Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens K. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims A. V., K. V., antstolei G. Ž. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti A. V. ir K. V. dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti A. V. nuosavybės teisę į 1/2 dalį K. V. gaunamų pajamų. Nurodė, kad antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/16/00352 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-110092. Antstolė pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko A. V. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine K. V., nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Teismo motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad šalys yra susituokę, nėra sudarę vedybų ar povedybinės sutarties, todėl skolininko sutuoktinės K. V. gaunamas darbo užmokestis yra įgyjamas santuokos metu ir pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo K. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo. Skundo motyvai:

4.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad jos gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų 1/2 dalis priklauso A. V.. Jie kartu faktiškai negyvena nuo 2016 m. gegužės mėnesio. Šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-114-344/2017 Mažeikių rajono apylinkės teisme dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias skolininkui priklausančios turto dalies nustatymą.CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad toks turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau tik tuo atveju, jei toks turtas įgytas iš asmeninių lėšų ar realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis). Taip pat yra ir kita prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/16/00352, pradėtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-110092 dėl 57,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolė 2016 m. gruodžio 14 d. Turto arešto aktu Nr. S-16-188-5512 atliko priverstinio vykdymo veiksmus – areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, t. y. skolininko sutuoktinės K. V. darbo užmokesčio dalis ir kitas jam prilygintas išmokas, kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą. 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymu Nr. S-16-188-5505 antstolė pasiūlė pareiškėjai per du mėnesius nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Apeliantė nurodė, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad šalys kartu negyvena nuo 2016 m. gegužės mėn. ir Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-114-344/2017 dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas apie nagrinėjamą bylą apeliantę informavo išsiųsdamas jai pranešimą. K. V. teismui jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas dar neišnagrinėjo civilinės bylos Nr. 2-114-344/2017 dėl A. V. ir K. V. santuokos nutraukimo. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Antstolis patvarkymą areštuoti lėšas ir pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė suinteresuotiems asmenims A. V. ir K. V. esant santuokoje, todėl K. V. iš darbo veiklos gautos pajamos pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl A. V. priklauso 1/2 dalis apeliantės gaunamų pajamų ir iš šios dalies gali būti vykdomas išieškojimas pagal A. V. skolines prievoles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolis turi teisę išskaičiuoti iš K. V. gaunamų pajamų 1/2 skolininkui A. V. priklausančią dalį, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens K. V. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.