Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. Š. (V. D. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Įrengimai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2019 m. sausio 15, 23 ir 25 d. elektroninių laiškų kopijas, 2011 m. lapkričio 16 d. ir 2013 m. kovo 27 d. išrašų iš registrų kopijas.

8. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

9. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateikti nauji įrodymai galėjo būti kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti pirmosios instancijos teismui, o apeliantas nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nustačius, jog pareiškėjas nesilaikė įstatyme numatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.

12. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įspėjimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, jog ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, be to, šia norma siekiama, jog ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1467-370/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-825-798/2018). Kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo teismų praktikoje laikytinas ultima ratio (kraštutinė) gynybos priemone, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei –skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015). Tokiu atveju, jeigu kreditorius (kreditoriai) nesilaikė pareigos įstatyme nustatyta tvarka iš anksto informuoti įmonę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsisakoma priimti pareiškimą, o jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau priėmus pareiškimą, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 3 dalį, visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Pareiga pranešti apie juridinio asmens buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent juridiniam asmeniui (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62 straipsnis, 2.66 straipsnis, CPK 121 straipsnis, 122 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui. Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

15. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog UAB „Įrengimai“ registruotos buveinės adresas yra Vilniaus r. sav. Nemenčinės m. Pramonės g. 2, o įmonės vadovo A. J. registruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantas 2019 m. sausio 16 d. registruotu paštu išsiuntė pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 54). Akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ duomenimis, siunta įteikta 2019 m. sausio 19 d.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą ir nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad buvo pažeista ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka – apeliantas apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepranešė registruotu paštu atsakovės registruotos buveinės adresu Vilniaus r. sav. Nemenčinės m. Pramonės g. 2. Byloje nėra duomenų apie pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimą bendrovei ar jos vadovui, o pranešimo įteikimas su bendrove nesusijusiu adresu nėra laikomas tinkamu įteikimu juridiniam asmeniui. Taigi, atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie apelianto ketinimą iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis).

17. Taip pat akcentuotina ir tai, jog apeliantas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos pateikti pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonei.

18. Taigi, ĮBĮ 6 straipsnis numato kreditoriaus pareigas apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį bei pateikti pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonei. Nagrinėjamu atveju apeliantas šių pareigų tinkamai neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.