Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei V. G. ir atsakovės atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. N. pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo išspręsti šalių ginčą dėl darbo užmokesčio kintamosios dalies ir netesybų? priteisimo.

Ies?kovui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. darbo užmokesčio kintamoji dalis nebuvo nustatyta ir mokama de?l atsakove?s vidiniu? organizaciniu? tru?kumu?, nes bendrovėje nebeliko valdybos narių, de?l kuriu? ies?kovo kalte?s ne?ra. Ies?kovo i?sitikinimu, ta aplinkybe?, kad bendrovėje ilga? laika? nebuvo suformuota nauja valdyba, nes vadovaujantis Akciniu? bendroviu? i?statymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei atsakove?s I?statu? 7.1 punktu, valdyba? renka ir tvirtina visuotinis akcininku? susirinkimas, kuris ture?jo pareiga? nustatyti ies?kovo darbo uz?mokesc?io kintama?ja? dali?, nepaneigia ies?kovo teise?s i? tinkamai apskaic?iuota? ir nustatyta? darbo uz?mokesti? uz? laikotarpi? nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti is? atsakove?s 5858 Eur darbo uz?mokesc?io kintama?ja? dali?.

Be to, ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti 12227,86 Eur netesybų (2037,98 Eur x 6 me?n.) de?l ve?lavimo atsiskaityti su darbuotoju po darbo sutarties nutraukimo.

Su ies?kovo reikalavimu de?l netesybu? priteisimo nesutinka ir pras?o ies?kini? s?ioje dalyje atmesti. Atsakovė mano, jog yra ies?kovo kalte? de?l to, kad su juo nebuvo visis?kai atsiskaityta nutraukiant darbo santykius. Ieškovas, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, savo veikloje nebuvo visapusiškai atidus ir rūpestingas bei būtent tai ir nulėmė, kad jo darbo užmokesčio kintamoji dalis už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo nustatyta bei nebuvo jam išmokėta, t. y. atsakovės įsitikinimu, pats ieškovas šiuo atveju yra kaltas, kad jam laiku nebuvo sumokėta priklausiusi kintamoji darbo užmokesčio dalis už minėtą laikotarpį, ir tai turėtų šalinti atsakovės atsakomybę dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų ieškovui mokėjimo.

Atsakovė neginčija, kad iki naujos valdybos sudarymo, tai yra 2019 m. gegužės 31 d., visuotiniame UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkime valdybos iš esmės nebebuvo, nes 2017 m. gruodžio 6 d. atsistatydino valdybos narė R. P., 2018 m. kovo 27 d. atsistatydino valdybos narė R. D., o valdybos pirmininkas N. R. informavo, jog, jam būnant vaiko priežiūros atostogose, jis negali eiti valdybos nario pareigų.

Atsakovės įsitikinimu, kad, valdybos nebuvus, bendrovės direktorius dėl jo darbo užmokesčio nustatymo turėjo galimybę ir privalėjo kreiptis į visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą, kadangi tokia jo teisė, kada valdyba yra nesudaryta, arba yra ne daugiau kaip pusė valdybos narių, arba valdyba nesušaukia susirinkimo, yra numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose. Be to, ieškovas buvo ir atsakovės akcininkas bei taip pat turėjo visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę (Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas A. N. ir jo atstovas advokatas Justinas Usonis teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad prašo iš atsakovės priteisti 5858 Eur kintamosios atlyginimo dalies, 12665,52 Eur netesybų (paskaičiuotų 100,52 x 126 pradelstų darbo dienų), 1573 Eur ir 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 20701,52 Eur.

Ieškovas pastebėjo, jog atsakovės valdyba nebuvo sudaryta, nes savivaldybė užvilkino valdybos narių skyrimo procesą. Visi valdybos nariai buvo savivaldybės darbuotojai, todėl akcininkas žinojo, kad nėra veikiančios valdybos. Kaip numatyta, kad tik valdyba gali nustatyti vadovo kintamąją atlyginimo dalį, todėl, pasak ieškovo, netikslinga buvo kreiptis į visuotinį akcininkų susirinkimą. 2019 m. birželio 21 d. įvyko pirmasis valdybos posėdis. Ieškovas kreipėsi į valdybą dėl atlyginimo kintamosios dalies nustatymo, tačiau valdyba nenustatė. Kadangi bendrovės vadovui nebuvo nustatyta kintamoji atlyginimo dalis, todėl ieškovas nenustatė ir savo pavaduotojai kintamosios atlyginimo dalies, tačiau nustatė jai priedą. Ieškovo kintamoji atlyginimo dalis 2016 m. buvo 50 proc., 2017 m. – 20 proc., 2018 m. – 30 proc. Ieškovas dėl atsakovės motyvo, kad yra susidariusi permoka, nesutinka, nes tuo metu jam buvo teisėtai nustatyta pastovioji atlyginimo dalis. Pasak ieškovo, iki šiol nėra keisti darbo užmokesčio koeficientai.

Ieškovo atstovas pastebėjo, jog kintamosios dalies nustatymas yra išskirtinė bendrovės valdybos kompetencija, todėl nei buvęs, nei esamas vadovas negali tai įtakoti. Atlyginimo kintamoji dalis yra mokama už visus 2018 m. metus. Atsakovės reikalavimui dėl koeficiento skirtumo yra taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, tai yra 1 ar 3 mėn., ir tai negali būti pavadinta: klaida. Netinkamas norminio akto taikymas nėra klaida. Netesybos – sankcija atsakovei, kad nesilaiko įstatymo reikalavimų. Netesybų mažinti negalima.

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. G. ir atsakovės atstovas advokatas Vilius Jonaitis teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad netesybos viršija tris kartus priteistiną sumą. Direktorė pastebėjo, jog jai priedas buvo skirtas už bendrovės modernizavimo projekto įgyvendinimą, o kintamoji atlyginimo dalis nebuvo nustatyta. Ieškovo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis – 100,52 Eur.

Atsakovės atstovas advokatas pastebėjo, jog yra permokėta pastovioji atlyginimo dalis. Atsakovė elgiasi sąžiningai, nes negali išmokėti ieškovui, nes valdyba nėra priėmusi tokio sprendimo. Iki Mažeikių rajono savivaldybės priimto aprašo ieškovui nustatytina 20 proc., o po minėto aprašo priėmimo, nustatytinas, minėtame apraše nurodytas dydis, tai yra 30 proc. Mano, kad vadovas (ieškovas) nesiėmė priemonių, kad būtų nustatyta ieškovo kintamoji atlyginimo dalis, todėl netesybos negali būti priteistos arba turėtų būti mažinamos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti valdybos narius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 22 d. ieškovas A. N. ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Darbo sutartį Nr. 214, pagal kurią ieškovas pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui šį darbo užmokestį: pagal etatų sąrašą plius priedai (Darbo sutarties 3 punktas.). Atsakovės 2018 m. balandžio 27 d. įstatų redakcijos 7.7 punkte numatyta valdybos kompetencija dėl bendrovės direktoriaus – valdyba renka ir atšaukia direktorių, nustato jo atlyginimą ir kitas darbo sutarties sąlygas. Iki 2018 m. balandžio 27 d. patvirtintų įstatų redakcija numatė analogišką nuostatą dėl vadovo skyrimo ir jo atlyginimo nustatymo. Atsakovės valdyba kasmet nustatydavo ieškovo darbo užmokesčio pastoviąją ir kintamąją dalis, kaip ir 2017 m. sausio 27 d. valdybos posėdžio protokolu. Ieškovo darbo užmokestis nuo 2014 m. kovo 1 d. (2014 m. vasario 19 d. Valdybos posėdžio protokolas Nr. 14/02 bei įrašas darbo sutartyje) iki 2018 m. buvo nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarime Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ (toliau – ir Nutarimas) nustatyta tvarka. Nutarimo 1.2 punkte nustatyta, kad valstybės įmonių vadovų mėnesinė alga susideda iš pastoviosios dalies ir kintamosios dalies, kuri priklauso nuo valstybės įmonės tikslų, nustatytų valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, vadovaujantis Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo VII ir VIII skyrių nuostatomis, įgyvendinimo ir veiklos rezultatų ir nustatoma finansiniams metams atsižvelgiant į praėjusiais finansiniais metais pasiektus konkrečius valstybės įmonės veiklos rezultatus. Mėnesinės algos kintamosios dalies dydį nustato valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Konkrečius veiklos rezultatus (vertinamus rodiklius) nustato valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba valstybės įmonės valdyba, jeigu ji sudaroma ir valstybės įmonės veiklos rodiklių nustatymas įstatuose nepriskirtas valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai. <...> Mėnesinės algos kintamoji dalis negali viršyti 50 procentų valstybės įmonės vadovui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.

Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T1-90 patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarkos aprašą, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. balandžio 6 d. Aprašo numatyta tvarka ieškovui turėjo būti nustatytas darbo užmokestis – pastovioji ir kintamoji dalys (Aprašo 3, 5, 6, 9, 10, 11 punktai). Savivaldybės kontroliuojamos uždarosios akcinės bendrovės vadovo mėnesinės algos kintamoji dalis priklauso nuo bendrovės tikslų įgyvendinimo ir veiklos rezultatų ir nustatoma atsižvelgiant į praėjusių metų ūkinės ir finansinės veiklos užduočių vertinimo rodiklius; siektini veiklos rodikliai (užduotys) nurodyti Aprašo 9 punkte Bendrovės valdyba įvertina rodiklius ir nustato vadovui algos kintamąją dalį (Aprašo 11 punktas). Bendrovei nepasiekus nei vieno nustatyto rodiklio, bendrovės vadovui mėnesinės algos kintamoji dalis nenustatoma (Aprašo 12 punktas).

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybai yra numatyta įvertinti praėjusių metų ūkinės ir finansinės veiklos užduočių rodiklius ir nustatyti ieškovui algos kintamąją dalį, o valstybės / savivaldybės kontroliuojamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucijai – pareigą nustatyti mėnesinės algos kintamosios dalies dydį valstybės / savivaldybės kontroliuojamos įmonės vadovui.

Konstatuotina, kad atsakovė įsipareigojo ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka mokėti ne tik pastoviąją, bet ir kintamąją darbo užmokesčio dalį, konkretus kintamosios darbo užmokesčio dalies dydis priklausė nuo vertinamųjų rodiklių – įmonės tikslų įgyvendinimo ir veiklos rezultatų. Ieškovui 2018 m. kintamoji darbo užmokesčio dalis nebuvo nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos. Kaip matyti, išskirtinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos kompetencija yra nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo kintamąją atlyginimo dalį, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti 5858 Eur kintamosios atlyginimo dalies, paskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., taikant 30 proc. kintamąją atlyginimo dalį. Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba neskyrė ieškovui atlyginimo kintamosios dalies, kad nepasiekė nustatytų veiklos rezultatų. Be to, ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos patvirtintame apraše yra numatytas atlyginimo kintamosios dalies skyrimas už visus 2018 metus.

Nesutiktina su atsakovės atstovo motyvais, kad ieškovo darbo užmokesčio kintamoji dalis turi būti nustatyta nuo akcininko aprašo priėmimo. Atsakovė kiekvienais metais laikėsi tokios pat pozicijos, kad ieškovui, bendrovės direktoriui, yra nustatoma kintamoji atlyginimo dalis nuo sausio 1 d. iki gruodžio 1 d., todėl ieškovas pagrįstai turėjo ir galėjo tikėtis, kad jam bus išmokėta darbo užmokesčio kintamoji dalis.

Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovo atlyginimo koeficientas yra 12,1, nei mokėtas 12,7. Todėl prašo taikyti permoką ir įskaityti į mokėtiną sumą. CK 6.241 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad, kai darbuotojas, pavyzdžiui, sukčiaudamas pateikia suklastotus darbų, kurių faktiškai jis neatliko, dokumentus ir šiuo pagrindu jam apskaičiuojamas ir nepagrįstai išmokamas darbo užmokestis, šis gali būti išieškotas iš nesąžiningo darbuotojo. CPK 178 straipsnis nurodo, kad teisme ginčo šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama dėl nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio susigrąžinimo, privalo įrodyti, kad tai atsitiko dėl sąskaitybos klaidų arba dėl buvusio darbuotojo nesąžiningų veiksmų. Tačiau jokių įrodymų nepateikė. Priešingai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 27 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui nustatė 12,7 pastoviąją darbo užmokesčio dalį. O tai įrodo, kad ieškovas pastoviąją darbo užmokesčio dalį gavo teisėtai. Be to, DK 150 straipsnio 3 dalis numato, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė praleido numatytą terminą išskaitoms atlikti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas netenkintinas.

Kaip jau nustatyta aukščiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ organų, akcininkų, pasyvus elgesys, neskiriant valdybos, o jai nevykdant savo, kaip darbdavio, darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nenustatant ieškovui kintamosios darbo užmokesčio dalies už 2018 m. nevertinant, ar yra pagrindas jam nustatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį už dirbtą laikotarpį, lėmė tai, kad atsakovė galutinai su ieškovu jo atleidimo dieną tinkamai neatsiskaitė, susitarimo su darbuotoju dėl vėlesnio atsiskaitymo nėra, taigi, byloje konstatuojamas neatsiskaitymo su darbuotoju laiku faktas, todėl ieškovo naudai turi būti taikomi DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyti neatsiskaitymo su juo padariniai – netesybos.

Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Nagrinėjamu atveju nustatytas itin pasyvus atsakovės organų elgesys ieškovo atžvilgiu, o ypač UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba, tai yra 2018 m. nevykdė savo pareigos dėl ieškovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio nustatymo, nors tokią pareigą turėjo, į neatsiskaitymo su juo laikotarpį, laiko, kad 6500,00 Eur netesybos yra pakankamos nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, yra adekvačios padarytam pažeidimui. Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad vis dėlto, ieškovo prašoma netesybų suma, tai yra 12665,52 Eur, būtų neadekvati sankcija darbdaviui, kaip neproporcinga padarytam teisės pažeidimui (vėlavimui atsiskaityti). Neadekvačios sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo, teisingumo, protingumo principus, bei darytų žalą atsakovės kitų darbuotojų ir kreditorių interesams.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 2178,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovės – 1520,00 Eur. Nurodyto dydžio išlaidos pagrįstos sąskaitomis bei mokėjimų nurodymais, išlaidų dydis atitinka 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintus dydžius.

Advokatų išlaidos priteistinos ieškovui proporcingai išvedant aritmetinį vidurkį visų teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai išvedant aritmetinį vidurkį visų teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 66,72 proc. ieškovo patirtų advokato išlaidų suma, tai yra 1453,16 Eur (2178,00 Eur x 66,72 proc.), o atsakovei iš ieškovo priteistina 33,28 proc. – 505,86 Eur (1520,00 Eur x 33,28 proc.). Atlikti mokėtinų sumų įskaitymą, tai yra įskaityti atsakovės mokėtiną bylinėjimosi išlaidų sumą į ieškovo mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumą (1453,16 – 505,86) ir iš atsakovės ieškovui priteisti 947,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl 278,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai:

– 5858,00 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) darbo užmokesčio kintamosios dalies;

– 6500,00 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus eurų) netesybų;

– 947,30 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) 278,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.