Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Pašilio, Ernesto Rimšelio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria nuteistajam G. S. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 20 d.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. G. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus rankomis ir kojomis suduodamas smūgius savo sugyventinei L. J. į veido ir kūno sritis, padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nugaroje, smakre, kairiame petyje, juosmens srityje, taip pat tyčia vieną kartą dūrė peiliu L. J. į pilvo sritį, padarydamas jai durtinę-pjautinę pilvo žaizdą su skrandžio ir kepenų pažeidimais, tai yra sunkiai sutrikdė savo sugyventinės L. J. sveikatą.

2. Nuteistasis G. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2021 m. rugsėjo 18 d. 23.30 val. 2021 m. rugsėjo 20 d. iš sulaikymo paleistas.

4. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuteistasis G. S. atlikinėjo Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurią baigė atlikti 2022 m. rugsėjo 20 d.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo skundo argumentais ir bylos medžiaga, sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria nuteistajam G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 20 d., yra teisėta ir pagrįsta.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamoje situacijoje duomenų apie nusikalstamos veikos padarymą pakankamumo klausimas jau yra įvertintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, todėl šiuo atveju, net ir nuosprendžiui neįsiteisėjus, suėmimo taikymas yra galimas.

10. Lietuvos apeliacinis teismas G. S. skyrė kardomąją priemonę – suėmimą įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, jog nuteistasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis ar nuteistasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, kurie leidžia manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis G. S. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Nustatyta, kad G. S. yra nuteistas už tai, kad padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Taigi ši nusikalstama veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sąrašą, dėl ko gali būti paskirtas suėmimas. Be to, nustatyta, kad nuteistasis be nagrinėjamoje baudžiamoje byloje priimto nuosprendžio, buvo teistas dar trylika kartų. Taip pat Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu G. S. pripažintas pavojingu recidyvistu (nuosprendis neįsiteisėjęs). Pažymėtina ir tai, kad G. S. sistemingai teisiamas už tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Vadovaujantis bylos duomenimis, jis daug kartų baustas ir administracine tvarka – per 1 metų laikotarpį (nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d.) baustas administracine tvarka net 17 kartų, informacijos apie už šiuos administracinius nusižengimus paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimo sunkumas, nuteistojo asmenybė, leidžia spręsti, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia bei leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas.

13. Nuteistasis nurodo, kad jis bausmę atliko Alytaus pataisos namų atviroje kolonijoje, tačiau nebėgo, nesislapstė, netrukdė tyrimui, vykdavo savo reikalais be pareigūnų palydos, visada laiku grįždavo atgal. Taip pat nurodo, kad jog jis anksčiau buvo paleistas su apykoje ir niekada nepažeidė skirtų apribojimų. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajam buvo skirta dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos, o ne dėl to, jog jis gali bėgti (slėptis) ar trukdyti procesui. Todėl nagrinėjamoje situacijoje nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis niekuomet nebėgo, nesislapstė, netrukdė tyrimui, nesudaro pagrindo netaikyti kardomosios priemonės – suėmimo, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui, kadangi šios aplinkybės neeliminuoja jau minėtos naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos.

14. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, jog turi gyvenamąją vietą, mažametes dukras, be jokios abejonės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto realiai egzistuojančio suėmimo pagrindo, juolab, kad šios aplinkybės neatsirado staiga, jos nuteistajam buvo žinomos, tačiau nesulaikė jo nuo jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Be to, svarbu ir tai, jog G. S. nuteistas už savo mažamečių vaikų motinos – L. J. sveikatos sutrikdymą, kurį padarė vaikams būnant toje pat patalpoje. Šios aplinkybės rodo ir G. S. atsainų požiūrį į šeimą, todėl ir šiuo metu jos nelaikytinos esminėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą švelnesnės kardomosios priemonės taikymui.

15. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau netaikant griežčiausios kardomosios priemonės šiuo atveju neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

16. Nuteistasis skunde prašo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą ar intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (anksčiau daug kartų teistas bei baustas administracine tvarka), nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, sutinka su teismo išvada, kad nuteistąjį išleidus į laisvę atlikus laisvės atėmimo bausmę ir taikant švelnesnę kardomąją priemonę, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus užtikrinti. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nei nuteistojo nurodytos kardomosios priemonės (namų areštas ar intensyvi priežiūra), nei kardomųjų priemonių kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti, kad G. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati G. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taigi yra ir formalioji suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje.

17. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pakeisdamas nuteistajam G. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, baudžiamojo proceso nuostatų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais G. S. argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nuteistajam G. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytą kardomosios priemonės - suėmimo terminą 3 mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.