Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-215-1049/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-05-10
Bylos Nr.: 1-215-1049/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-32518-2021-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Audrius Meilutis
Kaltinamasis: G. S.
Nukentėjusysis: L. J.
Advokatai: Bronius Varsackis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-215-1049/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32518-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.2.4.1.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui,kaltinamajam G. S., jo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui,nukentėjusiajai L. J. (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “, teistas: 1. Jonavos rajono apylinkės teismo 1997 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį – 3 metams laisvės atėmimo ir 1000,00 litų bauda; 2. Kauno apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 10 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 5 metų laisvės atėmimo bausmė ir 1000,00 litų bauda; 3. Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – 1 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo; 5. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 6. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme; 8. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – paskirta galutinė subendrinta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 9. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 3 metų 11 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausme; 10. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine 60 parų arešto bausme; 11. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; 12) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – galutine subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; teistumas neišnykęs; 13. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. S. 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 22.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus rankomis ir kojomis suduodamas smūgius savo sugyventinei L. J. į veido ir kūno sritis, padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nugaroje, smakre, kairiame petyje, juosmens srityje, taip pat tyčia vieną kartą dūrė peiliu L. J. į pilvo sritį, padarydamas jai durtinę-pjautinę pilvo žaizdą su skrandžio ir kepenų pažeidimais, tai yra sunkiai sutrikdė savo sugyventinės L. J. sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis G. S. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl sunkaus savo sugyventinės L. J. sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. kartu su L. J. ir R. J. buvo pas S. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini), ten vartojo alkoholį ir buvo paliesta tema dėl neištikimybės. Vienas kitą kaltino dėl neištikimybės, L. J. grasino pasiimti vaikus, dėl to kilo konfliktas, kurio metu abu apsižodžiavo. Tikslios įvykių eigos kaltinamasis tikina neatsimenantis, tačiau pamena, kad apie 22.00 val., apsistumdė, o kai pats atsigavo, pamatė L. J. stovinčią prieš jį su peiliu pilve ir klausiančią ,,ką tu G. padarei?“, peilį galėjo paimti iš virtuvės, tada G. S. pasimetė ir pradėjo šaukti, kad kviestų taksi ar greitąją pagalbą, pats paėmė telefoną ir iškvietė taksi todėl į priėmimą nuvyko greitai. Priėmime paliko L. J., grįžo į namus pas draugus, paėmė savo vaikus ir išvežė pas savo mamą, po to grįžo pas S. S., paėmė R., jos vaikus ir išvežė ją pas draugus kitus jos, o pats vėl grįžo pas S. S.. S. S. paklausė G. S. kas ir kodėl čia įvyko, bet G. S. nespėjo paaiškinti, kadangi atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu S. S. išėjo į balkoną, sustresavo , o atsigavo tik ligoninėje su sulaužyta ranka, nes šoko per balkoną. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tikino, kad nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, tam įtakos turėjo apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio. L. J. buvo gera mama, kol nesitrankydavo rūpinosi vaikais. Kaltinamasis patikslino, kad apsistumdymo metu L. J. galėjo ir pati susižaloti, krito, dar iki įvykio turėjo mėlynių po akimis, tačiau pripažino, kad tampė už plaukų ir sudavė smūgius. Važiuojant į priėmimą abu taksi automobilyje kalbėjo, kad L. J. sakys, kad ją kažkas užpuolė, nors pats G. S. neprašė jos taip sakyti, priėmime pats pripažino, kad ją sužalojo.

Nukentėjusioji L. J. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. kartu su sugyventiniu G. S. ruošėsi pas bendrą draugą S. S., kuris buvo grįžęs iš užsienio. Namie išgėrinėjo, vartojo narkotines medžiagas – amfetaminą. Po to prie jų prisijungė ir R. J., kuri tik gėrė alkoholį. Neužilgo visi trys kartu su vaikais nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), pas S. S.. Ten vėl išgėrinėjo, tačiau narkotinių medžiagų nevartojo, moterys gėrė šampaną, o vyrai degtinę. Po to S. S. su G. S. nuėjo į parduotuvę ir kai G. S. grįžo iš parduotuvės jis buvo pasikeitęs, tapo agresyvus, elgėsi neadekvačiai, pradėjo kaltinti L. J. dėl neištikimybės, staiga smūgiavo per petį, o paskui į galvą, paskui tempė už plaukų ir taip jie atsidūrė virtuvėje, o paskutiniai jos girdėti žodžiai buvo – ,,ž**** aš tave padursiu“ ar „supjaustysiu.“ Paskui palenkė galvą ir pamatė, kad po jos krūtine yra peilis, kyšojo tik rankena, kraujo buvo tik keli lašai, skausmo nejautė, tada L. J. pradėjo rėkti, kad jai reikia greitosios medicinos pagalbos, o G. S. jos atsiprašinėjo. L. J. išbėgo į lauką, sustabdė taksi ir kartu su G. nuvyko į ligoninės priimamąjį. S. S. tuo metu rūkė balkone, o R. buvo kambaryje ir galėjo viską matyti. L. J. patikino, kad kai buvo smūgis peiliu, L. J. net nepajuto, kad buvo įdurta, tik buvo didžiulė baimė, o R. J. pradėjo rėkti ,,G., tu ją padūrei“. G. S. tą peilį paėmė iš virtuvės, jis buvo ant spintelės, nes L. J. su tuo pačiu peiliu pjaustė dešrą. Tai paprastas virtuvinis peilis. Liudytoja papildė, kad tuo metu, kai G. S. jai smūgiavo, R. J. lyg norėjo ją užstoti, bet smūgis, kuris buvo skirtas L. J., papuolė jai, tada ji iš baimės nebegynė L. J., bet tikrai matė visą tą įvykį, visas konfliktas, kurio metu buvo suduoti ir smūgiai, tęsėsi apie pusvalandį. Konflikto metu jautėsi apsvaigusi. Dar iki šio įvykio turėjo mėlynę po akimi. Po to, kai kartu su G. S. išvažiavo į priimamąjį. R. liko bute su jų ir savo vaikais. Vaikai buvo kitame kambaryje ir įvykio nematė. Medicinos įstaigoje gydytojai pradėjo klausinėti kas įvyko, o nukentėjusioji pasakė, kad bevedžiojant šunį kažkokie jaunuoliai paprašė cigaretės, ir užpuolė. Automobilyje važiuojant G. S. neprašė meluoti dėl įvykio. L. J. apžiūrėjo gydytojai ir iškart vežė į operacinę, po 3-4 parų prabudo reanimacijoje, gydėsi apie dvi savaites. Buvo komplikacijos, plaučiuose pradėjo kauptis vanduo, negalėjo pasiversti, buvo kiaurai pradurtas skrandis, liestos kepenys, visam gyvenimui liko randai, buvo sunku ir psichologiškai. Vėliau po įvykio su G. nebendravo, pastarasis rašė laišką, kai L. J. atvyko į reabilitaciją, atsiprašinėjo rašė, kad labai gailisi. Šiuo metu jokių santykių nepalaiko, turi vieną bendrą mergaitę. Su G. S. iki įvykio gyveno kartu daugiau nei keturis metus, viskas buvo gerai, kol abu nepradėjo vartoti narkotikų. Dėl sužalojimo jaučia psichologinius nepatogumus, papildomo gydymo nereikia, kol gali kelti tik iki penkių kilogramų svorį. Nukentėjusioji patikslino, kad be dūrio peiliu jai dar tą patį vakarą buvo suduotas vienas smūgis tualete į galvą ar į petį, o kiti smūgiai buvo toje patalpoje kur ir išgėrinėjo. G. S. buvo ją pargriovęs ant grindų, kai iš salono tempė už plaukų į virtuvę, smūgių buvo ir prieš tai.

Liudytoja R. J. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. buvo susitikusi su L. J. ir su G. S.. S. S. pasikvietė G. į svečius, todėl visi nuvažiavo pas jį adresu (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį. Vakaro metu, apie 22.00 val., tarp L. J. ir G. S. kilo konfliktas, G. S. buvo labai įniršęs, nes prieš tai L. buvo dvi savaites dingusi, palikusi jam savo vaikus. Vienu momentu abu mušėsi kambaryje, R. J. bandė ginti L. J., bet neišėjo, L. verkė. Iki smūgio peiliu L. buvo stumdoma, G. S. ją tampė už plaukų. Kiek smūgių jai buvo suduota, liudytoja tikina nežinanti. L. nuėjo į virtuvę, kur buvo pjausčiusi dešrą su kažkokiu peiliu. Tuo metu R. J. su S. S. sėdėjo prie stalo, vienu momentu pakėlė galvą ir pamatė tik peilio rankeną, paties momento, kaip L. J. įdūrė, liudytoja tikina nemačiusi, S. tuo metu sėdėjo nugara į virtuvės pusę ir nieko nematė. Tada su S. išėjo į balkoną, nes buvo šokas. Vaikai buvo kitame kambaryje. Kai su S. grįžo iš balkono L. su G. nerado, suprato, kad G. S. ją nuvežė į ligoninę. Kiek vėliau nusileido į apačią ir pamatė, kad G. S. jau grįžęs iš ligoninės, tada abu užkilo į viršų, paėmė vaikus, kuriuos nuvežė G. S. motinai. Kieme R. J. prašė to paties taksi vairuotojo, kad ją nuvežtų į ligoninę pas L. J., tačiau šis atsisakė, todėl liudytoja ranka smūgiavo į automobilio stiklą, kurį suskaldė. Vėliau kitu taksi automobiliu nuvyko į namus.

Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, kuomet įvyko incidentas. Per raciją buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kur reikėjo paimti du žmones – moterį ir vyrą, juos rado laukiančius kieme gatvelėje, kažkuris mostelėjo ranka, tada juos paėmė ir nuvežė iki medicinos įstaigos priėmimo įstaigos. Tiek moteris, tiek vyras buvo neblaivūs, kadangi jiems įsėdus į automobilį pirmiausia pajuto alkoholio kvapą. Ar jie ką kalbėjo liudytojas tikina neprisimenantis, nepastebėjo ar jie buvo sužaloti, nes buvo tamsu. Jie iškart prašė nuvežti iki priimamojo, nesakė kas atsitiko, o E. J. ir neklausė. Nuvežė juos iki priėmimo, o vyriškį kiek jo palaukęs parvežė atgal tuo pačiu adresu, moteris liko priėmime. Nepamena, ar tas vyras jam ką nors pasakojo, atvežus iki namo tas vyras nuėjo atnešti pinigų ir nebegrįžo. Paskui buvo kitas incidentas kai nukentėjo E. J. automobilio langas. Stovėjo ir laukė prie to paties namo, kai kažkokia apsvaigusi moteris išėjo iš laiptinės ir stuktelėjo ranka į stiklą. E. J. iškart per raciją iškvietė direktorių, jis atvažiavo ir sprendė reikalus, ten buvo ir policijos pareigūnai, liudytojas patikino nežinantis kuo viskas baigėsi, nes išvažiavo. Paskui mieste jį sustabdė policijos pareigūnai ir dar kartą apklausė apie įvykį. Teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apie tai, kad vyras jam nurodė, kad moteris yra sužalota, kad ją užpuolė kažkokie vyrai ir ją reikia vežti į ligoninę, o jis pastebėjo, kad iš jos pilvo buvo išlindęs kažkoks daiktas, galimai panašus į peilį, liudytojas E. J. patvirtino šias aplinkybes. Papildė, kad kraujo ant sėdynių nepastebėjo, jos buvo švarios.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 15.00 val., pas jį į svečius atvyko G. S. su L. J. bei R. J., taip pat buvo ir jų mažamečių vaikų. S. S. tuo metu buvo neseniai grįžęs iš užsienio. Butas yra antrame aukšte, trijų kambarių. Susirinkus svečiams visi pradėjo vartoti alkoholį, buvo momentų, kuomet G. S. su L. J. apsipykdavo dėl tarpusavio santykių, G. S. savo sugyventinę kaltino neištikimybe. S. S. juos ramindavo, siūlė nesipykti ir aiškintis namuose. Nematė, kad L. J. būtų susigūžusi, verkusi, ar prašiusi R. J. užtarimo. Buvo apie 22.00 val., kuomet S. S. jautėsi gerokai apgirtęs ir vienu momentu kartu su R. J. išėjo į balkoną parūkyti, G. S. ir L. J. kambaryje liko vieni. Veikė televizorius, garsiai grojo muzika, o kitame kambaryje triukšmavo vaikai, todėl būdamas balkone S. S. jokio barnio negirdėjo, ir nematė, kas vyksta bute, ar virtuvėje, nes balkono durys yra į priešingą pusę. Kai maždaug po 10 minučių parūkę grįžo iš balkono, bute jau nieko nebuvo, tik vaikai. Po kažkiek laiko sugrįžo G. S., nieko neaiškino, susirinko vaikus, paėmė R. ir jie kažkur išvažiavo su taksi, tuo metu lauke girdėjo kažkokį triukšmą. Kiek vėliau G. S. grįžo, nurodė, kad L. J. yra ligoninėje, tačiau nespėjo visko normaliai papasakoti, nes atvažiavo policija. Tada G. S. bandė bėgti, šoko per balkoną ir susilaužė ranką. S. S. paėmė policija apklausė ir paleido. Liudytojas patikino, kad bute kraujo nematė, gal tik virtuvėje prie kriauklės kraujo buvo. Kai atvyko policija pareigūnai surinko visus peilius, visi keturi virtuviniai peiliai buvo iš vienos kolekcijos. Anot S. S. įvykio metu bute vartojo tik alkoholį, narkotikų nevartoja. Policija bute ant stalo rado du „takelius“, tačiau jie nepriklauso liudytojui, nežino kokiomis aplinkybėmis jie ten atsirado, nematė, kad kiti asmenys jo akivaizdoje vartotų narkotikus. Po šio įvykio buvo susitikęs ir G., ir R. ir L., bet taip niekas nieko ir nepaaiškino. G. S. dažnai mato, nes jis bausmę atlieka atviroje kolonijoje sėdi, tai būna prašo, kad iki ligoninės nuvežtų, tačiau ir G. nepasakojo kas ten įvyko, ką jis ten padarė, nenori gilintis. Žino, kad dėl to, kas įvyko, G. S. gailisi. G. S. pažįsta 12-13 metų, tarpusavio santykiai normalūs, yra geri pažįstami. Su įvykio metu jo bute buvusiomis kitomis dviem moterimis santykiai draugiški, nėra aplinkybių dėl ko galėtų jas apkalbėti.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrius 2021 m. rugsėjo 18 d. 22.14 val., informavo, jog į gydymo įstaigą taksi automobiliu atvyko L. J., kuriai konstatuota galimai durtinė žaizda, operuojama, nurodė, kad kieme vedžiojo šunį, kažkas užpuolė, aplinkybės neaiškios, namuose liko nepilnamečiai vaikai. Tai pat į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių pristatytas G. S., kuris iššoko pro antro aukšto langą, nustatytas rišo sužalojimas (1 t., b. l. 39–43).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. 23.49 val., apžiūrėjus G. S. jam nustatytas kairiojo dilbio stipinkaulio apatinio galo lūžis su dislokacija (2 t., b. l. 153).

