Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-683-348/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A5.-3135-1049/2017Nutarimas · 2017-10-17Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-683-348/2017Nutartis · 2017-12-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
AN2-683-348/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01900-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-683-348/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01900-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimo A. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. 2017 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį – 300 Eur bauda. Jis nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojui – R. P. dirbti, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus, tokiais veiksmais A. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.Kauno apylinkės teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principus, sprendė, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, ir administracinę nuobaudą A. N. paskirti mažesnę, nei minimali, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Institucija nesutikdama su paskirtos nuobaudos dydžiu apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – A. N. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje paskirti minimalią 1000 Eur baudą.

Šalies argumentai

3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nuobaudos tampa beprasmiškos. Veika – nelegaliu darbu - pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei.

3.2. Skunde pažymima ir tai, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje, reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas, sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios atsakomybę, konstatavimu. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas skirdamas nuobaudą nukrypo ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose.

Atsiliepime į apeliacinį skundą A. N. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, apeliaciniame skunde keliamas tik ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo pagrįstumo klausimas. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutarimą, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą taikyti A. N. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tokiu būdu paskirti mažesnę, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali baudą, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir A. N. paskyrus tokio dydžio baudą. Savo skunde Institucija nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.

7.1. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Savo esme ANK 34 straipsnio 5 dalis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Įtvirtinus analogišką nuostatą naujajame ANK, nėra pagrindo spręsti, kad šia nuostata siekiama kitokių tikslų nei ATPK 30¹ straipsnis – sudaryti galimybę teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) išskirtiniais atvejais paskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos visai neskirti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 30¹ straipsniu, kuris, kaip jau minėta, atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį, nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skunde išdėstytais argumentais, kad veika – nelegaliu darbu - pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą,turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei. Tačiau pažymima, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nusižengimas nesukėlė jokių padarinių, kad pažeidimas padarytas netiesiogine tyčia, taip pat į tai, jog anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą A. N. nebuvo baustas, dėl padaryto nusižengimo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, bei atsižvelgė į jo asmenybę. Taigi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais sutinkama su apylinkės teismo nutarime esančiu sprendimu, kad visuma aukščiau įvardintų aplinkybių vertinamos A. N. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios.Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė