Panevėžio apygardos teismo nutartis, AN2-75-581/2018

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-05-21
Bylos Nr.: AN2-75-581/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-30-3-00089-2017-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jolanta Raščiuvienė

Kategorijos

21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-75-581/2018Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00089-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarimu V. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį bauda 1300 Eur su teisės medžioti atėmimu trejiems metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 9 d., (duomenys neskelbtini) apie 11.30 val., medžioklės varant metu, kuriai vadovavo medžiotojų klubo „K.“ vadovas A. L., šio klubo narys D. G. draudžiamu suaugusias briedžių pateles medžioti terminu, sumedžiojo – nušovė suaugusią briedžio patelę (sumedžiojimo vietos geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurią V. T. kartu su šioje medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais J. V., M. K. ir A. J. nepažymėtą plomba - licencija, V. T. priklausančiu automobiliu VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovę į J. V. priklausančią automobilinę priekabą Nr. (duomenys neskelbtini) , nugabeno į (duomenys neskelbtini) esantį laukinių gyvūnų aptvarą, priklausantį M. K., kur kartu su minėtais medžiotojais neteisėtai išdorojo, o dorojimo atliekas (kailį su galva, vidaus organus, apatines kojų dalis) dorojimo vietoje užkasė (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)). Dalį skerdienos (55,3 kg), V. T. minėtu automobiliu nuvežė į medžiotojų klubo šaldiklį, esantį (duomenys neskelbtini) . Pažeidimo padarymo aplinkybių tyrimo metu V. T. 55,3 kg skerdienos geranoriškai pateikė tyrimą atliekantiems pareigūnams. Tokiais veiksmais V. T. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Medžioklės taisyklės), 58; 58.2; 58.2.3. punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. V. T. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašo Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodo, kad:

2.1. Pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta vienašališkai, remiantis tik suinteresuotų asmenų – Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų parodymais, proceso metu buvo padaryti esminiai ANK procesinių normų pažeidimai, nes jo kaltė grindžiama netinkamais ir neleistinais įrodymais, teismas, nagrinėdamas bylą, į esminius pažeidimus ne tik kad neatsižvelgė, bei ir pats padarė procesinių normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą ir įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimo bylų procese, pažeidimų, pažeidė asmens konstitucines teises į teisingą procesą ir nešališką teismą, nepagrįstai paskyrė jam vieną sunkiausių administracinių nuobaudų.

2.2. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 593 straipsnio, 594 straipsnio, 608 straipsnio 1 dalies, 609 straipsnio reikalavimų. Nors protokole nurodyta, kad jis gabeno neteisėtai sumedžiotą briedžio patelę, kurios sumedžioti neturėjo teisės ir tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkto reikalavimus, tačiau protokole nėra nurodyti konkretūs jo atlikti veiksmai gabenant žvėrį, taip pat žvėries gabenimo vykdytojai. Nesant vykdytojų, negalima ir organizatoriaus atsakomybė. ANK nenumato bendrininkavimo instituto, todėl protokole turi būti nurodoma kokiais konkrečiais veiksmais realizuota administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta nei surašant protokolą, nei nagrinėjant bylą teisme.

2.3. Ginčas byloje kilo dėl sumedžioto briedžio jauniklio amžiaus nustatymo, kadangi vykusios medžioklės metu būrelis turėjo teisę medžioti briedžio jauniklį iki 1 metų amžiaus. Jis buvo įsitikinęs, kad ilgamečio medžiotojo D. G. sumedžiotas gyvūnas buvo briedžio jauniklis iki 1 metų amžiaus. Tokios nuomonės buvo ir būrelio vadovas bei kiti būrelio medžiotojai. Jis tik iš šalies girdėjo, kad pora patyrusių medžiotojų ginčijosi dėl nušauto gyvūno amžiaus, tačiau jį apžiūrėjus kitiems medžiotojams (jis apžiūrint nušautą gyvūną nedalyvavo) buvo prieita bendros nuomonės, kad nušautas gyvūnas yra briedžio jauniklis iki 1 metų amžiaus. Tik visiems medžiotojams nutarus, kas turi išdoroti nušautą briedžio jauniklį, jis suorganizavo priekabą briedžio gabenimui į dorojimo vietą. Tai patvirtina jo apklausos protokolas.

2.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad nė vienas iš medžiotojų, kurie tiesiogiai dalyvavo medžioklėje, šioje byloje nebuvo apklausti kaip liudytojai. Teismo iniciatyva liudytojais buvo apklausti tik suinteresuotos šalies atstovai ir priimant nutarimą vadovautasi tik jų duotais parodymais dėl sumedžioto briedžio amžiaus.

2.5. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai negalėjo iš karto nustatyti gyvūno amžiaus. Tai patvirtina 2017–12–11 Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad iškviestas vyresnysis medžioklės trofėjų ekspertas, sertifikuotas CIC matuotojas T. Z. detaliai apžiūrėjęs apatinį sumedžioto briedžio žandikaulį patvirtino, kad tai tikrai suaugusi, ne jaunesnė kaip 2 metų briedžio patelė. Minėtam ekspertui apžiūrint nušautą gyvūną, nebuvo pakviestas nei jis bei kiti medžiotojai, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl eksperto T. Z. šališkumo.

2.6. Aplinkos apsaugos darbuotojai, atlikę gauto pranešimo dėl neteisėtai sumedžioto žvėries patikrinimą, nesurašė jokio patikrinimo akto, nors pagal teisės aktų reikalavimus ir susiformavusią praktiką valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kiekvieną fizinio ar juridinio asmens veiklos patikrinimo atvejį įformina nustatytos formos aktu. Jie privalėjo atlikti kontrolinius matavimus – sumedžiotą gyvūną ar jo dalis pasverti, nustatyti jo svorį, išmatuoti kūno aukštį, ilgį, kaukolės ilgį, ausų ilgį, suskaičiuoti dantis, kadangi tai objektyvūs požymiai nustatant gyvūno amžių. Pareigūnams kilus įtarimui dėl gyvūno amžiaus, jie viską sudėjo į maišą, jo neužantspaudavo ar kitaip pažymėjo, nesurašė vietoje daiktų paėmimo akto, kuris privalomas ir tai neatitinka daiktų paėmimo protokolui keliamų reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 149 straipsnio.