Iš 2021 m. rugsėjo 19 d. apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu virtuvėje rasti trys peiliai, kambaryje ant stalo – baltos spalvos milteliai, galimai narkotinė medžiaga. Daiktai paimti, fotografuota (1 t., b. l. 44–55).

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė 2021 m. rugsėjo 20 d. rašytu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė L. J. medicininių dokumentų kopijas su nurodytomis diagnozėmis (1 t., b. l. 103–108).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad durtinė pjautinė pilvo žaizda su skrandžio ir kepenų pažeidimais L. J. padaryta duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis vieno smūgio pasėkoje. Sužalojimo padarymo metu L. J. galėjo būti tiek vertikalioje tiek horizontalioje padėtyse. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nugaroje, smakre, kairiame petyje, juosmens srityje L. J. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje. Šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugsėjo 18 d. (1 t., b. l. 116–118).

Iš 2021 m. rugsėjo 19 d. Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės SPPS bendrosios praktikos slaugytoja N. S. pateikė L. J. drabužius: juodos spalvos kedus, kojines, džemperį su užrašu „Puma“, liemenėlę, pilkos spalvos kelnes, palaidinę, apatines kelnaites ir peilį, kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji. Daiktai apžiūrėti (1 t., b. l. 124–126, 127–136).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad G. S. 2021 m. rugsėjo 19 d. 00:02 val., nustatytas 1,46 promilių girtumas (2 t. b. l. 154–155).

Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenų matyti, kad S. S. 2021 m. rugsėjo 19 d. 00.17 val., nustatytas 1,88 promilių girtumas (1 t., b. l. 148–149).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. S. šlapime, paimtame 2021 m. rugsėjo 20 d. 10.30 val., rasta amfetamino, pėdsakų morfino. Šlapime benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (2 t., b. l. 140).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. J. šlapime, paimtame 2021 m. rugsėjo 20 d. 14.00 val., rasta amfetamino, fentaninio, norfentanilio (fentanilio metabolitas), petidino, alfa-hidroksimidazolamo. Šlapime etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (1 t., b. l. 123).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. J. šlapime, paimtame 2021 m. rugsėjo 21 d. 14.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,25 % promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (1 t., b. l. 180).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. S. šlapime, paimtame 2021 m. rugsėjo 21 d. 14.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,56 % promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (1 t., b. l. 165).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. lapkričio 23 d. specialisto išvados nustatyta, kad balstos spalvos sausų miltelių iš permatomo plastikinio paketėlio, apklijuoto permatoma plastikine lipnia juosta, 2021 m. rugsėjo 19 d. rasto įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,025 g. (1 t., b. l. 192–194).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas G. S. dėl savo sugyventinės L. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra pagrįstas.

