- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- ATP-615-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-00963-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimo, kuriuo O. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. 80 Lt bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., O. R. paskiriant galutines administracines nuobaudas – 4 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 3 d. už tai, kad jis 2012-02-29, apie 10.13 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Kovo 11-osios g.-Šviesos g. sankryžos, Grigiškėse, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino jį, be to, O. R. vairavo automobilį neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 106 ir 238 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
O. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-22 nutarimą ir nutraukti bylą arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba pakeisti nutarimą, paskiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą.
Nurodo, kad iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog jo automobilis „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) yra 30 cm atstumu nuo automobilio „Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini) Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra užfiksuota, kad pastarosios transporto priemonės savininkui buvo padaryta kokia nors turtinė žala. Tokiu atveju kyla abejonė, ar galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. Priešingai, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti atitinkamą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. dalį. Pasak apelianto, policija pripažino jo lengvą neblaivumo laipsnį. Jo prisipažinimas dėl padaryto teisės pažeidimo nereiškia, kad teismas, remdamasis tik šiuo įrodymu, gali nubausti jį pagal inkriminuotą straipsnį, nes negalima paneigti, kad nukentėjusysis atsitrenkė į jo automobilį. Nukentėjusiojo parodymai, kad pirmas smūgis buvo švelnus, o antras stiprus, yra nelogiški. Po pirmo prisilietimo nukentėjusysis būtų paspaudęs garso signalą, įjungęs šviesas, tačiau jis nedarė to. Pažymi, kad nukentėjusysis prašė iš jo 1 000 Lt dėl eismo įvykio, taip norėdamas gauti pinigų. Jis (O. R.) nurodė šią aplinkybę teismo posėdyje, tačiau teismo posėdžio protokole nebuvo tai užfiksuota. Nukentėjusysis teismo posėdyje nebuvo apklaustas. O. R. taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas nors vienai iš dviejų Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. numatytų administracinių nuobaudų.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog O. R. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, o jam administracinė nuobauda paskirta laikantis Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimų.
O. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog O. R. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinta, kad administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Iš nukentėjusiojo D. P. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2012-02-29, maždaug 22 val., jis sėdėjo automobilyje „Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, Šviesos g. Prieš jį stovėjo automobilis „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris staiga pradėjo judėti atbuline eiga ir trenkėsi į jo automobilį. Pirmas smūgis buvo švelnus, o antras iš karto smūgis stiprus. Iš automobilio „Mazda 626“ išlipęs vairuotojas pradėjo sakyti, kad jis yra nekaltas. D. P., priėjęs prie vairuotojo, pajuto, kad nuo pastarojo sklinda alkoholio kvapas. Atvažiavę policijos pareigūnai patikslino, kad automobilio „Mazda 626“ vairuotojas yra tikrai kaltas ir kad yra neblaivus (b.l. 6). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis D. P. būtų suinteresuotas duoti melagingus paaiškinimus ar nepagrįstai apkalbėti O. R., todėl jo nurodytos aplinkybės laikytinos patikimomis. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad po O. R. pirmo prisilietimo transporto priemone nukentėjusysis nebuvo paspaudęs garso signalo ar įjungęs šviesų, šiuo atveju neturi jokios reikšmės apelianto kaltei dėl padaryto teisės pažeidimo. Pažymėtina, kad pasak nukentėjusiojo, O. R. automobiliu „Mazda 626“ atsitrenkė į jo automobilį du kartus iš eilės per trumpą laiko tarpą. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad automobiliui „Audi A8“ apgadintas priekinis bamperis (b.l. 3). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog O. R. veiksmais nukentėjusiajam D. P. buvo padaryta turtinė žala. Tai, kad eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad tarp eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių atstumas yra 30 cm, nepaneigia, jog O. R. nepadarė teisės pažeidimo. Alkotesterio „Alcotest 7510“ kvitas patvirtina, kad apeliantui 2012-02-29, 23.19 val., buvo nustatytas 1,51 promilių neblaivumas (b.l. 8). O. R. veiksmų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. neturi reikšmės jo nustatytas neblaivumo laipsnis. Įvertinus minėtus įrodymus, apeliantas pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismo nutarime nurodytas neteisingas pažeidimo padarymo laikas, t.y. – 10.13 val. (toks pat laikas nurodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokole), tačiau iš bylos įrodymų seka, kad pažeidimas buvo padarytas 2012-02-29 vakare – 22.13 val. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime yra padaryta apsirašymo klaida, kas neturi įtakos nutarimo teisėtumui.
Nors apylinkės teismo posėdyje nebuvo apklaustas nukentėjusysis D. P., tačiau šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, kurios nekelia abejonių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo procese administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pareikšti prašymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad O. R. nebuvo pareiškęs prašymo apklausti nukentėjusįjį (b.l. 17). Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas nepadarė procesinio pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2812/2011).
Teismo posėdžio protokole nėra užfiksuotas O. R. teiginys, kad nukentėjusysis prašė iš jo 1 000 Lt dėl eismo įvykio, taip norėdamas gauti pinigų (b.l. 17). Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti teismo posėdžio protokolo teisingumu, todėl kritiškai vertinama, kad apeliantas nurodė minėtą aplinkybę teismo posėdžio metu.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo (sunkesnis iš O. R. padarytų teisės pažeidimų, kurio sankcijos ribose jam paskirtos galutinės administracinės nuobaudos) padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Apylinkės teismas paskyrė O. R. sankcijoje numatytas minimalias administracines nuobaudas.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).
Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad O. R. apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Apylinkės teismas, tinkamai parinkdamas apeliantui administracines nuobaudas, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. jo prisipažinimą padarius teisės pažeidimą ir nuoširdų gailestį (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 d.). Kita vertus, iš O. R. apeliacinio skundo matyti, kad jis neigia padaręs teisės pažeidimą, todėl toks jo elgesys nelaikytinas nuoširdžiu gailėjimusi. Apelianto atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Be to, O. R. ir praeityje buvo baustas administracine tvarka (b.l. 11-14). Tai neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, kadangi jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, anksčiau jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos.
Skiriant apeliantui administracines nuobaudas, taip pat buvo atsižvelgta į kitus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. kad jis augina mažametį vaiką, dirba. Tačiau ir šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti O. R. teisinę padėtį. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Įvertinus visas aplinkybes, švelnesnių nei numatyta įstatymu administracinių nuobaudų paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti ar keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-22 nutarimą O. R. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimą nepakeistą ir O. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.