N. (V. N.), a/k (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Minėtoje administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00386-2015-9) Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. priimtas sprendimas įsiteisėjo 2015 m. liepos 24 d. ( ABTĮ 96 straipsnio 2 dalis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Iš administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00386-2015-9) Kauno apygardos administracinio teismo priimto procesinio sprendimo matyti, kad šioje ir nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo administracinius ginčus inicijavo tas pats pareiškėjas V. N. (V. N.) prieš tą patį atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį ( ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) ne kartą pabrėžta, kad vadovaujantis šia įstatymo norma prejudicinę galią turi ir neįrodinėtinais faktais pripažįstamos tik tos aplinkybės (faktai), kurios buvo nustatytos įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusiu teismo sprendimu. Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenims ir visoms valdžios institucijoms. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad ginčas yra išspręstas galutinai ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų (žr. pvz., LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-54/2012).

Teismas pažymi, kad pareiškėjo naujai pateiktame skunde teigiant, esą Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, veiksmai buvo neteisėti (nuo 2012 metų iki 2013 metų), iš naujo keliami tie patys klausimai (dėl gyvenamojo ploto normos, tamsos ir kt.), į kuriuos atsakyta minėtu res judicata galią įgijusiu teismo procesiniu sprendimu pareiškėjo skundą pripažįstant pagrįstu iš dalies ir jį tenkinant iš dalies. Vadovaudamasis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, teismas šių skundo aplinkybių iš naujo nenagrinėja, nes jos nereikšmingos.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose sekcijose langų stiklai buvo nešvarūs, niekas jų nevalė.

Pagal Pravieniškių PN direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtinto Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 6 punktą pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji, pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo metu plaunamos grindys, sienos, langai, baldai (spintelių vidus) ir sanitariniai mazgai (Aprašo 10 punktas) (b.l. 21). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad gyvenamųjų patalpų langai nešvarūs, patvirtina aplinkybę, kad atsakingi už gyvenamųjų patalpų tvarkymą asmenys neatliko tinkamai pareigos tvarkyti gyvenamąsias patalpas.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. N. (V. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Daina Kukalienė