Byloje nustatyta, kad G. S. sunkiai sutrikdė savo sugyventinės L. J. sveikatą, kuomet 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 22.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus rankomis ir kojomis sudavė smūgius L. J. į veido ir kūno sritis, taip padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nugaroje, smakre, kairiame petyje, juosmens srityje, taip pat tyčia vieną kartą dūrė peiliu L. J. į pilvo sritį, padarydamas jai durtinę- pjautinę pilvo žaizdą su skrandžio ir kepenų pažeidimais.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl esminių įvykio aplinkybių. Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. kartu su sugyventine L. J. svečiavosi pas savo pažįstamą S. S., adresu (duomenys neskelbtini). Ten kartu su S. S. ir R. J. vartojo alkoholinius gėrimus, narkotines medžiagas. Vakaro metu pykosi su L. J. dėl šios neištikimybės, apsistumdė, tarpusavio konflikto metu galėjo jai suduoti smūgius. Vienu momentu būdamas apsvaigęs virtuvėje peiliu smogė L. J. į pilvo sritį, taip ją sužalojo, padėjo nuvykti iki gydymo įstaigos. Tokius kaltinamojo G. S. parodymus iš esmės patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nukentėjusioji L. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. kartu su sugyventiniu G. S. svečiavosi pas savo pažįstamą S. S., adresu (duomenys neskelbtini),. Vakaro metu tarp jos ir G. S. kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių, jo metu G. S. ją mušė, o būnant virtuvėje smogė jai peiliu į pilvo sritį, taip ją sužalojo. Dėl to nuvyko į gydymo įstaigą, ilgai gydėsi partirtus sunkius sužalojimus. Liudytojas S. S. patvirtino jog 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 15.00 val., pas jį į namus atvyko G. S. su sugyventine L. J. bei R. J., taip pat buvo mažamečiai vaikai. Vakaro metu G. S. ir L. J. konfliktavo, stumdėsi, vienu momentu kartu su R. J. išėjo parūkyti į balkoną, o kai sugrįžo G. S. ir L. J. kambaryje nebuvo, pastebėjo kraują virtuvėje. Vėliau sugrįžo G. S., kuris paaiškino, kad L. J. yra ligoninėje, atvyko policijos pareigūnai, kurie liudytoją sulaikė. Žino, kad G. S. peiliu sužalojo L. J.. Liudytoja R. J. paaiškino, kad būdama svečiuose pas S. S. matė kaip G. S. ir L. J. konfliktavo tarpusavyje, stumdėsi, buvo apsvaigusi, kartu su S. S. išėjo į balkoną parūkyti, tuo metu nieko negirdėjo, tačiau sugrįžę į kambarį pastebėjo, kad G. S. ir L. J. nėra, vėliau sugrįžęs G. S. paaiškino, kad L. J. ligoninėje, žino, kad pastarasis ją sužalojo peiliu, tačiau paties įvykio tikina nemačiusi. Informacija apie įvykį buvo pateikta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė personalo, kuomet į gydymo įstaigą atvyko sužalota L. J..

L. J. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą ir jos patirtus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad durtinė pjautinė pilvo žaizda su skrandžio ir kepenų pažeidimais L. J. padaryta duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis vieno smūgio pasėkoje. Sužalojimo padarymo metu L. J. galėjo būti tiek vertikalioje tiek horizontalioje padėtyse. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nugaroje, smakre, kairiame petyje, juosmens srityje L. J. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje. Šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugsėjo 18 d . Nustatytas ir apžiūrėtas nusikaltimo įrankis – peilis, kurį pateikė Jonavos ligoninės SPPS bendrosios praktikos slaugytoja, jį pašalinus iš nukentėjusiosios L. J. kūno. Tai 30 centimetrų ilgio peilis, kurio geležtės ilgis – 18,5 centimetrų, juoda plastikine 11,5 centimetrų ilgio rankena, o ant geležtės matyti užrašas „ERNESTO“, bei kraujo žymės. Įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje rasti dar trys tos pačios kolekcijos peiliai, kurie buvo apžiūrėti, o liudytojas S. S. patvirtino, kad visi peiliai iki įvykio priklausė jam ir buvo jo bute, virtuvėje. Konkrečią įvykio vietą liudija ne tik iš esmės sutampantys kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, bet ir įvykio vietos apžiūros rezultatai, kuomet aukščiau nurodytu adresu, virtuvėje šalia kriauklės, buvo rasta kraujo žymių. Jų taip pat matyti ir ant nukentėjusiosios L. J. drabužių, kuriais ji buvo pristatyta į gydymo įstaigą.

Kaltinamojo G. S. parodymus apie tai, kad atvykus policijos pareigūnams bandė bėgti, iššokdamas pro buto antrojo aukšto langą, dėl ko susilaužė riešą, patvirtina jo medicininio ištyrimo duomenys, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad tarpusavio konflikto metu L. J. galėjo suduoti ir rankomis bei kojomis, dėl ko jai atsirado ir kiti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyti ir kaltinime nurodyti sužalojimai.

Visi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad įvykio metu buvo apsvaigę, nes vartojo alkoholį, o G. S. ir L. J. dar ir narkotines medžiagas. Tai patikimai patvirtina visų šių asmenų šlapimo tyrimų rezultatai, o iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. lapkričio 23 d. specialisto išvados nustatyta, kad balstos spalvos sausų miltelių iš permatomo plastikinio paketėlio, apklijuoto permatoma plastikine lipnia juosta, 2021 m. rugsėjo 19 d. rasto įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,025 g. Be to, kaip matyti iš alkotesterio kvito, G. S. 2021 m. rugsėjo 19 d. 00:02 val., nustatytas 1,46 promilių girtumas, o Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis S. S. 2021 m. rugsėjo 19 d. 00.17 val., nustatytas 1,88 promilių girtumas. Taigi, abejonių dėl kaltinamojo G. S. apsvaigimo įvykio metu nekyla, o tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų turėjo įtakos nusikaltimui G. S. pripažino teisiamojo posėdžio metu.

Įvertinus visus aukščiau aprašytus įrodymus byloje nekyla abejonių dėl G. S. kaltės sunkiai sutrikdžius sugyventinės L. J. sveikatą, šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo G. S. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, o šios straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintos kvalifikuotos šio nusikaltimo sudėtys, jos trečiajame punkte nurodant atsakomybę dėl savo artimo giminaičio ar šeimos nario sunkaus sveikatos sutrikdymo.

BK 135 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Nusikaltimų žmogaus sveikatai atvejais sužalojimus, kurie padaromi, kaltininkas ne visuomet iš anksto numato ir suvokia labai tiksliai ir ne visuomet siekia sveikatos sutrikdymo, konkrečiai apibrėžto ir pagal pobūdį, ir pagal laipsnį. Dažnai jis padarinių nekonkretizuoja, neatmeta galimybės, kad jie gali būti įvairūs, ir leidžia atsirasti bet kuriam iš jų. Tokiais atvejais yra vadinamoji neapibrėžtoji tyčia, apimanti bet kuriuos iš galimų padarinių, Atsakomybė tokiais atvejais iškyla pagal faktiškai atsiradusius padarinius, kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvardijami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Būtent taip yra ir šiuo atveju, kai kaltinamasis G. S. tyčia vieną kartą dūrė peiliu L. J. į pilvo sritį, padarydamas jai durtinę-pjautinę pilvo žaizdą su skrandžio ir kepenų pažeidimais, tai yra sunkiai sutrikdė savo sugyventinės L. J., be to byloje nustatytos ir aplinkybės, kuomet jis būdamas toje pačioje vietoje prieš tai tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus rankomis ir kojomis sudavė smūgius L. J. į veido ir kūno sritis, taip padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nugaroje, smakre, kairiame petyje, juosmens srityje.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje nekilo abejonių, kad įvykio metu G. S. ir L. J. buvo sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį, šį faktą taip pat patvirtina ir tai, kad abu augino bendrą mažametį vaiką (gim. 2019 m.), kuris taip pat įvykio metu buvo nurodytu adresu.

Taigi, esant aukščiau nurodytų aplinkybių visumai kaltinamojo G. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal faktiškai atsiradusias pasekmes ir vieną kvalifikuojantį požymį, tai yra pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo nuo dviejų iki dvylikos metų bausmė.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Kaltinamasis praeityje teistas trylika kartų, padarė naują labai sunkų nusikaltimą neišnykus teistumui pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 29 d. nuosprendį, kuriuo taip pat buvo konstatuotas nusikaltimų recidyvas, todėl laikytina, kad naują labai sunkų nusikaltimą G. S. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas (2 t., b. l. 102–107), eilę kartų baustas administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (32 t., b. l. 13–27), VŠĮ LSMUL KK Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesilankė ir nesigydė (2 t. b. l. 130), Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 128), VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 16 d. konsultuotas nuotoliniu būdu medicinos psichologo, į sekantį paskirtą vizitą 2021 m. balandžio 1 d. neatvyko, daugiau nesilankė (2 t., b. l. 115). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad G. S. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), jis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (2 t. b. l. 135), taigi, yra pakaltinamas, šiuo metu šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį.

G. S. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuris yra tyčinis ir baigtas, sukėlė sunkų nukentėjusiosios L. J. sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 105–106), eilę kartų baustas administracine tvarka ir nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 99–104), psichiatrinių ir narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso (1 t., b. l. 115, 115), taigi, pakaltinamas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 138–142).

Prokuroras kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą, siūlė skirti 7 (septynių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę subendrintą 7 (septynių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pripažinti G. S. pavojingu recidyvistu.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią bei dvi ją sunkinančias aplinkybes.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą parinkti vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Tokia bausmės rūšis keturioliktą kartą teisiamam asmeniui, kuris yra recidyvistas, be to, eilę kartų baustam ir administracine tvarka, taigi, iš esmės nelinkusiam taisytis, yra vienintelė numatyta sankcijoje, atitinka teisingumo principą, ir, teismo vertinimu, tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė bus adekvati ir pakankama sulaikyti G. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks G. S., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, tai yra skirtina 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ir nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamas G. S. motyvavo, kad dėl ilgos terminuoto laisvės atėmimo bausmės negalės tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais, kurie šiuo metu patikėti jo motinai, tačiau tokie argumentai atmestini, kadangi kaip matyti tai jam nesutrukdė sunkiai sužaloti šių vaikų motinos – L. J. sveikatą, vaikams taip pat būnant toje pat patalpoje, o nusikalstamą veiką dėl kuriuos nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, kuomet viešoje vietoje tyčia sudavė kumščiu bei smūgį delnu L. J., taip pat padarė šių mažamečių vaikų akivaizdoje, kas liudija apie jo daromą akivaizdžią neigiamą įtaką mažamečiams vaikams.

Atsižvelgiant į tai, kad naują labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, G. S. padarė neatlikęs jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 29 d. nuosprendį (įsiteisėjo 2021 m. liepos 13 d., patikslintas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartimi), kuris subendrintas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, kuriuo dėl 2021 m. sausio 22 d. padarytos nusikalstamos veikos, paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ir atsižvelgiant į šiuo nuosprendžiu pripažintos padaryta veikos laiką – 2021 m. rugsėjo 18 d., taigi, esant veikų daugetui ir įvertinus tai, kad jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nesunkūs ir labai sunkus nusikaltimai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir G. S. skiriant galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina bausmė, G. S. atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį, su jame nurodytais įskaitymais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas ir G. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. 23.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. 14.58 val. (2 t., b. l. 145–146, 150), iš viso – dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą.

Vien formalus BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų pavojingo recidyvo sąlygų konstatavimas savaime nereiškia asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, nes teismai privalo tokį sprendimą ne tik nurodyti apkaltinamajame nuosprendyje, bet ir pagrįsti įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Iš BK 27 straipsnio 3 dalies matyti, kad teismas, spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, apkaltinamajame nuosprendyje už paskutinį nusikaltimą privalo įvertinti kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, jo dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Teismų praktikoje, taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, laikomasi nuostatų, kad teismo sprendimas dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu turi būti aiškiai išdėstytas, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje po kvalifikavimo motyvų teismas turi surašyti ne tik įstatymo formuluotes, tačiau ir motyvuotas išvadas dėl konkrečios BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos pripažinimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-300/2012).

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad G. S. iki šioje baudžiamojoje byloje inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymo praeityje buvo teistas dvylika kartų ir nuo to laiko, kuomet buvo priimtas Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendis, naujus tyčinius nusikaltimus darė turėdamas neišnykusius teistumus, o būtent, buvo nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį; Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Ir jau po veikos, dėl kurios teisiamas šiuo nuosprendžiu padarymo, dar kartą buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nei už vieną iš paminėtų nusikaltimų teistumas nėra išnykęs, taigi, juos įvykdė jau būdamas recidyvistu, o šiuo metu G. S. teismas dėl to, kad padarė naują labai sunkų nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2) punktu, 3 dalimi, konstatuotina, kad yra visos sąlygos G. S. pripažinti pavojingu recidyvistu. Aptariant BK 27 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų egzistavimą pažymėtina, kad kaltinamasis G. S. charakterizuojamas neigiamai, sistemingai teisiamas už tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus, taip at ir prieš tą pačią L. J., vėl nusikalto padarydamas naują labai sunkų nusikaltimą, iš ankstesnių teistumų jokių teigiamų išvadų nedaro, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės tikslo nepasiekė. Kaltinamasis pavartojęs alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų tampa agresyvus, kas absoliučia dauguma atvejų nulemia ir jo daromus nusikaltimus, kadangi daugelį nusikaltimų, už kuriuos teistumas neišnykęs, G. S. padarė būdamas apsvaigęs. Paskutinis nuteistojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, labai sunkus, sukėlė didelį pavojų ir sunkias pasekmes nukentėjusiosios L. J. sveikatai ir jos gyvybei, tai rodo G. S. padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės padidintą pavojingumo laipsnį.

V. C. ieškinys, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas – Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 2602,07 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 141–143). Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji L. J. nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo gydyta dėl skrandžio sužalojimo. Nukentėjusiajai atliktos medicininės intervencijos: diagnozė laparotomija, trauminio paviršinio kepenų įplyšimo chirurginis gydymas, bendroji anestezija, ASA-40, skrandžio įplyšimo susiuvimas, eritrocitų masės transfuzija. Iš viso už pacientės gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ligonių kasa sumokėjo 2602,07 eurų sumą, kurią prašo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai solidariai priteisti iš G. S., pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Tiek BPK 109 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažino G. S. kaltę tyčia sunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios L. J. sveikatą, dėl ko nukentėjusiajai buvo suteiktos medicininės sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias, kaip matyti iš civilinio ieškinio, civilinis ieškovas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų iš viso sumokėjo 2602,07 eurų sumą, tai yra turtinė žala civiliniam ieškovui dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo G. S. veiksmų. Tai reiškia, kad G. S. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Už nukentėjusiosios gydymą patirta turtinė žala nėra atlyginta iki šiol.

Konstatuotina, kad visos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiosios L. J. sveikatos atstatymą paskirtos ir sumokėtos lėšos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nuo kaltinamojo G. S. veiksmų jos patirtais sužalojimais. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018). Todėl konstatuotina, kad Kauno Teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio G. S., nes ši institucija asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl 2602,07 eurų nukentėjusiosios L. J. gydymo paslaugų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi jį priteisiant iš G. S..

BK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kaltinamajam G. S. buvo paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 41–42), kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko gynėją advokatą Bronių Varsackį (3 t., b. l. 49–51), kuris byloje dalyvavo pateikęs 2022 m. kovo 15 d. advokato orderį LA Nr. 840989 (3 t., b. l. 71).

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 6 d pirminė pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad kaltinamajam G. S. šioje baudžiamojoje byloje teiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 190,90 (vienas šimtas devyniasdešimt eurų 90 ct) (3 t., b. l. 89–91).

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Iš į bylą pateiktos pirmiau minėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. S. buvo patirtos 190,90 eurų išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. S. šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nors šiuo metu dirba, tačiau jam skiriama ilgalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir tenkinamas Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 2602,07 eurų nukentėjusiosios L. J. gydymo paslaugų išlaidų priteisimo, neturi registruoto turto, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu valstybės turėtos išlaidos G. S. advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Kaltinamajam G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 14–16), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vienetai skaitmeninių laikmenų su vaizdo įrašais (vokuose), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; 2021 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti daiktai – 3 vienetai peilių –gražintini savininkui S. S., o nesant jo prašymo, sunaikintini kaip menkaverčiai, vokas su plastikiniu paketėliu, grąžintu po atlikto tyrimo, sunaikintinas; 2021 m. rugsėjo 19 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu paimti L. J. drabužiai – juodos spalvos sportiniai bateliai, kojinės, džemperis su užrašu „Puma“, liemenėlė, pilkos spalvos kelnės, palaidinė (megztukas), apatinės kelnaitės – gražintini L. J., o nesant jos prašymo, sunaikintini kaip menkaverčiai, peilis, kuriuo buvo sužalota L. J. – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas; G. S. seilių lyginamieji pavyzdžiai, paimti 2021 m. rugsėjo 20 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; likusi po tyrimo miltelių dalis (0,326 g (0,013 g gryno)), supakuota į plastikinį permatomą, užspaudžiamą maišelį ir vadovaujantis Iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-319 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-377 redakcija), nuostatomis perduota į Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių Liepyno g. 7, Vilnius (1 t., b. l. 192–194) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu netaikytas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir G. S. skirti galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. S. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2022 m. gegužės 10 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, G. S. atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį, su jame nurodytais įskaitymais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti G. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. 23.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. 14.58 val. (2 t., b. l. 145–146, 150), iš viso – dvi paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2) punktu, 3 dalimi, G. S. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo G. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteisti 2602,07 (du tūkstančius šešis šimtus du eurus 7 ct) už nukentėjusiosios L. J. gydymą patirtai turtinei žalai atlyginti (kaltinamajam išaiškinti, kad priteista suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke).

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. S. nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vienetus skaitmeninių laikmenų su vaizdo įrašais (vokuose), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2021 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtus daiktus – 3 vienetus peilių – gražinti savininkui S. S., o nesant jo prašymo, sunaikinti kaip menkaverčius, voką su plastikiniu paketėliu, grąžintu po atlikto tyrimo, sunaikinti; 2021 m. rugsėjo 19 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu paimtus L. J. drabužius – juodos spalvos sportinius batelius, kojines, džemperį su užrašu „Puma“, liemenėlę, pilkos spalvos kelnes, palaidinę (megztukas), apatines kelnaites – gražinti L. J., o nesant jos prašymo, sunaikinti kaip menkaverčius, peilį, kuriuo buvo sužalota L. J. – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; G. S. seilių lyginamuosius pavyzdžius, paimtus 2021 m. rugsėjo 20 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; likusią po tyrimo miltelių dalį (0,326 g (0,013 g gryno)), supakuotą į plastikinį permatomą, užspaudžiamą maišelį ir perduotą į Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių Liepyno g. 7, Vilnius (1 t., b. l. 192–194) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Audrius Meilutis