- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- e2-2725-937/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32515-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Ieškovas
- UAB „Švaros broliai“
- Atsakovas
- Ž. P.
- Advokatai
- Žilvinas Struckus
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Švaros broliai“ ieškinį atsakovui Ž. P. dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas ginčą pagal vartotojo (atsakovo) Ž. P. reikalavimą ieškovui atlyginti automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 19 d. plovimo metu padarytą žalą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą vartotojo skundą atmesti.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2020 m. sausio 19 d. atsakovui suteikė minėto automobilio plovimo paslaugą, po kurios atsakovas pateikė ieškovui pretenziją, nes ant automobilio kėbulo pastebėjo įbrėžimus, taip pat atsakovas prašė atlyginti žalą. Ieškovo įgaliotas atstovas klientų pateiktoms pretenzijoms nagrinėti atlikęs įvykio tyrimą ir įvertinęs surinktą medžiagą, automobilio apgadinimus bei jų pobūdį nustatė, jog ant atsakovo automobilio esantys įvairių krypčių įbrėžimai galėjo atsirasti šiam automobiliui kontaktuojant su kietais, aštriais, abrazyvinį paviršių turinčiais objektais ir pažymėjo, kad skirtingos įbrėžimų kryptys bei tai, jog tarp pažeidimų nėra vientisumo, tęstinumo ir tolygaus atsikartojimo. Pašalinių daiktų, kurie galėtų padaryti pretenzijoje nurodyti įbrėžimus, plovimo metu nepastebėta. Ieškovas teigia, jog apgadinimai ant atsakovo automobilio atsirado ne plovimo tunelinėje plovykloje metu, o dėl atsakovo automobilio kėbulo dalių fizinio kontakto su kitais paviršiais turinčiais objektais automobilio eksploatacijos metu. Atsakovas inicijavo neteisminę ginčo sprendimo procedūrą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.
Ieškovas pažymėjo, kad šluostės sukasi pagal laikrodžio rodyklę (kairėje pusėje – prieš laikrodžio rodyklę), šluosčių sukimosi kryptis – pastovi ir nekinta. Vertinant šluosčių sukimosi kryptį ir sugadinimų pobūdį (pažeidimų) kryptį, objektyviai techniniu pobūdžiu nebūtų įmanoma, jog besisukančios šluostės galėtų sukelti tokio pobūdžio sugadinimus, kurie nustatyti atsakovo automobilio apžiūros metu. Kita vertus, šluostės sukimosi kryptis esminės reikšmės neturi dėl to, kad ieškovo plovykloje naudojamos minkštos šluostės, kurios pagamintos iš tekstilės ir neopreno (uždarųjų kietųjų dalelių putplasčio), ir yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir kitaip negadinant kėbulo paviršiaus (jos nėra kietos, abrazyvios). Tarnybos komisija 2020 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą 10E-2308, kuriuo nutarė tenkinti vartotojo (atsakovo) prašymą pilna apimtimi. Atsakovo prašymas ieškovui ir ginčą neteismine tvarka nagrinėjusiai tarnybai grindžiamas teiginiu, jog ieškovas suteikė atsakovui nekokybišką paslaugą ir automobilio plovimo metu sukėlė žalą – apgadino automobilį (atsakovas kreipėsi dėl sutartinės atsakomybės už atsakovo turto sugadinimą taikymo). Ieškovas neneigia, kad pagal sutartį ir bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas turėtų atsakyti, jei būtų nustatyta, jog automobilis buvo sugadintas būtent plovimo metu. Konkrečiu atveju jokių pagrįstų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio kėbulo subraižymai kilo būtent 2020 m. sausio 19 d. plovimo metu, o ne kitomis aplinkybėmis, nėra, todėl nėra ir jokio pagrindo susieti ant kėbulo esančius subraižymus ir naudojimąsi plovyklos paslaugomis.
Atsakovas į atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo klausimas, ar ieškovas turi atlyginti žalą atsakovui, kuris teigia, kad jo automobilio apgadinimai buvo padaryti automobilį plaunant ieškovo tunelinėje plovykloje.
Byloje tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo santykiai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas 2020-01-19 ieškovo plovykloje adresu (duomenys neskelbtini), užsakė automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo plovimo paslaugą.
Atsakovas 2020-01-19 ieškovui pateikė pretenziją dėl 2020-01-19 16 val. plovimo metu pažeisto automobilio, t. y. subraižyto stogo (pretenzijoje pažymėta dviem kryželiais).
Kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2019-12-31 yra atsakovas. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad iki automobilio registracijos jo paties iniciatyva buvo atliktas automobilio remontas (kuris pirktas po eismo įvykio).
Į bylą pateiktas 2020-01-23 UAB „Finance property“ ginčo automobilio apžiūros protokolas, kur tarp remontuojamų detalių nurodytas ir stogas (dažymas).
2020-01-31 raštu UAB „Finance property“ (ieškovo įgaliotas atstovas klientų pateiktoms pretenzijoms nagrinėti) atsakovo pretenziją pripažino nepagrįsta, kadangi įbrėžimai atsirado ne dėl neteisėtų ieškovo veiksmų ar pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo, o dėl automobilio eksploatacijos, bet ne plovimo ieškovo tunelinėje plovykloje metu. Nurodė, kad tyrimui buvo pateiktos fotonuotraukos bei vaizdo medžiaga, 2020-01-20 automobilis buvo papildomai apžiūrėtas, užfiksuoti matomi – įvairių krypčių ant skirtingų kėbulo plokštumų esantys įbrėžimai, kurie būdingi pažeidimams, atsirandantiems transporto priemonei kontaktuojant su kietais, aštriais, abrazyvinį paviršių turinčiais objektais. Tokio pobūdžio pažeidimai plovimo tunelinėje plovykloje metu techniniu požiūriu yra neįmanomi. Plovykloje naudojamos šluostės yra pagamintos iš tekstilės ir neopreno (uždarųjų kietųjų dalelių putplasčio) ir yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir/ar kitaip negadinant kėbulo paviršiaus, besisukančios šluostės tolygiai kontaktuoja su automobilio kėbulu. Skirtingos įbrėžimų kryptys ir tai, jog tarp pažeidimų nėra vientisumo, tęstinumo ir tolygaus atsikartojimo, nors šluostės tolygiai kontaktuoja su visu automobilio kėbulu, rodo, kad įbrėžimai skirtingose vietose atsirado dėl skirtingų poveikių. Pašalinių daiktų, kurie galėtų padaryti pretenzijoje nurodytus įbrėžimus, plovimo metu nepastebėta.
Atsakovas 2020-07-07 prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nurodydamas, jog pageidauja, kad jam būtų atlyginta 1 021,24 Eur žala pagal 2020-02-28 UAB „Autodaktaras“ darbų ir detalių sąmatą Nr. 170032 po automobilio plovimo plovykloje. Nurodė, kad automobilis prieš plovimą buvo be atsiradusių pažeidimų.
Atsakovas, šalindamas Tarnybai pateikto prašymo trūkumus, pateikė 2019-12-13 darytą ginčo automobilio nuotrauką iš galo.
Dėl 2019-12-13 nuotraukos ieškovas Tarnybai 2020-05-22 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji nepagrindžia aplinkybių, kad automobilio būklė iki plovimo buvo techniškai tvarkinga ir kad iki konkrečios dienos šio trūkumo nebuvo atsiradę, kad fotonuotrauka neatskleidžia jokios informacijos apie automobilio būklę plovimo dieną, negalima nustatyti tikslaus laiko ar datos, kada fotonuotrauka buvo padaryta ir kada buvo užfiksuota automobilio būklė.
2020-05-22 rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad automobilių plovimo metu naudojamos šluostės sukasi lygiagrečiai automobilio judėjimo krypčiai ant konvejerio ir dėl greito sukimosi jos neturi galimybės palikti tokių įbrėžimų. UAB „Švaros broliai“ naudojama įranga yra sertifikuota ir užtikrina, kad automobilių paviršiai nebus pažeisti.
Ieškovas su 2020-05-22 rašytiniais paaiškinimais pateikė apžiūros metu darytas fotonuotraukas. Pateiktos nuotraukos „Photos 6(5)“, taip pat nuo „Priedas – 7.2.16“ iki „Priedas – 7.2.28“ patvirtina automobilio stogo apgadinimus. Į bylą pateikti automobilio privažiavimo prie kasos ir plovimo įrašai.
Tarnyba 2020-10-16 nutarimu dėl atsakovo prašymo konstatavo, kad ginčas tarp vartotojo (atsakovo) ir paslaugos teikėjo (ieškovo) iš esmės kilo dėl galimai plovimo metu apgadinto (subraižyto) atsakovo automobilio ir tuo pagrindu vartotojo (atsakovo) paslaugos teikėjo (ieškovo) atžvilgiu keliamo reikalavimo – atlyginti atsakovo automobiliui padarytą žalą (1 021,24 Eur) – pagrįstumo.
Ieškovas, nesutikdamas su 2020-10-16 nutarimu, padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo ginčą išspręsti iš esmės – vartotojo skundą atmesti.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad vartotojas pareiškė reikalavimą atlyginti jam tariamai nekokybiška paslauga padarytą žalą, tad, remiantis bendromis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, atsakovas (teigianti šalis) turėjo pareigą įrodyti sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo faktą. Nurodo, kad ginčą nagrinėjusi institucija atleido vartotoją nuo įrodinėjimo pareigos, ir nepagrįstai ginčą sprendė vadovaudamasi neteisinga „sutarties netinkamo vykdymo prezumpcija“, kurią ieškovas turi paneigti.
Aukštesnės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose yra nurodę, kad „ieškovė turi įrodyti, jog transporto priemonė iki plovimo jau buvo apgadinta, taip paneigiant jo apgadinimo tikimybę plovimo metu, o atsakovė turėjo įrodyti nuostolių dydį ir faktą“ (Kauno apygardos teismo 2021-11-22 nutarties civ. b. Nr. e2A-1574-254/2021 26 p.), „ieškovė turėjo įrodyti, kad transporto kėbulo išorės įbrėžimai buvo iki atliktos transporto priemonės plovimo paslaugos“ (Vilniaus apygardos teismo 2021-05-18 nutarties civ. b. Nr. e2A-1149-967/2021 33 p.).
Nors nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė filmuotą medžiagą apie atsakovo atvykimą į plovyklą, kuomet atsakovas su automobiliu sustoja prie kasos, sumoka už paslaugą, ir nuo kasos nuvažiuoja į plovyklą, tačiau iš pateiktos medžiagos teismas negali nustatyti, ar automobilio stogas dar iki plovimo paslaugos suteikimo jau buvo subraižytas. Nors pateiktoje medžiagoje matyti atsakovo automobilis, tačiau dėl vaizdo kokybės įbrėžimų tiesiog negalima įžiūrėti. Be to, ieškovas taip pat nenurodė, ar vaizdo medžiagoje ir kuri tiksliai minutė gali patvirtinti automobilio stogo apgadinimus iki plovimo paslaugos suteikimo.
Į bylą nepateikti duomenys, kad iki plovimo plovyklos personalas būtų apžiūrėjęs ar kitaip užfiksavęs automobilio išorinę būklę. Į bylą pateiktos ieškovo tunelinės plovyklos operatoriaus pareiginių nuostatų Nr. 41 skiltyje „pagrindinės funkcijos ir užduotys“ nurodyta, kad, dirbant ne kasoje, plovyklos operatorius prieš automobiliams įvažiuojant į plovyklą, {turi} atlikti jų apžiūrą, įvertinti būklę ir galimą įrangos/automobilio apgadinimo riziką. Įspėti klientus apie galimą riziką ir neleisti naudotis plovyklos paslaugomis, jei klientas nenori prisiimti rizikos ir /arba nepašalina priežasčių, dėl kurių gali būti padaryta žala plovyklos įrangai.
Į bylą pateikta vaizdinė medžiaga nepatvirtina, kad plovyklos operatorius būtų atlikęs nurodytą užduotį. Ieškovas byloje ir neteigė, kad automobilis prieš plovimą buvo apžiūrėtas, įvertina jo būklė, atsakovas įspėtas apie galimas rizikas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad dalis stogo subraižymo (brūkšninio tipo) yra daugiau nei akivaizdus, tad jo nepastebėti būtų tiesiog neįmanoma, jei plovyklos operatorius būtų tinkamai vykdęs pareiginius nuostatus (ant automobilio stogo matomas namo atspindys, tad nėra pagrindo manyti, kad įbrėžimus galėjo dengti storas nešvarumų sluoksnis). Neapžiūrėjus ar kitu būdu neužfiksavus atsakovo automobilio būklės (kaip minėta, iš vaizdo medžiagos to nustatyti nėra galimybės), ieškovui nepateikus kitų įrodymų, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad transporto priemonė buvo apgadinta jau iki plovimo.
Byloje ieškovas teigė, kad techniniu požiūriu tokie sugadinimai, kokius nurodė atsakovas ir dėl kurių pareiškė pretenziją, plovimo proceso metu negalėjo susidaryti. Ieškovės prašymu teismas byloje paskyrė ekspertizę, siekiant nustatyti automobilio pažeidimų susidarymo mechanizmą, ar sugadinimai susidarė jo plovimo automatinėje tunelinėje plovykloje metu, ar galėjo kilti dėl kitų aplinkybių, susijusių su eksploatavimu.
Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021-07-09 ekspertizės akto išvadose nurodė, kad atsakovo 2020-01-19 pretenzijoje nurodyti automobilio kėbulo (stogo) pažeidimai yra mechaninio pobūdžio įbrėžimai, nugremžimai, įspaudimai, kad nustatyti, ar foto nuotraukose užfiksuoti automobilio kėbulo pažeidimai susidarė jo plovimo automatinėje tunelinėje plovykloje metu, tuo labiau ar pažeidimai susidarė jo plovimo „MINI“ programos metu 2020-01-19 ieškovo automatinėje tunelinėje plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), negalima dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.
Akte nurodoma, kad apibendrinant vaizdo įraše užfiksuotus valymo įrenginio atskirų šepečių, šluosčių algoritmus galima teigti, kad automobilio valymo tunelyje metu jo vertikalūs, horizontalūs, kiti paviršiai šepečiais (jų plaušais), šluostėmis veikiamas mechaniškai (braukiamas, trinamas, valomas) įvairiomis kryptimis – tiek horizontaliai, teik vertikalia, tiek sudėtingos formos kreivėmis. Pasak eksperto, pažeidimai ant automobilio stogo užsifiksavę vietose, su kuriomis plovimo metu šepečiai, plaušai taip pat kontaktuoja. Sutampa pažeidimų išsidėstymo ir šepečių, šluosčių judėjimo kryptys. Sutampantys požymiai yra bendrieji, pažeidimus palikusio objekto nenurodantys. Duotuoju atveju iš foto nuotraukų, video įrašų nėra galimybės pilnai įvertinti tiriamųjų objektų, pažeidimuose užsifiksavusių požymių, sumodeliuoti konkrečios situacijos, atlikti ekspertinius eksperimentus, lyginamąjį variantą. Akte taip pat nurodoma, kad nėra galimybės įvertinti automobilio iki plovimo, kaip ir įvertinti plovimo metu buvusių šepečių, šluosčių būklės.
Ieškovas nurodė, kad ekspertizės akto turinys yra prieštaringas, neišsamus, ekspertas tyrimo iš esmės neatliko. Nurodo, kad šluostės niekaip negali „įspausti“ automobilio paviršiaus, nes plovykloje naudojamos s?luoste?s yra pagamintos is? tekstile?s ir neopreno (uz?daru?ju? kietu?ju? daleliu? putplasc?io) ir yra pritaikytos automobiliams plauti nebraiz?ant ir/ar kitaip negadinant ke?bulo pavirs?iaus. Pasak ieškovo, vaizdo įrašas patvirtina, kad šluostės ant automobilio horizontalaus paviršiaus juda sukamuoju judesiu ir minkštai liečiasi su automobilio paviršiumi, tad tokių išilginių iš esmės tiesių įbrėžimų negalėtų atsirasti net jei šluosčių paviršius turėtų abrazyvo. Kita vertus, tokiu atveju pažeidimai turėtų pasireikšti ir ant priekinio bei galinio dangčio / stiklo, tačiau jie pažeisti nebuvo.
Nagrinėjamu atveju ekspertizės aktas neatsakė į esminius ieškovo iškeltus klausimus, konkreti situacija nebuvo modeliuojama, ekspertai nebuvo nuvykę į plovyklą, neanalizavo plovyklos mechanizmo veikimo aspektų ir pan. Ieškovui teigiant, kad ekspertas tyrimo neatlikimo, jis neprašė teismo ekspertizės aktą grąžinti papildyti/taisyti, skirti pakartotinę ekspertizę, neteikė kitų leistinų įrodymų. Nepaisant to, iš vaizdo įrašo („tunelis“) matyti, kad kurį laiką šluostės „guli“ ant automobilio stogo jam judant į priekį. Tad nors ieškovas teigia, kad šluostės negali „įspausti“ automobilio paviršiaus, tačiau įvertinus, kad šluostėms nugulus ant stogo jos tam tikrą atstumą buvo tempiamos/braukiamos per stogą, teismas sprendžia, kad ant šluosčių buvus tam tikrų abrazyvų, tempimo metu galėjo būti padaryti epizodiniai brūkšniniai įbrėžimai, kuriuos nurodė atsakovas.
Teismui nustačius, kad brūkšniniai įbrėžimai galėjo atsirasti plovimo metu, teismas dėl kitų įbrėžimų nepasisako, kadangi ieškovas neneigė, kad turi būti perdažomas visas stogas, nors ten būtų ir kitų pažeidimų, nesusijusių su ieškovo teiktomis paslaugomis.
Ištyręs bylos duomenis, teismas laiko, kad ieškovas byloje neįrodė, kad plovimo metu negalėjo atsirasti atsakovo automobilio stogo įbrėžimai, tuo labiau, kad jis neįrodė, kad atsakovo automobilio stogas jau buvo su įbrėžimais iki jo plovimo. Dėl nurodytų argumentų laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovui suteikė tinkamos kokybės paslaugą, dėl ko atsirado žala.
Vien ta aplinkybė, kad tą dieną ieškovas nebuvo gavęs daugiau skundų, nepaneigia automobilio apgadinimo tikimybės.
Nors byloje nėra ginčo, kad atsakovo automobilis buvo subraižytas ir kitose vietose, kad atsakovas automobilį buvo įsigijęs po eismo įvykio (sugadintas priekinio bamperio zona), tačiau tai savaime nepatvirtina, kad ir automobilio stogas buvo subraižytas, tuo labiau, kad, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, subraižymo pobūdis ant stogo akivaizdžiai skiriasi nuo kitų subraižymų, tad negalima vienareikšmiškai spręsti, kad stogo sugadinimai jau buvo iki jo plovimo ieškovo plovykloje.
Atsakovas pateikė teismui 2019-12-13 darytą ginčo automobilio nuotrauką, fotografuojant iš galo. Pasak ieškovo, ši fotonuotrauka neatskleidžia jokios informacijos apie automobilio būklę plovimo dieną. Visų pirma pažymėtina, kad minėtoje nuotraukoje stogo zona nėra gerai įžiūrima, kad būtų galima vienareikšmiškai spręsti apie automobilio stogo įbrėžimų (ne)buvimą. Be to, plovimo paslauga teikta 2020-01-19, o nuotrauka daryta daugiau nei prieš vieną mėnesį.
Nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti stogo įbrėžimų matavimus, o ieškovę šluosčių nuotraukas ir matavimus, tačiau iš šių duomenų spręsti apie galimus buvusius stogo įbrėžimus ir jų atsiradimo priežastis taip pat nėra įmanoma.
CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos sąvoka ir nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).
Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus - paslaugų teikimo metu apgadino atsakovo automobilį (CK 6.246 str.), tuo sukeldamas jam žalą (CPK 6.247 str., 6.249 str.).
Atsakovas žalą grindžia 2020-02-28 UAB „Autodaktaras“ darbų ir detalių sąmata Nr. 170032 1 021,24 Eur sumai, ieškovas su 2021-02-24 prašymu pateikė 2021-02-11 UAB „Smart claims“ transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimą 428,18 Eur sumai.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis nebuvo remontuotas, tad negalėjo pateikti faktiškai patirtų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Laiko tarpas tarp šalių pateiktų sąmatų yra beveik metai laiko (atsakovo sąmata senesnė), atsakovo sąmata nors ir yra pasirašyta, tačiau nenurodyta, kas ją rengė, tad ir prisiima atsakomybę už jos turinį. Ieškovas pateikė remonto darbų išlaidas, paskaičiuotas naudojant DAT sistemą, kuri, pasak ieškovo, pagal Transporto priemonių sugadinimų nustatymą reglamentuojančias taisykles yra priimtina sugadinimų vertei nustatyti. Kadangi atsakovas neįrodinėjo, kad ir kodėl ieškovo nurodytoje sąmatoje sumos yra per mažos, teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytos remonto išlaidos (428,18 Eur) yra adekvačios sugadinimams ir jų remonto išlaidoms, tad pagrįstos.
Dėl nurodytų argumentų ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant atsakovui iš ieškovo 428,18 Eur sumą žalos atlyginimo.
Ieškovė 2021-09-07 prašymu prašo priteisti iš atsakovo 1 036 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis, 650 Eur išlaidos ekspertizei apmokėti ir 363 Eur atstovavimo išlaidos už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Kartu su prašymu pateiktos sąskaitas ir jų apmokėjimą parvirtinantys mokėjimų nurodymai.
Ieškovė 2020-11-11 pavedimu sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį, o 2021-03-16 - 650 Eur užstatą už ekspertizę. Iš 2021-07-09 PVM sąskaitos faktūros matyti, jog už ekspertizės atlikimą buvo išrašyta sąskaita 582,35 Eur sumai. Kadangi ieškovė sumokėjo didesnį užstatą nei sudarė ekspertizės išlaidos, ieškovei iš teismo sąskaitos grąžintina 67,65 Eur nepanaudoto užstato dalis.
Teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, nutarė iš ieškovės priteisti 428,18 Eur žalą. Dėl bylos nagrinėjimo ypatumų, atsakovas šioje byloje nebuvo pareiškęs ieškinio/priešieškinio. Žalos dydį nustatė Tarnyba pagal atsakovo pateiktus įrodymus, todėl teismui šioje byloje išnagrinėjus bylą iš esmės ir nusprendus priteisti iš ieškovo 428,18 Eur žalą, paskirstant bylinėjimosi išlaidas laikytina, jog priimtas sprendimas atsakovo naudai. Dėl šių priežasčių ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisimos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės UAB „Švaros broliai“, įm. k. 122538045, atsakovui Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 428,18 Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 18 ct) žalos atlyginimą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovei UAB „Švaros broliai“, įm. k. 122538045, iš teismo depozitinės sąskaitos 67,65 Eur užstato, sumokėto 2021-03-16 už teismo ekspertizę.
Laikyti, kad teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2021-12-01.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.