Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-14 · Administracinė byla Nr. I-9232-484/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-12-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-14
Bylos Nr.
I-9232-484/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03777-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9232-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-03777-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui A. P., atsakovo atstovui V. Z., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui A. Ū., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. P-1061 „Dėl drausminės nuobaudos gr. A. P. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ginčijamas įsakymas) ir grąžinti jį į profesinę karo tarnybą.

Su paskirta drausmine nuobauda pareiškėjas nesutiko ir remdamasis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsniu, 5 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad vienas iš pagrindinių šiurkštų drausmės pažeidimą kvalifikuojančių požymių - padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba padaryta esminė žala nustatytai karo tarnybos tvarkai. Nesant šio požymio, negali būti drausmės pažeidimas kvalifikuojamas kaip šiurkštus. Kadangi Lietuvos kariuomenės drausmės statutas nenurodo, kas yra esminė žala, pareiškėjas mano, kad šiuo atveju būtina vadovautis Karių materialinės atsakomybės įstatymu, pagal kurį kariai materialiai atsako tik už patikėto turto, nepatikėto turto ir tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimą, jei tretiesiems asmenims tą žalą atlygina krašto apsaugos institucijos. Atsakomybė už krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tvarkai padarytą nematerialinę žalą kariui nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta, kokią esminę žalą jis padarė krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, pareiškėjas mano, kad nėra pagrindinio šiurkštaus drausmės pažeidimo kvalifikavimo požymio - esminės žalos padarymo krašto apsaugos sistemos institucijos arba nustatytai karo tvarkai fakto. Pareiškėjo teigimu, jo padarytas drausmės pažeidimas kvalifikuotas netinkamai.

Pareiškėjas neneigia ir pripažįsta, kad padarė drausmės pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bet mano, kad jam paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš tarnybos yra per griežta ir neadekvati padarytam pažeidimui. Atkreipė dėmesį, kad už Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje padarytą karių drausmės pažeidimą profesinės karo tarnybos kariui gali būti sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos. Jam buvo skirta pati griežčiausia drausminė nuobauda.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinimus, nebuvo nustatytas padaryto drausmės pažeidimo pobūdis. Skiriant drausminę nuobaudą nebuvo atsižvelgta ir į kaltės formą - ji nebuvo nustatyta, nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, tarnybos eigą, elgesį, charakteristikas, tarnybinės veiklos vertinimą, tarnybos stažą. Pasak pareiškėjo, taip pat nebuvo vertinamos ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis dėl padaryto drausmės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, ir kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad netinkamai buvo taikyti Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio, 40 straipsnio 6 dalies reikalavimai, todėl jam netinkami parinkta drausminė nuobauda. Mano, kad yra visos sąlygos ir Lietuvos kariuomenės drausmės statute nurodyti pagrindai skirti jam švelnesnę drausminę nuobaudą, adekvačią padarytam pažeidimui (b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „G. V.“ vado patvirtintą 2016-07-08 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-88. Atsakovo teigimu, tyrimą atlikęs karininkas išsamiai įsigilino į visas faktines aplinkybes, nustatė reikšmingus faktus, apklausė patį pareiškėją, kuris parašu patvirtino, jog yra supažindintas su savo teisėmis tarnybinio patikrinimo atlikimo metu bei tinkamai kvalifikavo pareiškėjo atliktus veiksmus, todėl teisėtai ir pagrįstai pasiūlė už drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje, pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą - atleidimą iš profesinės karo tarnybos.

Be to, atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai, kai karys, konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė kitam asmeniui skausmą ir sutrikdė sveikatą, neatitinka kario statusui, būdo savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju. Tokie kario atlikti veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, liudija jo nepagarbų požiūrį į būtinybę laikytis šių normų, todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro krašto apsaugos sistemos atstovas (karys), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.

Pažymėjo, kad KASOKTĮ 23 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalis, Karo tarnybos statuto 10.3 punktas imperatyviai įpareigoja karius vykdyti ne tik jų pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, tačiau ir sąžiningai vykdyti vadų duotus įsakymus. Pareiškėjas, užpuldamas savo tiesioginį vadą ir sukeldamas jam fizinį skausmą bei sveikatos sutrikimą dėl to, kad pastarasis pareiškėjui davė teisėtus ir privalomus vykdyti įsakymus, pasikėsino į esminius kariuomenės organizavimo, t. y. savo paties tarnybinės veiklos, principus, taip neabejotinai diskredituodamas pačią krašto apsaugos sistemą ir pažemindamas kario vardą, padarydamas šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje.

Nepaisant to, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje tiesiogiai neįvardijama kaltės forma, šioje išvadoje išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės, atsakovo vertinimu, pakankamai aiškiai atskleidžia drausmės pažeidimo, numatyto Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje, kaltės formą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neteisėtais veiksmais padarė žalą karo tarnybos santykiams ir krašto apsaugos sistemai, pažemino kario vardą. Lietuvos kariuomenės drausmės statutas yra specialusis įstatymas, nustatantis karių, padariusių drausmės pažeidimų, atsakomybės sąlygas, drausmės pažeidimų ir skundų tyrimo tvarką, todėl nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikomas Karių materialinės atsakomybės įstatymas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos, buvo įvertintas padaryto drausmės pažeidimo pobūdis, pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Mano, kad pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda nėra per griežta (b. l. 11-14).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalis šiurkštų drausmės pažeidimą apibrėžia kaip tokią šiame statute numatytą karių drausmę pažeidžiančią veiką (veikimu ar neveikimu), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Tuo tarpu Lietuvos kariuomenės drausmės statuto II dalies II skyriuje įstatymų leidėjas nustatė drausminę atsakomybę už kitus, t. y. ne šiurkščius, drausmės pažeidimus. Toks įstatymų leidėjo Lietuvos kariuomenės drausmės statute įtvirtintas reglamentavimas, diferencijuojantis drausminę atsakomybę už šiurkščius ir kitus pažeidimus leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas jau numatė, kokie drausmės pažeidimai yra laikytini šiurkščiais ir tuo pačiu padarančiais esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas neturi jokio teisinio pagrindo aiškintis, ar konkretus drausmės pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes veikas, kurios laikytinos šiurkščiais drausmės pažeidimais, nustatė ir įstatyme įtvirtino pats įstatymų leidėjas.

Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybė patvirtina, jog gr. A. P., užpuldamas savo tiesioginį vadą ir sukeldamas jam fizinį skausmą bei sveikatos sutrikimą dėl to, kad pastarasis jam davė teisėtus ir privalomus vykdyti įsakymus, pasikėsino į esminius kariuomenės organizavimo, t. y. savo paties tarnybinės veiklos, principus, taip neabejotinai diskredituodamas pačią krašto apsaugos sistemą ir pažemindamas kario vardą ir tuo padarė šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje.

Lietuvos kariuomenė taip pat nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog pareiškėjo veiksmai turėjo būti vertinami pagal Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatas. Pažymėjo, kad šio įstatymo nuostatos taikomos tik tais atvejais, kuomet kariai krašto apsaugos sistemos institucijoms padaro materialinę žalą ir už tai yra taikoma materialinė atsakomybė. Šiuo atveju sprendžiamas kario drausminės atsakomybės klausimas.

Taip pat nurodė, kad pareiškėjo padarytos veikos kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai esminės įtakos veikos kvalifikavimui neturėjo, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje papildomai ir nebuvo aptariamos.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjui buvo parinkta ir skundžiamu krašto apsaugos ministro įsakymu paskirta drausminė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, jo sunkumui ir pobūdžiui (b. l. 43-45).

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais. Be to, pareiškėjas teisme paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu jis apklaustas nebuvo, išvada surašyta išklausius tik vienos pusės paaiškinimus, nebuvo aiškinamasi kilusio konflikto priežasčių, ankstesni santykiai su skyriaus vadu. Savo veiksmus vertina blogai, tačiau mano, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas, iš esmės remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai akcentavo, kad skyriaus vado įsakymai, duoti pareiškėjui, buvo teisėti, todėl jis privalėjo juos vykdyti. Pareiškėjui panaudojus fizinį smurtą, skyriaus vadui buvo sutrikdyta sveikata. Tokie veiksmai laikytini kario vardo pažeminimu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų faktų ir surinktų įrodymų pakako konstatuoti, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, iš esmės remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2016 m. rugpjūčio 19 įsakymu Nr. P-1061 „Dėl drausminės nuobaudos gr. A. P. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ skyrė pareiškėjui A. P., Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „G. V.“ Logistikos kuopos Remonto būrio Evakuacijos skyriaus specialiosios technikos vairuotojui, drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje. Tuo pačiu įsakymu su pareiškėju nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą. A. P. paskirtas atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją parengtojo rezervo kariniuose daliniuose (b. l. 16 ).

Kaip matyti iš ginčijamo įsakymo, šį įsakymą krašto apsaugos ministras priėmė vadovaudamasis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsniu, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-8.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8, kuri yra neatskiriama ginčijamo įsakymo dalis, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gr. A. P. Mokomojo pulko technikos parko Logistikos kuopos garažuose, nepaklusęs savo skyriaus vado srž. T. J. (T. J.) nurodymams, panaudojo prieš jį fizinę jėgą, permetė jį ant grindinio ir smaugė. T. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini) dėl kaklo sužalojimo. T. J. nuo 2016-06-09 iki 2016-06-15 buvo nedarbingas ir gydėsi nuo (duomenys neskelbtini). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad A. P. nevykdė teisėtų vado duotų nurodymų pateikti kelionės lapą, atidaryti specialios paskirties transporto priemonės SISU RECOVERY valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šonines dureles, kur buvo laikomos kuro talpos ir specialios priemonės. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė KASOKTĮ 23 straipsnio 2 dalies, 26 straipsnio 1 dalies ir Karo tarnybos statuto 10.3 punkto reikalavimus, imperatyviai įpareigojančius karius vykdyti ne tik jų pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, tačiau ir sąžiningai vykdyti vadų duotus įsakymus, nurodymus ( b. l. 17-20 ).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.TT-8 nurodytas aplinkybes patvirtina Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „G. V.“ Vadovybės logistikos kuopos remonto būrio evakuacijų skyriaus vado srž. T. J. 2016-06-08 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos metu gr. A. P. nurodė pateikti užpildytą kelionės lapą. Pastarajam jį atsisakius pateikti, gr. A. P. nurodė atidaryti sunkvežimio šonines dureles, kur yra laikomos kuro talpos ir speciali įranga. A. P. nurodymą vykdyti atsisakė, liepdamas tai padaryti pačiam. Po to, kai kariui buvo priminta apie pareigą vykdyti vado nurodymus, A. P. suėmė jį už uniformos atlapų ir permetė ant betoninio grindinio, vėliau, apimtas pykčio, jį smaugė (b. l. 31). Tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes T. J. patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju. Be to, T. J. parodė, kad jį su pareiškėju sieja išimtinai tik tarnybos santykiai, jokių asmeninių nesutarimų su pareiškėju nėra

Analogiškas įvykio aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir pats pareiškėjas A. P. (b. l. 32 ). A. P. tarnybiniame pranešime pripažino, kad jam grįžus iš reiso, vadas srž. T. J. pareikalavo pateikti kelionės dokumentą, kurio jis su savimi neturėjo ir negalėjo jo pateikti. Vadui nurodė, kad kelionės dokumentas yra kuopoje. A. P. tarnybiniame pranešime taip pat pripažino, kad jis atsisakė vykdyti ir vado nurodymą atidaryti transporto priemonės kuro talpas. T. J. pradėjus šaukti nesusivaldė, suėmė jį už švarko atlapų, papurtė, abu susikibo, parkrito ant grindinio (b. l. 32 ).

MPB „G. V.” Vadovybės logistikos kuopos Remonto būrio remonto skyriaus mechaniko, laikinai einančio transporto eksploatacijos techniko pareigas gr. M. M. 2016-06-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) srž. T. J. jam perdavė neužpildytą gr. A. P. transporto priemonės išdirbio lapą. Tą pačią dieną gr. A. P. paprašė išrašyti jam naują transporto priemonės kelionės išdirbio lapą. Išrašyti naują transporto priemonės kelionės išdirbio lapą atsisakė ir A. P. grąžino neužpildytą, nurodydamas atlikti lape reikiamus įrašus (b. l. 33). Teismo posėdžio metu M. M. apklaustas liudytoju šias aplinkybes patvirtino.

Iš byloje esančių MPB „G. V.“ Logistikos kuopos Remonto būrio Evakuacijos skyriaus vado pareiginių nuostatų 13.1 punkto matyti, kad skyriaus vadas pagal kompetenciją periodiškai kontroliuoja skyriaus technikos, ginkluotės, ekipuotės ir techninės priežiūros patalpų būklę ir tinkamą jų panaudojimą. O remiantis MPB „G. V.“ Logistikos kuopos Remonto būrio Evakuacijos skyriaus specialiosios technikos vairuotojo pareiginių nuostatų, vairuotojas, aukštesnio vado nurodymu, gali vykdyti ir kitas, susijusias su jo tiesiogine veikla, funkcijas (13 p.), be to, už jam paskirtų užduočių ir nurodymų įvykdymą privalo atsiskaityti skyriaus vadui, iš kurio gavo užduotį. Žodine forma atsiskaitoma už kasdienių užduočių įvykdymą kiekvieną dieną, o už konkrečią užduotį - nedelsiant po jos įvykdymo. Raštu atsiskaitoma aukštesniam vadui pareikalavus (16 p.)

Pagal Karo tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163, 10.3 punktą karys privalo tinkamai ir laiku vykdyti pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, vadų (viršininkų) duotus įsakymus.

Pareiškėjas pripažįsta ir neginčija faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos ir užfiksuotos tarnybinio patikrinimo išvadoje, t. y., kad jis (duomenys neskelbtini) nepakluso tiesioginio vado srž. T. J. įsakymui pateikti kelionės lapą ir atidaryti automobilio dureles kuro talpoms patikrinti, naudojo fizinį smurtą prieš savo tiesioginį vadą, ko pasekoje T. J. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, kas yra užfiksuota byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose (b. l. 37-38) ir Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Kauno ikiteisminio tyrimo skyriaus 2016-06-15 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-8-03-00065-16 (b. l. 39-40).

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti teisėtą vado įsakymą pateikti kelionės lapą ir atidaryti priskirtos transporto priemonės šonines dureles, kur laikomos kuro talpos ir speciali įranga, t. y. neatliko tarnybos pareigų ir šiuo neveikimu padarė šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Kariuomenės drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje.

Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas A. P. (duomenys neskelbtini) ne tik, kad atsisakė vykdyti teisėtus vado įsakymus, bet ir prieš vadą panaudojo fizinį smurtą. T. J. buvo diagnozuotas stiprus kaklo sumušimas. Byloje duomenų, jog tokį pareiškėjo elgesį išprovokavo vado srž. T. J. netinkamas elgesys, nėra. Tiek iš tarnybinio pranešimo duomenų, tiek iš T. J. parodymų teismo posėdyje, matyti, atsisakius vykdyti teisėtus nurodymus, jis tik priminė A. P. apie jo, kaip kario pareigas. Iš liudytojų parodymų, duotų teismo posėdyje matyti, kad konfliktai tarp pareiškėjo ir T. J. buvo išimtinai tarnybinio pobūdžio, susiję su netinkamu kario pareigų atlikimu. Kaip nurodė liudytoju apklaustas T. J., A. P. asmeniniai interesai buvo aukščiau už kario pareigas. Taigi, darytina išvada, kad konfliktas tarp A. P. ir T. J. kilo išimtinai tik dėl tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo, o ne dėl kokių nors asmeninio pobūdžio nesutarimų.

Pareiškėjas A. P. yra profesinės karo tarnybos karys, todėl tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu, jam privalu laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijų. Pažymėtina, kad kariams yra keliami aukštesni reikalavimai, iš jų tikimasi pavyzdinio elgesio visuomenėje. Šiuo atveju pareiškėjo veiksmai, kai karys, konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė kitam asmeniui skausmą ir sutrikdė sveikatą, neatitinka kario statusui, būdo savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju. Tokie kario atlikti veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, liudija jo nepagarbų požiūrį į būtinybę laikytis šių normų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriami ankstesni jo santykiai su T. J., šiuo atveju jokios reikšmės pareiškėjo veikos kvalifikavimui neturi, kadangi karys visuomet, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių, turi laikytis kario etikos principų, aukštos moralės reikalavimų.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad faktas apie tai, jog pareiškėjas, būdamas kariu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo tiesioginį vadą, tapo žinomas viešai, kadangi dėl patirtų sužalojimų T. J. turėjo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, kurioms nurodė patirtų sužalojimų patyrimo aplinkybes, kurios užfiksuotos medicininiuose dokumentuose (b. l. 37-38). Be to, dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, T. J. pareiškus, kad jis A. P. pretenzijų neturi (b. l. 39-42). Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai aptartą nusižengimą (fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį) padaro krašto apsaugos sistemos atstovas (karys), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.

KASOKTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrąją karo tarnybą, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą. Pareiškėjas tokią priesaiką Lietuvos valstybei yra davęs, ir, teismo nuomone, šiuo atveju jis nesilaikė įsipareigojimo sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, būti doras ir garbingas Lietuvos karys, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, pasielgė priešingai teisei, reiškia, nebuvo pakankamai doras bei garbingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo veiksmai, kai karys konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė kitam asmeniui skausmą ir sutrikdė sveikatą, Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnio taikymo prasme teisingai įvertinti (kvalifikuoti) kaip kario vardo pažeminimas, krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas, akivaizdžiai žeminantis karo tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą krašto apsaugos sistema.

Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatytos visos drausmės pažeidimo kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, surinkta pakankamai įrodymų padarytam pažeidimui pagrįsti, atliktas šių įrodymų vertinimas, nustatytos ir nurodytos neigiamos drausmės pažeidimo pasekmės – karys pasikėsino į esminius kariuomenės organizavimo, t. y. savo paties tarnybinės veiklos, principus, taip neabejotinai diskredituodamas pačią krašto apsaugos sistemą ir pažemindamas kario vardą, o tai reiškia, kad buvo padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Nustatant žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai dydį pareiškėjo nurodytas Karių materialinės atsakomybės įstatymas negali būti taikomas, kadangi karių drausminės atsakomybės klausimus reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos kariuomenės drausmės statutas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nebuvo apklaustas atliekant tarnybinį patikrinimą, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti jo padaryto drausmės pažeidimo. Duomenų, kad pareiškėjui buvo sutrukdyta savo iniciatyva teikti įrodymus, paaiškinimus tarnybinio tyrimo metu, nėra. Be to, pareiškėjas pasinaudojo teisminės gynybos teise. Nors tarnybinio tyrimo išvadoje nėra įvardijama kaltės forma, tačiau Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnio dispozicijoje nurodyti veiksmai gali būti padaromi tik tyčiniais veiksmais.

Tai, kad pareiškėjas prisipažino ir gailisi padaręs drausmės pažeidimą, nagrinėjamu atveju jo atsakomybei jokios reikšmės neturi, kadangi pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas yra šiurkštus, o atsižvelgiant į visas padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, darytina išvada, kad pareiškėjui paskirta atsakomybės priemonė yra adekvati ir proporcinga jo padarytam drausmės pažeidimui.

Už kario vardą žeminančius teisės pažeidimus kalto kario atžvilgiu krašto apsaugos ministras gali imtis veiksmų KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nuostatos pagrindu ir nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-390/2012).

Šiuo atveju krašto apsaugos ministrui už šiurkštaus drausmės pažeidimo padarymą pareiškėjui paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, darytina išvada, kad su pareiškėju teisėtai ir pagrįstai nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas į atsargą.

Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Krašto apsaugos ministro 2016-08-19 įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė