Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 506-487/2013

Teisėja Edita Zarembienė Teisminio proceso Nr.1-88-1-00024-2012-9

2013 m. lapkričio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 str. 2 d., jam paskiriant 60 MGL dydžio, t.y. 7800 Lt baudą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas pagal BK 189 str. 2 d. už tai, jog, būdamas ūkininku ir dėl to žinodamas traktorių JOHN DEERE pardavimų kainas, 2011-12-16 apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) prie banko „Snoras“ kiosko, susitikęs su nieko bendro su traktorių JOHN DEERE pardavimais neturinčiu A. J., kuris veikė kaip ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens tarpininkas, pastarajam pasiūlius ir sumokėjęs 2500 Lt rankpinigių, susitarė be registracijos dokumentų ir už žymiai mažesnę nei rinkos kainą – 230 000 Lt, įsigyti du apynaujus traktorius JOHN DEERE 6930 PREMIUM ir JOHN DEERE 7230R, bendros 879 102,52 Lt vertės, o 2011-12-18, apie 17-18 val., (duomenys neskelbtini) k., žinodamas, kad minėtieji traktoriai įgyti nusikalstamu būdu, iš A. J. bei trijų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą - du apynaujus traktorius JOHN DEERE 6930 PREMIUM, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 361 053,70 Lt (104 568,38 EUR) vertės ir JOHN DEERE 7230R, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 518 048,82 Lt (150 037,31 EUR) vertės, už kuriuos laikotarpyje iki 2011-12-30 per ne mažiau kaip keturis kartus, perdavė A. J. sutartą pinigų sumą - 230 000 Lt bei šiuos traktorius iki 2012-01-05, t.y. kuomet jie buvo surasti, laikė savo ūkio garaže, esančiame (duomenys neskelbtini).

Atkreipia dėmesį į tai, jog BK 189 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. šiuo atveju apeliantas turėjo žinoti apie įgyjamo turto nusikalstamą gavimo būdą, ką galėjo suprasti iš turto ypatumų, įgijimo sąlygų bei duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą pirkti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo A. T. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, jo veiksmų juridinis vertinimas pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes teisingas.

BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažintas kaltu apeliantas A. T., objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. T. nuteistas už žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimą. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Pagal konstrukciją šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis - kaltė - pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas gali suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2012).

Nuteistasis A. T. iš esmės teismo nustatyto didelės vertės turto įgijimo fakto neginčija, teigdamas, kad sandoris iki galo nebuvo įvykdytas, nes 230000 Lt, kuriuos jis sumokėjo, yra dalis jų sutartos sumos 560000 Lt, likusi dalis turėjo būti sumokėta, gavus dokumentus, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais veikos subjektyviosios požymiais, teigdamas, jog traktorius jis įgijo nežinodamas, kad jie buvo gauti nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas byloje surinktų įrodymų viseto analize. Bylos teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad padarytoje veikoje yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo kaltinamųjų A. T. ir A. J., liudytojų Z. B., B. L., V. Ž., D. N., P. A., T. Z., V. J. parodymai, akistatų tarp nuteistojo A. T. ir liudytojų T. Z., V. J. protokolai, akistatos tarp nuteistųjų A. T. ir A. J. protokolas, kratos protokolas, A. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, traktorių JOHN DEERE 6930 identifikacinis Nr. 1L06930XEBP697204 ir JOHN DEERE 7230R identifikacinis Nr.1RW7230REBC001191 apžiūros protokolas, duomenys iš Lietuvos kredito unijos Ukmergės ūkininkų kredito unijos apie A. T. ir jo šeimos narių D. T. ir M. T. iki 2011-12-30 išimtas pinigines lėšas, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM pranešimas apie A. T. teiktą paraišką traktoriaus JOHN DEERE 6930 įsigijimui, kurios tinkamumas nebuvo vertintas dėl to, kad A. T. nepateikė dokumentų, UAB „Dojus agro“ pažyma apie A. T. teiktus komercinius pasiūlymus JOHN DEERE markės traktorių įsigijimui su juose nurodytomis šių traktorių kainomis, Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštas apie tai, kad kaltinime nurodyti traktoriai buvo pavogti pietų Prancūzijoje ir kt. duomenys, teismas tinkamai atskleidė nuteistųjų A. J. ir A. T. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius - suvokimą, kad A. J. realizavo, o A. T. įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Teismo nustatytos aplinkybės - prekių įgijimo vieta, laikas, būdas, jų kokybė, kaina, pristatymo sąlygos, dokumentų, o taip pat konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė įgyti traktorius, nebuvimas, nuteistojo A. T. nenuoseklūs parodymai tiek apie kaltinime nurodytų traktorių atsiradimo jam priklausančiame angare aplinkybes, tiek apie jo susitarimo su A. J. aplinkybes, taip pat A. T. veiksmai, atvykus pareigūnams - neigimas, kad minimos markės traktorius yra matęs, turi savo patalpose, ir, tik pareigūnams perspėjus, kad bus apžiūrėtos patalpos, patvirtinimas, paneigia apelianto A. T. argumentus, neva tai jis nežinojo ir nesuprato apie nusikalstamą įgyjamų traktorių gavimo būdą. Akivaizdu, jog visos teismo nustatytos aplinkybės sudaro logišką ir nuoseklią grandinę bei patvirtina, kad A. J. ir A. T. tyčia padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Pirmos instancijos teismas, nustatydamas kaltinime nurodytų traktorių atsiradimo pas A. T. aplinkybes, pagrįstai rėmėsi nuosekliais A. J. parodymais, kurių atskiras aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, ir atmetė jiems prieštaraujančius A. T. parodymus, įvertinęs juos, kaip nenuoseklius ir kintančius. Teismas atkreipė dėmesį, jog A. J. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad, gavęs iš pažįstamo Vitaliko pasiūlymą už 220000 Lt parduoti du naujus JOHN DEERE markės traktorius, jis, prie Vitaliko pasiūlytos sumos pridėjęs 10000 Lt sau, traktorius pasiūlė pirkti Z. B.; kadangi šiam traktorių nereikėjo, jis davė pažįstamo ūkininko, kurį toks pasiūlymas galėjo sudominti - A. T. telefoną, o taip pat suorganizavo jų susitikimą Ukmergės m. centre prie Snoro kiosko. Nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas Z. B., o taip pat vėlesniuose parodymuose pripažino ir pats A. T.. Toliau A. J. teigė, kad, susitikus su A. T., pasakė pastarajam, kad už 230000 Lt parduoda du naujus JOHN DEERE markės traktorius, į ką A. T., ilgai negalvojęs, atsakė, jog juos pirks, ir davė 2500 Lt rankpinigių. Aplinkybę, jog A. J. davė 2500 Lt, kad šis prilaikytų traktorius, vėlesniuose parodymuose pripažino ir pats A. T.. Taip pat A. J. nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodyti traktoriai buvo pristatyti vilkiku į A. T. nurodytą vietą ir iškrauti angare, o pastarasis jam per kelis kartus sumokėjo 230000 Lt; dėl traktorių dokumentų, kadangi jų neturėjo, A. J. teigė, kad jie bus vėliau, tačiau po kiek laiko A. T. jų nebeklausė.

Gi A. T. parodymai, kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, nebuvo nuoseklūs ir kito viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šis iš pradžių teigė, kad grūdų perpardavinėtojas, kurį prieš tai buvo matęs du kartus, nesitaręs atvežė ir jam priklausančiose dirbtuvėse paliko pasaugoti du JOHN DEERE markės traktorius, jokios kalbos apie minėtų traktorių pardavimą-pirkimą nebuvo, po to karto minėto asmens A. T. daugiau nematė. Vėliau jau nuteistasis A. T. nurodė, kad su A. J. susitiko Ukmergėje prie Snoro kiosko ir tarėsi dėl traktorių pirkimo. Visgi, nuteistasis nebuvo nuoseklus - tvirtindamas, kad žino tik naujų, JOHN DEERE markės traktorių kainas (nežino apynaujų), jis nurodė sutikęs A. J. siūlomus du mažai naudotus JOHN DEERE markės traktorius pirkti už A. J. pasiūlytą kainą, nuo jos nusiderėjęs 10000 Lt, t.y. už 560000 Lt, kuri yra žymiai mažesnė už dviejų naujų traktorių kainą. Šia aplinkybe pirmos instancijos teismas pagrįstai suabejojo, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad A. T. buvo informuotas apie minėtos markės naujų traktorių kainas, nes prašė ir buvo gavęs komercinį pasiūlymą iš UAB „DOJUS agro“, liudytojas D. N. patvirtino, kad A. T. 2011 m. pradžioje kreipėsi dėl komercinio pasiūlymo, kurį norėjo pateikti Nacionalinei mokėjimų agentūrai įsigyti JOHN DEERE markės traktorių už Europos Sąjungos lėšas, tokį pasiūlymą bendrovė A. T. pateikė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į liudytojo D. N. nurodytą aplinkybę, kad 2010 metais jis keliems asmenims, tame tarpe nuteistajam A. T., demonstravo JOHN DEERE markės traktoriaus technines galimybes ir A. T. tuo metu sakė, kad neturi lėšų įsigyti traktorių, tačiau ateityje, pagerėjus jo finansinei padėčiai, norėtų tokį traktorių įsigyti. Todėl A. T. teiginys, kad jis, praėjus neilgam laiko tarpui ir atsiradus netikėtam A. J. pasiūlymui, turėjo galimybę sumokėti už norimos markės traktorius kainą, didesnę, nei jo norėto ir negalėto įsigyti naujo traktoriaus vertė, kelia abejonių ir pirmos instancijos teismo pagrįstai įvertintas, kaip siekis patvirtinti, kad jis turtą įsigijo už teisingą kainą, ir kartu paneigti kaltinimo teiginį, kad jam buvo žinoma apie nusikalstamą minėto turto gavimo būdą. Atrodo nelogiški ir A. T. teisme duoti parodymai toje dalyje, kad jis, nematydamas traktorių ir išgirdęs tik jų kainą, sutiko A. J. duoti rankpinigius, kad jie būtų prilaikyti, bei kad, neišsakius apsisprendimo pirkti, traktoriai vilkiku buvo pristatyti į jo nurodytą vietą, kur A. T. apsisprendė juos pirkti. Be to, kaltinime minimus traktorius 2011-12-19 pristačius nuteistajam A. T. be dokumentų, jo tvirtinimu, A. J. paaiškinimas, kad dokumentų nėra, nes šventinis laikotarpis, jam nesukėlė įtarimų. Išvardintos aplinkybės bei tai, kad nuteistasis A. T., nesant traktorių dokumentų ir neįformindamas jokiais dokumentais, sumokėjo didelę pinigų sumą prieš tai du kartus matytam asmeniui, apie traktorių įsigijimą nežinojo ne tik jo šeimos nariai, kurių piniginėmis lėšomis iš dalies pirkinys buvo apmokėtas, bet ir jo ūkio darbininkai, dirbantys su technika ir ūkiui priklausančiose patalpose, tai, kad A. T. slėpė nuo atvykusių policijos pareigūnų, kad turi JOHN DEERE markės traktorius, kas atrodo visiškai nelogiška tuo atveju, jei A. T. būtų manęs juos įsigijęs teisėtu būdu, tiek pirmos instancijos teismui, tiek ir nuteistojo A. T. apeliacinį skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad A. T. žinojo ir suprato, jog įsigyja turtą, gautą nusikalstamu būdu. Formuojama teismų praktika nereikalauja, kad kaltininkui būtų žinomos visos padaryto nusikaltimo aplinkybės; užtenka bendro supratimo apie nusikalstamą turto gavimo būdą.

Apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad jis pasitikėjo Z. B., kuris pasiūlė įsigyti traktorius, nepagrįstas. Liudytojas Z. B. teismo posėdyje nurodė, kad traktorius įsigyti jam pasiūlė A. J., kurį jis žinojo tik kaip grūdų pardavėją jo vadovaujamai bendrovei UAB „Z“ (duomenys pakeisti), taip pat žinojo, kad jis turi metalų supirktuvę. Z. B. nesiteiravo, iš kur yra ir kam priklauso A. J. siūlomi traktoriai. Nenorėdamas pirkti pats, jis nurodė A. T., taigi pastarasis suprato, kad traktorius įsigyja ne iš paties Z. B., o iš visai pašalinio, nepažįstamo asmens.

Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo A. J. parodymais, laikydamas juos patvirtintais kitais bylos duomenimis, ir nepagrįstai atmetė jo parodymus dėl traktorių įsigijimo kainos ir įsigijimo aplinkybių. Pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo tiek A. J., tiek A. T. nurodytas aplinkybes ir jas įvertino visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, o tuo pačiu pagrindė savo išvadą, kodėl tiki vieno nuteistojo ir atmeta kito nuteistojo parodymuose nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu sutinka, jis atliktas, nepažeidžiant LR BPK 20 str. reikalavimų.

Apelianto argumentas, kad jis apžiūrėjo pristatytus traktorius, įsitikino, kad užvedimo spynelės nesugadintos, yra užvedimo rakteliai, variklių numeriai neperkalti, užvedęs variklius, įsitikino, kad traktoriuose yra įmontuota navigacinė įranga, leidžianti susekti, kur traktorius yra, ir ji veikia, traktoriai buvo pristatyti viešai, vilkiku su priekaba, todėl neturėjo pagrindo padaryti išvadą dėl nusikalstamo jų gavimo būdo, atmestinas. Šios apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių visumos, iš kurių, kaip konstatavo pirmos instancijos teismas, A. T. suprato apie nusikalstamą traktorių gavimo būdą. Pažymėtina, kad traktoriai buvo atvežti vilkiku su priekaba, šios transporto priemonės viduje ir iškrauti tamsiu paros metu, apeliantas galėjo įsitikinti tik vietinės navigacijos, kuri leidžia nustatyti, kurioje lauko vietoje yra traktorius, buvimu, tuo tarpu nuotolinio valdymo ir buvimo vietos nustatymo sistemos „JDLink“ aktyvavimo, kaip nurodė liudytojas D. N., nesimato, apeliantas šios sistemos įrengimo traktoriuje vietos nežinojo, visiems JOHN DEERE markės traktoriams rakteliai, kuriais galima atrakinti traktoriaus kabinos dureles ir užvesti variklį, yra vienodi.

Nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog apeliantas nebūtų pirkęs neteisėtu būdu įgytos žemės ūkio technikos, nes nebūtų galėjęs jos įregistruoti Žemės ūkio technikos registrų skyriuje, atlikti techninę apžiūrą, kadangi ši aplinkybė taip pat nepaneigia byloje surinktų įrodymų visuma nustatytų faktinių duomenų, patvirtinančių, kad apelianto veiksmuose yra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyvinė pusė.

Nors apeliantas A. T. teigia, kad atvykusiems policijos pareigūnams iš pradžių nepasakojo apie jo angare stovinčius traktorius, kad negirdėtų ūkio darbininkai, o, juos išsiuntęs atlikti įvairių darbų, nuvedė ir parodė traktorius, be to, buvo suglumęs, nes iš policijos pareigūnų išgirdo, kad tie traktoriai yra vogti, teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas faktinius duomenis interpretuoja sau naudinga linkme. Gi iš liudytojų T. Z. ir V. J. parodymų matyti, kad, jiems nuvykus į A. T. ūkį, pastarasis juos nusivedė į atskiras patalpas, kur be jų trijų nieko nebuvo, A. T. į jų užduotus bendrus klausimus apie JOHN DEERE markės traktorius atsakinėjo, jog žino, kaip jie atrodo, tačiau pats neturi, tik nori įsigyti, matęs pas kažkokį asmenį; apeliantas sunerimo tik tada, kai jie pasakė, jog neišvažiuos, kol nepatikrins visų jam priklausančių patalpų, ar jose nėra užsienyje pavogto traktoriaus.

Apelianto skunde nurodyta kaip nuteistojo poziciją patvirtinanti aplinkybė, kad apynaujus traktorius buvo galima įsigyti ir tiesiogiai, o ne per JOHN DEERE markės traktorių platintoją Lietuvoje UAB „DOJUS agro“, neanalizuotina, kadangi pirmos instancijos teismas šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai, nei nurodo apeliantas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi vien apeliantą kaltinančiais įrodymais, visiškai netirdamas jo nurodytų aplinkybių pagrįstumo.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo A. T. apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.