2.7. Jo kaltę ir faktinę aplinkybę dėl sumedžioto gyvūno amžiaus teismas neteisėtai pagrindė vien eksperto T. Z. paaiškinimu. Šis ekspertas ir matuotojas yra tik trofėjų, o ne nušauto gyvūno amžiaus nustatymui. Ekspertas niekada nebuvo ir nėra įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, kurį tvarko Teisingumo ministerija, todėl negalėjo atlikti nei ekspertizės, nei jokio kito tyrimo administracinio teisės pažeidimo bylos procese, o specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Šios bylos atveju turėjo būti paskirtas specialistas, turintis specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų nustatyti sumedžioto briedžio amžių. Eksperto pateikta išvada neatitinka įstatymo reikalavimų – 2017 m. gruodžio 11 d. akte nėra nei įžanginės, nei tiriamosios dalies, nei aiškiai suformuluotų išvadų, nenurodyta akto surašymo vieta, nenurodytas T. Z. konkretus išsilavinimas ir specialybė (nenurodyta eksperto kvalifikacija ir kvalifikacine kategorija, darbo ekspertu stažas, tyrimų pradžios ir pabaigos datos; nenurodyta, kokius tyrimo metodus, pagal kokias aprobuotas ekspertinio tyrimo metodikas buvo atliekamas ekspertinis tyrimas). Specialisto išvadoje briedžio patelės dantų aprašymas ir pagal jų būklę amžiaus nustatymas, atitinka knygoje „Lietuvos kanopiniai žvėrys“ briedžių jauniklių amžiaus nustatymui, tačiau ši knyga nėra nei aprobuota ekspertizės metodika, nei mokslinis tyrimas, nei mokslinis leidinys, netgi ne mokymo įstaigų vadovėlis ar mokomoji priemonė. Tai yra bendro aprašomojo pobūdžio pažintinis leidinys, išleistas ne mokslo ar mokslinius tyrimus atliekančios įstaigos, o privačios leidyklos. Iš tyrimo veiksmų aprašymo ir tariamos odontologinės analizės eigos akivaizdu, kad T. Z. atlikta ekspertizė neatitinka nustatytų reikalavimų, yra niekinė ir negali būti tinkamu įrodymu administracinio nusižengimo byloje.

2.8. Sumedžioto briedžio amžius turėjo būti nustatomas pagal kūno masę, kūno išmatavimus, dantų kaitą, kandžių, iltinių, prieškrūminių ir krūminių dantų nudilimą, ragų kelmelius, kaukolės siūles, barzdą ir kt., o šioje byloje paminėti duomenys nenustatyti. Institucijos pareigūnai sumedžiotą briedį matė, bet jo neapžiūrėjo ANK 598 straipsnyje nustatyta tvarka, neužfiksavo paminėtų požymių. Todėl šioje byloje nesurinkta įrodymų, neginčytinai patvirtinančių ar paneigiančių, kad sumedžiotas briedis buvo vyresnis nei 1 metų amžiaus. Visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamo asmens naudai, vadovaujantis in dubio pro reo principu. Be to, iš teismui pateiktų nuotraukų matyti krūminis dantis, kuris akivaizdžiai rodo, kad tai briedžio jauniklis, nes nėra išdygęs antros eilės krūminis dantis. Pateiktose nuotraukose skiriasi kailio spalva.

2.9. Nesutinka su teismo išvada, kad jis 2018 m. sausio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu prisipažino, kad yra kaltas ir gailėjosi. Jis nuo pat pradžių nurodė, kad jo kaltė pasireiškė tik tuo, kad ne tam skirtoje vietoje su kitais asmenimis išdorojo gyvūną. Jis nurodė, kad iš išvaizdos gyvūnas buvo mažas. Būtų žinojęs, kad patelė, būtų nevežęs. Prieš gabenant nepatikrino, ar gyvūnas pažymėtas plomba, nes matė, kaip ją turėjo kitas medžiotojas, kuris ją turėjo uždėti.

2.10. Nesutinka su tuo, kad apylinkės teismas vadovavosi kitose administracinių nusižengimų bylose esančiais duomenimis. Mano, kad teisėjas, nagrinėdamas šią bylą, jau turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, nes pagrįstai kyla klausimas, iš kokių aplinkybių jo byloje teisėjas nustatė kitų medžiotojų veiksmus, jeigu kitų medžiotojų paaiškinimų ar kitos medžiagos jo byloje nėra. Be to, kiti medžiotojai jo byloje nebuvo apklausti ir liudytojais.

2.11. Šališkumas ir išankstinė teisėjo nuomonė šioje byloje pasireiškė ir vertinant administracinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas nustatė, kad jo administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitarusių asmenų. Pažymi, kad kartu dalyvavusiems medžiotojams – J. V., A. J., M. K. tas pats teismas nepripažino minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

2.12. Aplinkybei, kad įstatymai ne visiems taikomi vienodai, turėjo įtakos ir tai, kad nesibaigus teismų procesui ir neįsiteisėjus nutarimams administracinėse bylose, buvo parodyta visa medžiaga per Lietuvos televiziją laidoje „(duomenys neskelbtini) “. Šioje byloje atstovaujantis Utenos RAAD – pareigūnas A. V. jau konstatavo, kad jis kartu su kitais asmenimis neva nuslėpė neteisėtai sumedžioto briedžio patelę ir tuo padarė šiurkštų administracinį nusižengimą. Tai akivaizdus spaudimas teismui, kad nebūtų priimtas kitoks sprendimas, nes jis, būdamas jaunas medžiotojas, teigiamai charakterizuojamas nusprendė naudotis kvalifikuota teisine pagalba, kad padėtų remiantis įstatymais išsklaidyti jo abejones dėl byloje surinktų įrodymų teisėtumo nustatant gyvūno amžių.

2.13. Pilnai buvo ir yra įsitikinęs, kad ilgametis medžiotojas D. G. sumedžiojo briedžio jauniklį, gyvūną iki metų amžiaus, tačiau dėl aplaidaus Utenos RAAD pareigūnų tyrimo, tinkamai nebuvo nustatytas sumedžioto gyvūno amžius, o apsiribota jų pačių konstatavimu ir įtaiga medžiotojams, kuriems surašė protokolus. Jis sumedžiotą briedžio jauniklį pamatė tik pasibaigus šiame plote medžioklei, o išdoroti jiems pavedė tik todėl, kad kiti medžiojai išvyko medžioti į kitą medžioklės plotą. Jokios naudos savo veika nesiekė ir negavo (žvėrieną nuvežė, kaip buvo liepta medžiotojų, į medžiotojų būrelio šaldytuvą – ne į savo asmeninį šaldytuvą, t. y. suprato, kad medžioklės produkcija lieka pas medžioklės plotų naudotoją). Matė, kaip buvo pildomas medžioklės lapas (nors pats nei turėjo tą lapą pildyti, nei buvo atsakingas už tai), o medžioklės vadovas net žodžiu neužsiminė, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai – nes tuomet būtų privalėjęs nedelsdamas informuoti aplinkos apsaugos instituciją ir atitinkamai pažymėti medžioklės lape ir jokio administracinio nusižengimo nebūtų konstatuota. Medžiotojų paprašytas, jis sutiko panaudoti jam priklausantį vienintelį automobilį žvėrienai vežti ne todėl, kad būtų norėjęs prisidėti prie pažeidimo ar jo „nuslėpimo“, o tiesiog šis automobilis buvo su kabliu. 2017-12-09 Medžiotojų klubo „K.“ organizuotoje medžioklėje jis dalyvavo pakviestas kaip kandidatas į klubo narius teisėmis, turėdamas visus reikiamus teisėtai medžioklei dokumentus ir minties apie jokį pažeidimą neturėjo. Nebūdamas minėto būrelio medžiotoju, o tik kandidatu, pasitikėjo kartu medžiojusiais to būrelio medžiotojais ir, ypač, medžioklės vadovu, kuriuo buvo A. L., ilgametis to būrelio senbuvis, kurio pareiga organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka ir pagal Medžiokles Taisykles užpildyti medžioklės dokumentus, ko padaryta nebuvo.

2.14. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas, nagrinėdamas bylą, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos (2016 m. lapkričio 08 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT–76–696/2016) bei aukštesnių teismų praktikos dėl analogiškų teisės pažeidimų, t. y. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP–439–397/2015 ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP – 438–485/2015).

2.15. ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta sankcija ir jam paskirta administracinė nuobauda, baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus, todėl toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją. ANK bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios BPK normos. Administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas už Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkto pažeidimą, įtvirtinusi draudimą gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Jo veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, sankcijos pagal šią dalį labai didelės, nediferencijuotos pagal veikų pavojingumą, teisines pasekmes, nors neteisėtas gyvūno sumedžiojimas nuo tik padėjimo jį nugabenti, net tiksliai nežinant, ar tas sumedžiojimas neteisėtas, akivaizdu, kad savo pobūdžiu ir pavojingumu stipriai skiriasi.

2.16. Už medžioklės taisyklių pažeidimą jis baudžiamas pirmą kartą, tai rodo, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas ir jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, todėl būtų neteisinga, jei atsakytų kaip bet kuris kitas, kuris ne kartą padaręs medžioklės taisyklių pažeidimus. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004–01–26, 2005–11–03, 2005–11–10, 2008–01–21, 2008–09–17, 2012–09–25 nutarimai). Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja - poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tiksi nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti pažeidimu prevenciją ir pasirinktu priemonių šiam tiksli pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000–12–06, 2001–10–02, 2004–01–26, 2005–11–03, 2005–11–10, 2008–01–21 nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti ir skirti tokiu bausmių ar nuobaudų, kurios būtu neadekvačios teisė pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymą atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra: Teisinga ir protinga tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kur vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT–4–2011). Apeliantui vieninteliam iš visų medžiojusių medžiotojų taikyta griežčiausia administracinė nuobauda. LVAT yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalies, nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama, kai nustatomi kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracini poveikio priemonės, naudai (LVAT nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N6 681/2010, Kauno apygardos teismo 2017-12-20 nutartis ANB Nr. Nr. AN2-683-348/2017 ir t. t.)

Atsiliepimas

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius L. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su V. T. apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei įvertino bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, inkriminuojamo nusižengimo pobūdį ir priėmė motyvuotą, pagrįstą bei teisingą sprendimą laikydamasis materialinių ir procesinių normų, todėl apeliacinis skundas nepagrįstas, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

3.1. Nesutinka su apelianto skundo teiginiu, kad administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti konkretūs V. T. veiksmai gabenant žvėrį, mano, kad nusižengimas V. T. suformuluotas aiškiai ir tinkamai. Teisme buvo išsamiai aptarti ir ištirti visi įrodymai, V. T. gabenimo ir dorojimo faktinės aplinkybės. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad būrelio vadovas ir kiti medžiotojai buvo vieningos nuomonės, kad nušautas gyvūnas yra briedžio jauniklis, kurį klubas turėjo teisę sumedžioti. Buvo priešingai – tarp medžiotojų kilo ginčas, kad tai yra ne briedžio jauniklis, o suaugusi briedžio patelė, kartu priėmė sprendimą nuslėpti šį įvykį ir minėtą gyvūną nuvežti į saugią vietą ir ten išdoroti, o dorojimo atliekas užkasti aptvare, kad niekas nesurastų. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad medžioklėje dalyvavę medžiotojai nė vienas nebuvo apklausti. 2017-12-10 buvo apklausti V. T. ir J. V., jų apklausų protokolai yra byloje. Kitiems kartu dalyvavusiems medžiotojams M. K., D. G., A. J. ir A. L. dėl jų padarytų pažeidimų surinkus įrodymus buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, kadangi nebuvo jokių abejonių dėl jų kaltės.

3.2. Aplinkos apsaugos pareigūnams atliekant tyrimą nekilo abejonių, kad sumedžiotas gyvūnas yra ne jauniklis, o suaugusi briedžio patelė (tokio gyvūno tuo metu medžioti nebuvo galima). Pareigūnai kreipėsi į ekspertą dėl tikslesnio gyvūno amžiaus nustatymo. Ekspertas pagal sumedžioto gyvūno galvos gabaritus, žvėries atskirų kūno dalių masę, kanopos dydį, detalią apatinio žandikaulio apžiūrą nustatė, kad sumedžiotas žvėris yra ne briedžio jauniklis, o suaugusi 2 metų amžiaus briedžio patelė. T. Z. yra trofėjų ekspertas ir matuotojas, kuris nustato ne tik sumedžioto trofėjaus tinkamumą, bet ir sumedžioto gyvūno amžių tai yra neatsiejama dalis vertinant sumedžiotą trofėjų. Pareigūnai atliko visus įmanomus svėrimus, iš medžiotojų būrelio surinkus briedžio patelės skerdieną ji buvo pasverta ir paimta surašant daiktų ir dokumentų paėmimo protokolus. Visi daiktų paėmimo faktai ir aplinkybės papildomai buvo fiksuojami vaizdo įrašais, fotonuotraukomis. Pažymi, kad visi keturi medžiotojai (V. T., A. J., M. K. ir J. V.) gyvūną pakrovė į automobilinę priekabą, po to gabeno gyvūną prie M. K. laukinių gyvūnų aptvaro, briedžio patelę iškrovė ir po to tempė aptvaro viduje į pakalnę, kur ir išdorojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad visą šį laiką V. T. nematė, kad briedžio patelės ausyje nėra įvertos plastikinės plombos – licencijos, kuri yra baltos spalvos ir 30 cm ilgio. V. T. matė, jog gyvūnas yra nepaženklintas nustatyta tvarka, niekas jo per prievartą nevertė gabenti gyvūno be įvertos licencijos, suvokė, kad gyvūnas dorojamas uždaroje teritorijoje, o ne dorojimo aikštelėje, kuri buvo daug arčiau nei šis aptvaras, nesiėmė jokių veiksmų ar priemonių, kad tokia neteisėta veika neįvyktų. V. T. yra medžiotojas, jam medžioti teisė yra suteikta nuo 2012 m., yra išlaikęs medžiotojo egzaminą ir puikiai išmano medžioklės taisykles, be to, jis turi aukštesnę nei eilinis medžiotojas kvalifikaciją – medžiotojo selekcininko, todėl teigti, kad jis neturi jokio supratimo apie sumedžiotą suaugusio briedžio patelę, kurią pats gabeno ir dorojo, nėra jokio pagrindo.

3.3. Nesutinka su apelianto prašymu nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, mano, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi bylai reikšmingi įrodymai ir paaiškinimai, kuriuos teismas išsamiai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, inkriminuojamo nusižengimo pobūdį ir priėmė motyvuotą, pagrįstą bei teisingą sprendimą laikydamasis materialinių ir procesinių normų.

4. Apelianto atstovė advokatė J. U. pateikė atsikirtimą į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius L. M. atsiliepimą. Nurodė, jog teisme liudytojai aplinkos apsaugos darbuotojai liudijo vienodai, o A. V. pasakinėjo šaliai, ką kalbėti, todėl remtis tik šiais liudytojais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, neteisinga. Be to, pašo atkreipti dėmesį į tai, jog ekspertas T. Z. neįvertino gyvūno amžiaus iš žvėrienos masės.

4.1. Taip pat nurodoma, kad pirmos instancijos teismui Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas nebuvo pateikęs skerdienos nuotraukų, kaip teigiama jų atsiliepime į apeliacinį skundą. Taip pat atsiliepime teigiama, jog aplinkos apsaugos departamentas neteisingai teigia, jog tarp medžiotojų buvo kilęs ginčas, kad nušautas gyvūnas yra briedžio patelė, o ne briedžio jauniklis ir siekė nuslėpti šį faktą, nes priešingu atveju būtų pildomas aktas dėl neteisėtai sumedžioto žvėries ir pranešta aplinkosaugai.

4.2. Nesutinka su atsiliepime nurodoma aplinkybe, jog sumedžiotas gyvūnas buvo vežamas doroti į M. K. laukinių gyvūnų aptvarą, siekiant nuslėpti dorojimą. Šis teiginys nepagrįstas, nes M. K. buvo V. T. medžioklės vadovas ir pasiūlė išdoroti sumedžiotą gyvūną jo teritorijoje prie jo sodybos, nes priekaba buvo neregistruota, teritorija arčiau negu dorojimo aikštelė, tačiau nebuvo tikslo nuslėpti sumedžioto gyvūno dorojimą.

4.3. Byloje nėra J. V. apklausos protokolo. Pirmos teismo metu V. T. pripažino savo kaltę iš dalies, nes prieš vežant sumedžiotą gyvūną papildomai nevertino jo amžiaus, kadangi tiek medžioklės vadas, tiek kiti dalyviai neturėjo minties, kad daro nusižengimą, taip pat esant medžioklės vadui netikrino, ar yra įverta licencija. V. T. neturėjo teisinio pagrindo kažką nurodinėti, nes šiame procese buvo tik kandidatas „K.“ medžiotojų būrelyje.

4.4. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad 2018 m. gegužės 7 d. Aplinkos apsaugos ministras priėmė Įsakymą Nr. DI 365, kuriuo panaikino tas teisės normas, pagal kurias V. T. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Visiškai neliko licencijų, todėl nereikalinga įverti specialios paskirties plombą bei apibrėžta atsakomybė už medžioklės taisyklių pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 651 straipsnio 2 dalies numato, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, arba kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Kartu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Įstatymas numato privalomą žodinį nagrinėjimą tik keliais atvejais, t. y. kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. prašo bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje, tačiau jokių naujų aplinkybių, įrodymų, susijusių su įvykiu, nenurodė ir jų nepateikė. Taigi šiuo atveju teismo prerogatyva spręsti klausimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, prie apeliacinio skundo pateiktus dokumentus sprendžia, kad yra aiški ir detaliai išdėstyta apelianto pozicija dėl skundžiamo nutarimo, o atsižvelgęs į pateiktą bylos medžiagą ir skundžiamą nutarimą, kurioje išsamiai ištirtos V. T. inkriminuoto nusižengimo aplinkybės, kurios patvirtintos bylos duomenimis, kurie abejonių nekelia ir kurių visiškai pakanka bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, daro išvadą, jog būtinybės bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka nėra. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo prašymas surengti viešą teismo posėdį netenkinamas ir byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.

8. Skunde apeliantas vardija procesinius pažeidimus, apelianto nuomonę, rodančius pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo neteisėtumą, nesutinka su byloje atliktu įrodymu vertinimu ir ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarymo, taip pat nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda, prašo ją sušvelninti, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad V. T. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkto reikalavimus, t. y. gabeno ir dorojo neteisėtai sumedžiotą briedžio patelę, todėl pripažino jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Taip pat teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį V. T. skyrė baudą 1300 Eur su teisės medžioti atėmimu 3 (trejiems) metams ir administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dalyje dėl V. T. pripažinimo kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, tačiau nepakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertino visas administracinės nuobaudos paskyrimui reikšmingas aplinkybes, kas neleido tinkamai individualizuoti V. T. skirtiną administracinę nuobaudą, todėl šioje dalyje nutarimas keičiamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

11. Apeliantas skunde nurodo, kad jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes protokole nėra nurodyti konkretūs jo atlikti veiksmai gabenant žvėrį, taip pat žvėries gabenimo vykdytojai, nenurodoma kokiais konkrečiais veiksmais buvo realizuota administracinio nusižengimo sudėtis. Šis argumentas nepagrįstas.

11.1. Iš V. T. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. T. aiškiai suformuluotas administracinis nusižengimas, o būtent – D. G. draudžiamu suaugusias briedžių pateles medžioti terminu, sumedžiojus – nušovus suaugusią briedžio patelę, V. T. kartu su šioje medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais J. V., M. K. ir A. J., nepažymėtą plomba – licencija, V. T. priklausančiu automobiliu, pakrovę į J. V. priklausančią automobilinę priekabą, nugabeno į (duomenys neskelbtini) esantį laukinių gyvūnų aptvarą, priklausantį M. K., kur V. T. kartu su minėtais medžiotojais neteisėtai ją išdorojo, o dorojimo atliekas (kailį su galva, vidaus organus, apatines kojų dalis) dorojimo vietoje užkasė. Dalį skerdienos (55,3 kg), V. T. minėtu automobiliu nuvežė į medžiotojų klubo šaldiklį, esantį (duomenys neskelbtini) . Pažeidimo padarymo aplinkybių tyrimo metu V. T. 55,3 kg skerdienos geranoriškai pateikė tyrimą atliekantiems pareigūnams. Kaip matyti, protokole aiškiai nurodyta, kokius veiksmus atliko V. T., kokiu būdu, kokiomis aplinkybėmis ir kur briedžio patelė buvo nugabenta, kur ir kieno buvo išdorota. Tokių duomenų inkriminuojant aptariamą administracinį nusižengimą protokole visiškai pakanka. Išsamios briedžio patelės gabenimo ir dorojimo aplinkybės yra nurodomos kituose administracinio nusižengimo byloje esančiuose dokumentuose, jos visos buvo analizuojamos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiriant visus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, apklausiant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, taigi, buvo aptartos visos faktinės briedžio patelės dorojimo ir gabenimo aplinkybės, kurių, beje, apeliantas byloje ir pats neginčija. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinio nusižengimo protokolas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.

12. Priešingai nei teigia apeliantas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismas, darydamas išvadą dėl V. T. kaltės padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, vadovavosi byloje esančių įrodymų visetu: 2017 m. gruodžio 11 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, 2017–12–11 Tarnybiniu pranešimu, medžioklės lapo kopijomis, sudaryta aplinkybių schema, 2017 m. gruodžio 11 d. sumedžiotos briedžio patelės skerdienos ir dorojimo atliekų apžiūros aktu (toliau – Aktas), mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktu, eksperto T. Z. paaiškinimais, iš dalies paties V. T. parodymais, jo paaiškinimais administracinio nusižengimo protokole, teisme apklaustų liudytojų E. K., M. G., E. V., D. G. parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Be to, apylinkės teismas iš esmės atsakė į visus esminius V. T. skunde išdėstytus argumentus dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, kurie yra analogiški apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytiems argumentams, todėl apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Šiuo atveju apeliantas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

13. Apeliantas skunde neginčija administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių dėl to, kad jis savo automobiliu gabeno, o paskui išdorojo sumedžiotą gyvūną, taip pat šias aplinkybes patvirtina byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo teisingai ištirtų įrodymų visetas. Tačiau apeliantas nurodo, kad jis nesuprato, jog sumedžiotas, o paskui gabentas ir dorotas gyvūnas buvo suaugusi briedžio patelė, ginčija jo amžių, nurodydamas, kad tai buvo briedžio jauniklis (iki 1 metų amžiaus), kurio medžioklė įvykio metu pagal Medžioklės taisykles nebuvo draudžiama. Šie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.

13.1. Iš liudytojo E. K. tarnybinio pranešimo bei teismo posėdžio metu duotų jo parodymų, taip pat liudytojų E. V., D. G. parodymų ir kitų byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio d. 10 d. aplinkos apsaugos specialistai tikrino informaciją apie tai, kad 2017 m. gruodžio 9 d. medžiotojų būrelio „K.“ medžiotojai neteisėtai sumedžiojo suaugusią briedžio patelę. Aplinkos apsaugos specialistai E. V., D. G., E. K. nuvykę į (duomenys neskelbtini) esantį laukinių gyvūnų aptvarą, priklausantį M. K., jame pamatė doroto gyvūno žymes. Iš pradžių M. K. teigė, kad medžioklės metu gyvūną nušovė jis, tą patį tvirtino ir kitas kartu medžioklėje dalyvavęs asmuo – J. V.. Vėliau, E. V. ir D. G. atkasinėjant gyvūno dorojimo atliekas, M. K. jų prašė neatkasinėti, leisti gyvūnui padaryti įpjovą, liudijančią, kad buvo įverta licencija. Liudytojas E. K. nurodė, kad atkasus kailį su galva, pamatė, kad gyvūnui nebuvo įverta licencija, iš briedžio galvos gabaritų jau buvo galima spręsti, kad tai yra ne briedžio jauniklis. Analogiškai nurodė ir liudytojas E. V.. Iškasus visas išdoroto gyvūno atliekas, M. K. papasakojo tikrąsias įvykio aplinkybes, kurios nurodytos administracinio nusižengimo protokole. Nurodė, kad nušovus gyvūną, tarp medžiotojų kilo ginčas dėl sumedžioto gyvūno amžiaus, ir priėjus išvados, kad tai ne briedžio jauniklis, visi medžiotojai išsigando ir galvojo ką daryti su neteisėtai sumedžiota briedžio patele. Visi susirinko (duomenys neskelbtini) prie autobuso stotelės ir kolegialiai nutarė, kad gyvūną paslapčia išdoros. V. T. prie savo automobilio prisikabino J. V. priekabą, visi keturi (V. T., A. K., J. V. ir A. J.) nuvykę pasikrovė briedį, nuvežė į M. K. priklausantį aptvarą ir ten jį išdorojo. Liudytojas E. K. nurodė, jog V. T. patvirtino M. K. pasakojimą apie medžioklės aplinkybes, prisipažino vežęs ir dorojęs neteisėtai sumedžiotą briedžio patelę. Vėliau buvo paimta gyvūno kanopa, kailis, galva, iškviestas vyresnysis medžioklės trofėjų ekspertas T. Z., kuris detaliai apžiūrėjęs apatinį sumedžioto briedžio žandikaulį patvirtino, kad tai tikrai suaugusi, ne jaunesnė kaip 2 metų amžiaus briedžio patelė. Iš administracinio nusižengimo protokole esančio V. T. paaiškinimo matyti, kad jis patvirtino, jog medžioklės metu nušovus gyvūną, tarp medžiotojų kilo ginčai dėl jo amžiaus, visi medžiotojai susirinko pasitarti (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje. Buvo nutarta, kad sumedžiotą briedžio patelę sutvarkys jis (V. T.), M. K., A. J., J. V.. Visi kartu į priekabą pasikrovė sumedžiotą briedį ir nuvežė į M. K. priklausantį aptvarą, kur visi keturi jį išdorojo, dorojimo atliekas užkasė. Pripažino, kad pasielgė neapgalvotai, tai padarė neįvertinę pasekmių, dėl ko labai gailisi (1, 2 b. l.). Iš V. T. 2017–12–10 apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė, jog įvykio metu buvo sumedžiota nedidelė briedžio patelė, susirinkus visiems medžiotojams, buvo nutarta ją išdoroti (4 b. l.). 2018 m. sausio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu V. T. nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, blogai įvertino gyvūno amžių, būtų žinojęs, kad patelė, jos būtų nevežęs, prieš gabenant nepatikrino, ar gyvūnas pažymėtas; patvirtino, kad tarp medžiotojų buvo kilęs ginčas dėl sumedžioto žvėries amžiaus (31 b. l.).

13.2. Šie duomenys patvirtina, kad V. T. neabejotinai suprato, kad įvykio metu gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai, t. y. kad buvo nušautas ne briedžio jauniklis, o suaugusi briedžio patelė, kurią medžioti tuo laiku buvo draudžiama. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad visi vėlesni medžiotojų veiksmai tik patvirtina neteisėtos medžioklės faktą, o būtent – gabenant ir dorojant žvėrį nebuvo laikytasi Medžioklės taisyklių – gyvūnas nebuvo pažymėtas licencija, bei po to jis buvo išdorotas ne dorojimui skirtoje vietoje – M. K. priklausančiame danielių aptvare, atliekos buvo užkastos. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad paminėtais veiksmais buvo bandoma paslėpti neteisėtai sumedžioto gyvūno faktą, ką V. T. neabejotinai suprato. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad V. T. yra medžiotojas selekcininkas, kuriam keliami aukštesni reikalavimai nei eiliniam medžiotojui, jis privalėjo išmanyti Medžioklės taisykles. V. T. kvalifikacija patvirtina, kad jis geba skirti gyvūnų jauniklius nuo suaugusių, jo medžiotojas stažas yra nuo 2012 m., todėl teismui nekyla abejonių, kad V. T. suprato, jog gabena ir doroja neteisėtai sumedžiotą žvėrį. Apelianto skundo argumentas, kad jis nesuprato, kokio amžiaus yra sumedžiotas gyvūnas, laikytinas deklaratyviu bei paneigtu byloje esančių ir aukščiau aptartų įrodymų visetu.

14. Apygardos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybę, jog įvykio metu buvo sumedžiota suaugusi 2 metų briedžio patelė, o ne briedžio jauniklis. Šiai aplinkybei nustatyti pirmosios instancijos teismas apklausė aplinkos apsaugos specialistus, sertifikuotą CIC matuotoją, LMŽD vyresnįjį medžioklės trofėjų ekspertą T. Z., tyrė kitus rašytinius įrodymus – vaizdo medžiagą, fotonuotraukas ir kt. Priešingai nei nurodo apeliantas, iš bylos duomenų matyti, kad aplinkos apsaugos specialistams nuo pat pradžių nekilo abejonių, kad buvo sumedžiota suaugusi briedžio patelė. Teismo posėdžio metu liudytojas E. V. nurodė, jog atkasus atliekas akivaizdžiai matė, kad tai ne jauniklio galva (112 b. l.), liudytojas E. K. nurodė, kad atkasus dorojimo atliekas iš karto buvo aišku, kad tai yra suaugusi briedžio patelė (110 b. l.). Neteisus apeliantas nurodydamas, kad aplinkos apsaugos specialistai niekur nefiksavo atliekų ir skerdienos paėmimo, nes kaip matyti, pareigūnai pasvėrė visas dorojimo atliekas, skerdieną surašė daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą (3 b. l.), taip pat visi daiktų paėmimo faktai ir aplinkybės buvo filmuojamos ir fotografuojamos. Paėmus visas gyvūno dorojimo atliekas, taip pat V. T. iš medžiotojų būrelio atneštą skerdieną, gyvūno amžiaus faktui patvirtinti buvo pakviestas sertifikuotas CIC matuotojas, LMŽD vyresnysis medžioklės trofėjų ekspertas T. Z., kuris dalyvaujant aplinkos apsaugos specialistams – M. G., E. K. apžiūrėjo skerdieną, dorojimo atliekas ir padarė išvadą, kad sumedžiotas gyvūnas yra suaugusi 2 metų amžiaus briedžio patelė. T. Z. surašė Aktą, kuriame konstatavo, kad atlikus sumedžioto gyvūno apatinio žandikaulio detalią apžiūrą, pagal apatinio žandikaulio bendrą dantų nudilimą, sumedžioto gyvūno galvos gabaritus, žvėries atskirų kūno dalių masę, kanopos dydį nustatė, kad tai yra ne briedžio jauniklis, o suaugusi 2 metų amžiaus briedžio patelė (24 b. l.). Pirmosios instancijos teisme T. Z. išsamiai paaiškino kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo nustatytas sumedžioto gyvūno amžius, kas buvo apžiūrėta, išmatuota ir Akte nurodytą išvadą pilnai palaikė (108–110 b. l.). Liudytojas M. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dalyvavo briedžio patelės amžiaus nustatyme ir T. Z. buvo pateikta skerdiena, dorojimo atliekos – galva, kailis, mėsa, kumpiai. T. Z. pagal galvos dydį pasakė, kad tai ne jauniklis, paskui prapjovė žandikaulį, apžiūrėjo dantis, žiūrėjo ausies proporcijas, matavo kanopą ir kt. (118 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus dėl sumedžioto gyvūno amžiaus. Apelianto skunde nurodomi argumentai ir duomenys dėl sumedžioto gyvūno amžiaus vertintini subjektyvia apelianto nuomone, kuri nepaneigia bylos įrodymų visumos, jog buvo sumedžiota suaugusi 2 metų amžiaus briedžio patelė.

15. Apeliantas skunde kelia abejones dėl T. Z. kvalifikacijos ir šališkumo, t. y. teigia, kad jis nėra įrašytas į Lietuvos Teismo ekspertų sąrašus, todėl, pasak apelianto, tyrimo atlikti negalėjo, ginčija jo pateiktą išvadą byloje, Aktą, nurodydamas, kad jis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, ginčija jo taikytą metodiką gyvūno amžiaus nustatymui, tai, kad jis rėmėsi knyga „Lietuvos kanopiniai žvėrys“, mano, kad byloje turėjo būti paskirtas specialistas, turintis specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų nustatyti sumedžioto briedžio amžių ir kt.

15.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad T. Z. administracinio nusižengimo byloje dalyvavo ne kaip ekspertas, o kaip specialių žinių turintis asmuo, be to, teismo posėdžio metu jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą (60 b. l.). T. Z. surašytas Aktas nėra ekspertizės ar specialisto išvada, kurioms yra keliami atitinkami reikalavimai, todėl apeliantas nepagrįstai prašo juo nesiremti. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymais laikytini bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti duomenys, kuriais remiantis nustatomos bylai reikšmingos aplinkybės, todėl šiuo atveju Aktas laikytinas tinkamu ir leistinu įrodymu šioje administracinio nusižengimo byloje. Teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių nei dėl T. Z. kvalifikacijos, patirties ir turimų žinių, apeliantas jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti T. Z. kompetencija, šališkumu ir jo pateikta išvada apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl tiek T. Z. surašytas Aktas, tiek teisme duoti paaiškinimai pagrįstai bei teisingai pirmosios instancijos teismo buvo vertinami visų administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų kontekste, kurių visumos visiškai pakako aplinkybei dėl sumedžioto gyvūno amžiaus nustatyti.

15.2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi objektyvaus pagrindo netikėti pareigūnų, atlikusių savo darbines funkcijas parodymais, kadangi jie neprieštarauja tarpusavyje bei atitinka kitą bylos medžiagą, taip pat juos patvirtina ir byloje esantys kiti įrodymai. Be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, jie kaip liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą V. T. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats nubaustasis, todėl netikėti liudytojų – aplinkos apsaugos pareigūnų – parodymais kartu su byloje esančiuose dokumentuose fiksuotais duomenimis, teismas neturi pagrindo ir atmeta apelianto atstovės argumentus dėl liudytojų parodymų neobjektyvumo.

16. Nors šioje byloje nebuvo apklausti asmenys, kurie yra nurodyti administracinio nusižengimo protokole bendrais veiksmais su V. T. vykdę administracinį nusižengimą, t. y. J. V., M. K., A. J., D. G., tačiau byloje esančių duomenų visumos visiškai pakanka V. T. kaltei dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pagrįsti. Be to, iš byloje bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad visų pirmiau paminėtų asmenų atžvilgiu buvo nagrinėjamos atskiros administracinių nusižengimų bylos, kuriose priimti nutarimai ir minėti asmenys pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, visi nutarimai yra įsiteisėję. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas turėjo teisę vadovautis informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis dėl kitų asmenų atžvilgiu išnagrinėtų administracinių bylų, nutarimai yra įsiteisėję. Byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo šališkumu, nenustatyta. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, priimdamas sprendimą byloje, vertina nagrinėjamos bylos aplinkybes ir nėra saistomas kitose bylose priimtais sprendimais, todėl apelianto teiginiai dėl kitiems medžiotojams išnagrinėtose administracinių nusižengimų bylose nustatytų atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių ir kt., savaime nerodo teismo neobjektyvumo, šališkumo, todėl ir šiuo aspektu apelianto teiginiai pripažįstami nepagrįstais.

17. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog apylinkės teismas akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos (2016 m. lapkričio 08 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT–76–696/2016) bei aukštesnių teismų praktikos dėl analogiškų teisės pažeidimų, t. y. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP–439–397/2015 ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP–438–485/2015). Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su paminėtais sprendimais sprendžia, kad jie nėra analogiški nagrinėjamam atvejui, bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos, todėl pagrindo jais remtis kaip precedentais šioje byloje nėra. Minimoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2AT–76–696/2016 buvo pasisakyta dėl kito Medžioklės taisyklių pažeidimo, t. y. dėl to, kad sumedžiotas gyvūnas buvo gabenamas nepažymėtas specialios paskirties plomba su licencija, o kitas dvi apelianto paminėtas bylas buvo nuspręstas grąžinti nagrinėti iš naujo dėl to, kad jose išvadas pateikę specialistai nebuvo įspėti dėl melagingų paaiškinimų ar melagingos išvados davimo, taip pat jie nedalyvavo bylas nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžiuose.

17.1. Nepagrįsti apelianto atstovės argumentai, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1–365 buvo panaikintos teisės normos, pagal kurias V. T. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kadangi skunde minimas 2018 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. D1–365 iš dalies pakeitė ankstesnį 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, tačiau 58 punkto reikalavimai, kurie yra inkriminuoti V. T., nesikeitė.

18. Kiti apelianto skunde nurodomi argumentai nėra nauji ir pirmosios instancijos teismo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti, dėl jų pateiktos motyvuotos išvados, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja. Atkreipiamas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

19. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, susijusias su V. T. kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir šioje dalyje priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

20. Apeliaciniu skundu taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodoma, jog V. T. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, prašoma ją sušvelninti, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

20.1. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

20.2. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, kurį apeliaciniame skunde prašo taikyti apeliantas, nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

20.3. Už ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarytą nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. ANK 290 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. To paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.

20.4. Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarimu V. T. už nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarymą skirta bauda 1300 Eur su teisės medžioti atėmimu 3 (trejiems) metams ir administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad nėra nustatytų V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitarusių asmenų. Taip pat įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: iki pažeidimo administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai; į padaryto pažeidimo pobūdį – neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ir dorojimas, kuriuo metu buvo padaryta žala gamtai, todėl sprendė, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. T. skiriant administracinę nuobaudą – baudą, ne didesnę negu vidurkis. Nustatydamas teisės medžioti atėmimo terminą, teismas atsižvelgė į tai, kad nėra V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, todėl teisės medžioti atėmimo terminas nustatytas 3 metams. Taip pat teismas konfiskavo V. T. priklausantį automobilį konstatavęs, kad jis buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis ir jo konfiskavimas pagal ANK 290 straipsnio 10 dalį yra privalomas.

20.5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas V. T. administracinę nuobaudą ir nustatydamas teisės medžioti atėmimo terminą, nepakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertino visas administracinės nuobaudos paskyrimui reikšmingas aplinkybes, V. T. asmenybę ir kitas bylos aplinkybes.

20.6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. T. nebaustas administracine tvarka, neteistas, nuo 2012 m. turi teisę medžioti, nebuvo baustas už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad V. T. padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Taip pat teismas vertina ir teigiamą V. T. asmenybę – (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (42 b. l.), Lietuvos povandeninės žūklės ir laisvojo nardymo asociacijų federacijos charakterizuojamas kaip atsakingas ir pareigingas, jis yra nardymo ir povandeninės medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini) “ prezidentas (43 b. l.), taip pat teigiamai charakterizuojamas darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini) “, asociacijos medžiotojų klubo „K.“ (44 b. l.). Nors apylinkės teismas teisingai nurodė, jog V. T. veiksmais buvo padaryta žala gamtai, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji yra pilnai atlyginta (77 b. l.). Taip pat V. T. iš esmės pripažino sumedžioto gyvūno gabenimo ir dorojimo aplinkybes, tyrimą atliekantiems pareigūnams geranoriškai pateikė automobilį, kuriuo jis buvo gabentas, taip pat išdoroto gyvūno skerdieną, peilį (47 b. l.).

20.7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013). Teismas atsižvelgia į visas jau paminėtas bylos aplinkybes, administracinio nusižengimo pobūdį ir mastą, apelianto elgesį kitų nusižengime dalyvavusių asmenų atliktų veiksmų kontekste, taip pat pažeidėją teigiamai charakterizuojančius duomenis, į tai, kad padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, žala gamtai yra pilnai atlyginta, ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos administracinės nuobaudos dydis ir poveikio priemonės terminas nėra proporcingas. Apygardos teismas sprendžia, kad V. T. atsakomybę švelninti vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatomis nėra jokio pagrindo, o nuobaudų prevenciniai ir nubaudimo tikslai gali būti pasiekti V. T. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir teisės medžioti atėmimą mažesnius nei vidurkis, todėl Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarimas dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo keistinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

V. T. skundą tenkinti iš dalies:

pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarimą – V. T. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtą 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą sumažinti iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bei paskirtą 3 (trejų) metų teisės medžioti atėmimo terminą sutrumpinti iki 2 (dvejų) metų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė