Vilniaus apygardos teismo nutartis

Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytas ant asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausančio 0,10 ha ploto žemės sklypo, įgyto 2002-08-28 dovanojimo sutarties pagrindu. Gyvenamojo namo statybos pradėtos ieškovės tėvų piniginėmis lėšomis. Prašymas įregistruoti gyvenamąjį namą bendra jungtine nuosavybe VĮ Registrų centrui pateiktas 2004-11-23, atsakovui įtikinėjant ieškovę, kad nuo 2004 m. statybos bus tęsiamos sutuoktiniams paėmus bendrą paskolą iš AB SEB banko, kurią 2006 m. AB „Swedbank“ refinansavo. Ieškovė iš asmeninių lėšų, gautų 2012-12-04 pardavus asmeninės nuosavybės teise valdyto turto – žemės sklypo su jame esančiu sodo pastatu (duomenys neskelbtini), už 35 623,26 Eur, grąžino 28 962 Eur bendrą banko paskolos dalį. Ieškovės motina jai pervedė 4 344,30 Eur buto remontui ir būtiniems pirkiniams. Kiekvieną mėnesį ieškovės mama siuntė po 100-200 JAV dolerių, kurie buvo skirti buičiai. Gyvenamojo namo statybos vyko iki 2006 m. Namo statybai šalys paėmė 2 paskolas: 2004 m. – 26 065,80 Eur, 2006 m. – 42 284,52 Eur. Namą registruojant, kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, jo baigtumas buvo 63 proc., ieškovė, pardavusi asmeninės nuosavybės teise turėtus nekilnojamuosius daiktus, padengė dalį bendros paskolos (28 962 Eur). Laikė, kad dalijant gyvenamąjį namą būtina nukrypti nuo lygių dalių principo, nes registruojant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe jo baigtumas buvo 63 proc., ieškovė asmeninėmis lėšomis padengė dalį kredito.

Santuokoje įgyto turto vertė nurodyta per didelė. Ieškovė į dalintino turto balansą neįtraukia namų apyvokos daiktų ir kilnojamųjų daiktų, buitinės technikos už 8 688,60 Eur. Ieškovė sąmoningai nutyli, kad bendromis sutuoktinių lėšomis 4 344,30 Eur sumai buvo atlikti kapitaliniai buto pagerinimo darbai bei pirkta nauja buitinė technika ir virtuvės baldai butui, priklausančiam ieškovės tėvams, kuriame šalys gyveno iki 2006 m. Ieškovė nutylėjo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, santuokos metu buvo pagerintas atlikus gyvenamojo namo statybos bei sklypo gerbūvio darbus. Į sklypą, kurį ieškovei padovanojo tėvai, reikėjo įdėti nemažai lėšų, kadangi jo aukštingumas buvo žemas, buvo suvežta apie 200-300 mašinų žemių, vienos mašinos kaina sudarė apie 14,42 Eur-17,30 Eur. Namo statybai šalys pasiėmė kreditą, kurio dalis buvo panaudota žemės sklypo pagerinimui. Namo įrengimą, vamzdynų tiesimą, tvoros pastatymą atliko atsakovas. Priteisti iš ieškovės 21 148,63 Eur dydžio kompensaciją už turto pagerinimo darbus, prašo tik tuo atveju, jeigu žemės sklypas nebus pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jeigu teismas pripažins 63 proc. gyvenamojo namo ieškovės asmenine nuosavybe.

Atsakovas priešieškiniu įrodinėja, jog santuokos metu šalys įgijo namų apyvokos ir kilnojamųjų daiktų bei buitinės technikos už 12 889,19 Eur. Dalintinu turtu gali būti pripažintas tik turtas valdomas paties atsakovo (turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje), ar valdomas ieškovės. Likęs turtas šalims nepriklauso. Ieškovei negalint daryti įtakos jos tėvams priklausančiame bute 2006 m. šalių palikto turto likimui, ieškovė nėra tinkamu atsakovu pagal priešieškinį. Nesutinka, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dalis žemės sklypo pagerinimų atlikti iki namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe dienos – 2004-11-23. Jokio esminio sklypo pagerinimo atsakovas neatliko, nes darbai susiję su atskirų nekilnojamojo turto objektų sukūrimu bei gyvenamojo namo pagerinimu – namui reikalingų komunikacijų įrengimu. Tvora, gręžinys ir aikštelė, kuriais atsakovas įrodinėja ieškovės sklypo pagerinimą, yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai, už kuriuos atsakovas reikalauja kompensacijos. Daiktai tuo pačiu metu negali būti ir savarankiški dalybų objektai ir sklypo pagerinimai. Atsakovo nurodomos požeminės komunikacijos ir vamzdynai negali būti laikomi sklypo pagerinimais dėl to, jog jie nereikalingi sklypo naudojimui pagal paskirtį, neturi teigiamos įtakos sklypo vertei. Sklype patiestos komunikacijos sklypo vertę mažina dėl kabelių ir vamzdynų apsaugos zonų, draudimų kasti, dalinti sklypą dalimis ir pan. Sklypo vertės padidėjimą atsakovas įrodinėja lokalinėmis sąmatomis. Lokalinės sąmatos yra hipotetiniai skaičiavimai. Atsakovas negali paneigti, kad ieškovė taip pat dirbo sklype.

Gyvenamasis namas, kurio rinkos vertę ekspertai nustatė 98 500 Eur, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe iš asmeninės ieškovės nuosavybės tapo 2004-11-23, būdamas 63 proc. baigtumo. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažįstama tik 37 proc. gyvenamojo namo dalis (36 445 Eur). Bendra dalintino turto vertė po gyvenamojo namo dalintinos dalies koregavimo yra 84 215,69 Eur (t. y. bendra dalintino turto 146 270,69 Eur vertė, turi būti sumažinta ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto verte, kuri sudaro 62 055 Eur). Iš bendro dalintino turto vertės taip pat reikia atimti nepadengtą paskolos sumą AB „Swedbank“, lygią 18 149,42 Eur bei ieškovės asmeninėmis lėšomis bankui sumokėtas sumas (28 962 Eur), gautas pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį sodo sklypą su sodo nameliu. 37 104,27 Eur yra tikroji dalintino turto vertė. Atsakovui priklauso ½ dalintino turto dalis, kas sudaro 18 552,14 Eur. Iš šios sumos atėmus atsakovo pageidaujamo gauti natūra automobilio „Škoda Octavia Combi“ vertę, gaunama 16 002,33 Eur. Ši suma yra per maža, kad atsakovui galėtų būti priteista gyvenamojo namo dalis, atidalinus ją patalpomis. Ekonomiškiausia visą bendrą dalintiną turtą, įskaitant gyvenamąjį namą, priteisti ieškovei, atsakovui išmokant kompensaciją. Su atsakovo reikalavimu priteisti iš ieškovės ½ dalį už gyvenamojo namo ir jo priklausinių išlaikymą sumokėtų mokesčių, nesutinka, kadangi visos atsakovo nurodomos paslaugos yra vartojamojo pobūdžio. Gautomis paslaugomis naudojosi vienas atsakovas. Nuo 2014 m. birželio mėnesio negyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Šalių nepilnamečiai vaikai yra lygūs, dėl to vienodomis proporcijomis turėtų būti skiriamas išlaikymas tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo priteisiant po 175 Eur mėnesinį išlaikymą. Niekas netrukdo atsakovui pakeisti darbovietės ir įsidarbinti geriau apmokamose pareigose. Tik ieškovė vykdė bendras šalių prievoles paskolai padengti. Paskola gauti pinigai buvo panaudoti bendrai jungtinei nuosavybei sukurti – namui statyti. Ieškovė nuo 2014-07-01 iki 2016-05-01 bankui sumokėjo 1 982,53 Eur. Įmokas sudaro paskolos dalis, paskolos palūkanos ir privalomas turto draudimas. Atsakovui tenkanti ½ mokesčių dalis yra 991,26 Eur. Atsakovas į asmeninę ieškovės sąskaitą yra pervedęs 206,54 Eur, kurias ieškovė išskaičiuoja iš atsakovui tenkančios dalies ir atsakovas turi sumokėti ieškovei, viso 784,72 Eur sumą. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ½ dalį sumokėtų žemės mokesčių. Nurodo, jog ieškovė pastaruosius du metus negalėjo naudotis savo nuosavybe – žeme, o atsakovas ja naudojosi išskirtinai savo reikmėms patenkinti. Per ginčo laikotarpį ieškovė sumokėjo 115,63 Eur žemės mokesčio, todėl atsakovui tenkanti ½ dalis sudaro 57,82 Eur.

Nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokoje susilaukė dviejų vaikų: dukros V., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys skyrium gyvena nuo 2014-07-04. Šalys įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė. Šalys kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, tačiau 2014-02-20, 2014-06-06, 2014-08-25 nutarimais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o 2014-10-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-20 nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal atsakovo skundą, kaltinant ieškovę. Abi šalys yra konfliktiškos ir negerbia viena kitos, į konfliktus įtraukia vaikus. Ieškovė atsakovo neištikimybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tai, jog O. F. (L.), būdama nėščia nuo atsakovo, prieš jų vestuves buvo atėjusi pas ieškovę, nesutrukdė ieškovei susituokti su atsakovu, susilaukti dviejų vaikų bei pragyventi santuokoje 18 metų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyti sveikatos sutrikdymai (2014-08-22) atsirado šalims gyvenant skyrium. Atsakovo pateikta nuotrauka, kurioje ieškovė yra apsikabinusi su kitu vyru, neištikimybės neįrodo. Aplinkybę, jog ieškovė pradėjo gyventi skyrium, įtakojo ne tik jos veiksmai ir apsisprendimas, tačiau ir atsakovo elgesys bei veiksmai. Sutuoktiniai kaltais veiksmais sugriovė santuoką, nuteikė vienus prieš kitus ir išskyrė vaikus. Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą.

2002-08-28 dovanojimo sutartimi ieškovės tėvai padovanojo ieškovei žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta sklypo vertė 7 698,10 Eur, VĮ Registrų centro duomenimis – 4 811 Eur, vidutinė rinkos vertė – 38 300 Eur. Pagal 2015-10-22 ekspertizės aktą, žemės sklypo vertė 2015-09-17 – 59 700 Eur. Žemės sklypo vertės augimas iš dalies susijęs su rinkos pokyčiais 2002-2015 m. laikotarpiu ir su žemės sklypo pagerinimo darbais. Ieškovė 2003-04-03 gavo statybos leidimą gyvenamojo namo statybai. Šalys 2006-04-10 sudarė Kredito sutartį, kuria suteiktas 57 624,75 Eur kreditas. 2010-2015 m. šeimos reikmėms pastatytas gyvenamasis namas, artezinis gręžinys, aikštelė, kiti inžineriniai statiniai, tvora, tai laikoma žemės sklypo pagerinimu, nes sukurta namų valda. Lokalinės sąmatos nepatvirtina investicijų į namo statybas ir sklypo tvarkymą, sklypo vertės padidėjimą. Atsakovo nurodomi darbai susiję su atskirų nekilnojamųjų daiktų objektų: artezinio gręžinio, aikštelės, kitų inžinerinių statinių, tvoros sukūrimu bei gyvenamojo namo pagerinimu – komunikacijų, reikalingų namui įrengimu. Daiktai negali būti ir savarankiški dalybų objektai ir sklypo pagerinimai. Atsakovas neįrodė, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas ir rinkos kaina išaugo iki 59 700 Eur sklypo, jo reikalavimas dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teise įregistruoto 0,1 ha ploto žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestas. Bendras lauko darbų darbo užmokestis sudaro 9 411,78 Eur. Iš lokalinių sąmatų negalima spręsti, kiek atsakovas atliko darbų sklype, ar naudojosi pagalba, ieškovė taip pat prisidėjo prie žemės sklypo darbų.

Ieškovės turtas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įregistruotas viešajame registre 2004-11-23 abiejų šalių prašymu. Gyvenamasis namas buvo 63 procentų baigtumo, ieškovė registruodama namą Nekilnojamojo turto registre ji neišreiškė savo valios, kad 63 procentų dalis įsigyjama jos asmeninėn nuosavybėn, o prašė namą registruoti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2014-05-22 ieškiniu ieškovė nurodė, jog neginčija bendros jungtinės nuosavybės pripažinimo fakto, o VĮ Registrų centrui 2006-04-19 pateikė prašymą namą registruoti šeimos turtu.

Tikėtina, kad namo statybai dalį lėšų skyrė ieškovės tėvai, nes namo baigtumas 2004-11-23 buvo 63 procentai, o paskola iš AB SEB banko paimta 2004-03-29. 2014-04-15 notariniu sandoriu ieškovės motina pareiškė, kad visos dovanotos ar kitaip suteiktos piniginės lėšos buvo skirtos bendro šeimos turto statybai. Kadangi įsigydama gyvenamąją namą ieškovė neišviešino, kad dalį namo ji perka asmeninės nuosavybės teise, į faktinius bylos duomenis, ieškovė su šeima name gyveno 8 metus, mokėjo paskolą, komunalinius mokesčius, teismas darė išvadą, kad ginčo namas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nėra pagrindo laikyti, kad 63 procentai namo yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

Nustatė, kad ieškovė 2012-12-04 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą su jame esančiu sodo pastatu, esančiais (duomenys neskelbtini), Vilnius už 35 623,26 Eur ir asmeninėmis lėšomis padengė dalį kredito, t. y. 2013-01-04 pervedė 10 287,65 Eur, 2013-01-04 pervedė 18 674,35 Eur, iš viso 28 962 Eur. Teismas iš atsakovo priteisė 14 481 Eur kompensaciją už įvykdytą dalį solidariosios prievolės.

Ieškovei tenka didesnė turto dalis 12 902,67 Eur (55 673,43 Eur – 42 770,76 Eur), todėl iš ieškovės atsakovui priteisiama 12 902,67 Eur kompensacija už ieškovei tenkantį santuokoje įgytą didesnės vertės turtą. Šalys paliktos solidariai atsakingos pagal Kredito sutartį. Kadangi ieškovei atiteko didesnė kilnojamųjų daiktų dalis iš ieškovės priteisiama 622,68 Eur kompensacija.

Sprendė, kad abu sutuoktiniai turi vienodą pareigą išlaikyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, komunaliniai mokesčiai atsirado atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš ieškovės atsakovo naudai priteista 1/3 dalis išlaidų dujoms – 467,46 Eur. Teismas nepriteisė mokesčių už internetą, tačiau priteisė 114,19 Eur už atliekų tvarkymą.

Ieškovė vykdydama solidarias prievoles nuo 2014-07-01 iki 2016-05-01 yra sumokėjusi AB „Swedbank“ 1 982,53 Eur paskolos ir palūkanų, todėl jos naudai, išskaičiavus atsakovo sumokėtą dalį, priteista 784,73 Eur kompensacija. Žemės mokesčio nepriteisė, nes ieškovė yra sklypo savininkė.

Nesutinka, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė inicijavo jos ir atsakovo susitikimus pas psichologą, ieškojo kompromiso. Civilinėje byloje eN2-1724-862/2015 dėl kitos šeimos skyrybų kaltu įvardijamas atsakovas. Teismas atsisakė prijungti įrodymą, nepadarė pertraukos įrodymams, kadangi ieškovė rašė neprocesinius skundus dėl bylos vilkinimo. Tai pažeidžia teisingo rugtyniškumo ir teismo nešališkumo principus.

Atsakovo reikalavimą dėl kilnojamų daiktų teismas turėjo atmesti, o ne palikti nenagrinėtą ir kitaip skirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nuo 2014-07-04 negyveno savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir negalėjo naudotis žeme, o atsakovas žeme naudojosi savo reikmėms patenkinti. Per ginčo laikotarpį ieškovė sumokėjo 115,63 Eur žemės mokesčio.

Ieškovė atkreipė dėmesį, kad pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnį ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 16.4 punktą 2004-11-23 sutuoktinių prašyme klaidingai nurodomas gyvenamojo namo adresas; nenurodomas nekilnojamojo daikto unikalus numeris. Statomam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) gatvės (ankstesnis pavadinimas (duomenys neskelbtini)) (sklypo Nr. 174), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Verkių seniūno 2004-02-03 įsakymas nurodo, kad namo savininkė buvo viena ieškovė. Statybos leidimas įgytas 2003-04-03 ieškovės vardu, jos vardu 2003-08-06 sudaryta sutartis su AB Rytų skirstomaisiais tinklais.

2004-11-23 prašymas surašytas atsakovo ranka, o ieškovės parašas yra kitos spalvos rašymo priemone. Teritoriniam registratoriui tai turėjo sukelti abejones dėl prašymo turinio. Pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Įgaliojimo atsakovas niekada neturėjo. Iki 2004-11-23 pateikto pareiškimo registruoti ginčijamą namą bendra jungtine nuosavybe namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo žemės priklausinys, t. y. asmeninis ieškovės turtas.

Betono trinkelėmis grįsta aikštelė aplink namą įrengta ant asmeninės nuosavybės ieškovės žemės sklypo. Teismas, atidalindamas betono trinkelėmis grįstą teritoriją, iš naujo sukūrė ginčą tarp šalių. Atsakovas ne kartą ieškovės atžvilgiu elgėsi agresyviai, ribodamas jos teises ir laisves į judėjimą ir jos asmeninius daiktus. Bendrų patalpų ir erdvių naudojimas ieškovei kartu su atsakovu yra neįmanomas.

Atsakovui nustatytas nepagrįstai ilgas terminas pertvaroms įrengti. Atsakovui sudarytos palankesnes sąlygas naudotis visu namu iki pertvaros bus įrengtos. Pažymėjo, kad tiksliai nenurodytos pertvarų įrengimo sąlygos (garso ir saugumo izoliaciją užtikrinančios medžiagos, rakinamos durys). Atskiriant patalpas numatytos vidaus medinės durys, kurios neužtikrina garso izoliacijos.

Atsakovas pateikė įrodymus, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė viešai šmeižė sutuoktinį, slapta nutarė nutraukti santuoką, nebandė taikytis, intensyviai pradėjo ieškoti naujų pažinčių internetiniuose pažinčių portaluose. Tai patvirtina foto nuotrauka, kurioje ieškovė slapta bučiuojasi su kitu vyru. Ieškovė teigė, jog siekia atsakovo mirties. Ieškovė yra grasinusi visais būdais vilkinti teismo procesą iki vaikų pilnametystės, todėl ieškovės reikalavimas prijungti civilinę bylą Nr. N2-1724-862/2015 yra nepagrįstas. Kompetentingos teisėsaugos institucijos ištyrė ieškovės pateiktus teiginius ir nustatė, jog jie nepagrįsti, atsakovui buvo grąžinti visi paimti asmeniniai ir tarnybiniai ginklai.

Teiginius, kad 63 proc. gyvenamojo namo buvo pastatyti už ieškovės asmenines lėšas ieškovė turėjo įrodinėti pirmosios instancijos teisme. Gyvenamasis namas buvo pradėtas ir pabaigtas statyti šalių santuokos metu, viešame registre buvo įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu kaip šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė nepaneigė turto bendrumo prezumpcijos ir neįrodė, kad gyvenamojo namo dalis (63 proc.) buvo pastatyta iš asmeninių ieškovės lėšų. Padovanotame žemės sklype nebuvo jokių statinių. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dovanojimo metu sklype stovėjo 63 proc. baigtumo gyvenamasis namas su pamatais, sienomis, stogu ir langais.

L. R. liudijimas patvirtina, jog G. A. R. pareiškimas yra susijęs ne su sutuoktiniu, bet su ieškovės ir atsakovo šeima, nes ieškovės tėvas patvirtino, kad su ieškovės mama kaip šeima negyvena jau 22 metus nuo 1994 m. 2001 m. metais G. A. R. ketino pasirašyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto su sutuoktiniu L. R. pasidalinimo sutartį, kas pavirtino jos ketinimus nutraukti ir bendrus turtinius santykius su sutuoktiniu. G. A. R., ketindama nusipirkti žemės sklypą savo vardu (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., įgaliojo sandorį jos vardu sudaryti ne sutuoktinį, bet ieškovę. G. A. R. pasiūlė sklypą padovanoti ieškovei ir atsakovui, kuriems (duomenys neskelbtini) gimė dukra, kad šie galėtų pasistatyti savo namą ir išsikelti iš jos būsto, (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir atsakovui patiko dabartinis žemės sklypas, todėl ieškovė su atsakovu bei G. A. R. turėjo apsikeisti žemės sklypais ir G. A. R. surašė 2002-08-08 įgaliojimą V. M., kuris turėjo padovanoti abu žemės sklypus ieškovei. 2002-08-28 ieškovė su atsakovo sutikimu dovanojimo sutartimi padovanojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, G. A. R.. G. A. R. ieškovei ir atsakovui tą pačią dieną pas tą patį notarą 2002-08-28 dovanojimo sutartimi padovanojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2002-04-04 paskolos raštas taip pat neįrodo išskirtinio G. A. R. požiūrio į ieškovę, kadangi ieškovė kitą dieną už pagal 2002-04-04 paskolos raštą gautus pinigus 11 295,18 Eur 2002-04-05 pirkimo-pardavimo sutartimi savo vardu mamai nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Žemės sklypas buvo įgytas ne už G. A. R. priklausančias lėšas, bet už bendrus ieškovės ir atsakovo šeimos pinigus, nes L. R. patvirtino, jog ieškovė slapta nuo atsakovo grąžino G. A. R. 11 295,18 Eur. Tik dabar atsakovas sužinojo, jog ieškovė savo asmeniniams poreikiams iššvaistė 5 647,59 Eur bendrų lėšų. Jei pasitvirtintų aplinkybė, jog ieškovė iš bendrų lėšų (nes asmenines lėšas gavo tik 2012-12-04 pirkimo-pardavimo sutartimi, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą su jame esančiu sodo pastatu, esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžino 2002-04-04 iš savo mamos paimtą paskolą, prašė išeiti už atsakovo apeliacinio skundo ribų ir priteisti atsakovo naudai 1/2 grąžintos paskolos – 5 647,59 Eur.

Pateiktame liudijime L. R. melagingai teigia neva dovanojęs grynus pinigus, įsigyti langus, lauko ir vidaus duris, garažo vartus, virtuvės, salono miegamojo baldus namo pirmame aukšte. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad L. R. tokiomis lėšomis disponavo ir kad jas skyrė ieškovei. L. R. nedalyvavo namo, jo priklausinių ir kitų vertybių įsigijime, kadangi visus objektus išimtinai įsigijo tik atsakovas pirkimo ar išsimokėjimo būdu.

2003-04-03 statybos leidimas ir 2003-08­-06 sutartis su AB Rytų skirstomieji tinklai sudaryta ieškovės vardu tik todėl, kad jos vardu buvo įformintas žemės sklypas. Statybos buvo finansuojamos bendromis sutuoktinių lėšomis, ieškovė ir atsakovas tuo metu jau buvo susilaukę dukters, tad siekė sukurti bendrą šeimos būstą ir jokių kalbų apie ieškovės nuosavybę nebuvo. Įteisinant statybas 2010-05-27 pripažinimo tinkamu naudoti akte pagal 2003-04-03 statybos leidimą kaip statytojai (savininkai) nurodyti ieškovė ir atsakovas.

Ieškovės minima atsakovo skola 338,63 Eur už vaikus ir žemės nuomos mokestį turi būti atmesta kaip nepagrįsta, nes remiantis ieškovės ir atsakovo 2016-10-14 sutartimi dėl užskaitymo ir skolos laikotarpiu nuo 2016-10-20 iki 2017-04­-20, abi pusės vienai kitai neskolingos.

Ieškovė kitą dieną po viešo paskelbimo apie santuokos nutraukimą, t. y. 2015-02-­15 pateikė atsakovui dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Ieškovė neketino taikytis ir dėti pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu. Atsakovas negalėjo paveikti tvirtai santuoką nutraukti apsisprendusios ieškovės. Atsakovas, įrodinėdamas ieškovės neištikimybę, pateikė rašytinių įrodymų, kurie buvo patvirtinti liudytojų paaiškinimais bei nepilnamečių vaikų apklausomis. Atsakovo bendrame kompiuteryje rastos foto nuotraukos, kurioje atsakovo sutuoktinė slapta bučiuojasi su kitu vyru, liudija, jog ji santuokos metu intensyviai ieškojo naujų pažinčių. Liudytojas V. S. apklausos teisme metu prisipažino, jog nuotraukos darytos Moldovos Respublikoje, kurioje jis dirbo, jo nuomotame bute, kuriame jo kvietimu taip pat gyveno ir miegojo ieškovė. Ieškovė apie šią kelionę savo sutuoktiniui nieko nepasakojo, teigė, jog kelionės metu gyveno viešbutyje ir dalyvavo konferencijoje. Ieškovės ketinimus kuo greičiau išsiskirti ir sukurti naują šeimą patvirtino ir du liudytojai R. V. bei A. S.. Manytina, kad ieškovas tikėtinai pagrindė, jog ieškovė galėjo jam būti neištikima, kas ir lėmė šeimos iširimą ir šalių skyrybas. Apie ieškovės amoralų elgesį patvirtino liudytoja R. V., kuri yra ilgametė šeimos draugė, gerai pažįstanti besiskiriančią šeimą. Liudytoja patvirtino, jog atsakovui dirbant darbe naktiniu laikotarpiu, sutuoktinė neretai į namus grįždavo vėlai ir neblaivi.

Teismas nevertino, jog atsakovo kreipimasis į teisėsaugos ir vaikų teisių gynimo institucijas buvo pagrįstas nepilnametės dukters V. Č. interesais, o ieškovės skundais atsakovas kaltintas nebūtais dalykais. Ieškovė 2014-06-18 grasino dukrai, kad ją nuveš į mišką, pakars ir užkas miške po žeme. Todėl atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip konfliktiškas. Ieškovė (duomenys neskelbtini) mokykloje prie vaikų ir pedagogų grasino jėga su antstole dukrą išsivežti į savo gyvenamąją vietą, V. Č. draugams teigė, jog V. rūko žolę. Laikė, kad atsakovo reakcija buvo adekvati ir tinkama. Ieškovė teigė, jog siekia atsakovo mirties, nori, kad jis „pakratytų kanopas“, „dvėstų greičiau“, „bus pakartas kaip žiurkė“, „sužlugdys jo darbinę karjerą“, „išmes atsakovą iš namų vienu megztuku“. Ieškovė rašė nepagrįstus skundus į Policijos departamentą, teritorines policijos įstaigas, prokuratūrą, Vilniaus miesto savivaldybę, teismus ir kitas valstybines institucijas, šmeižė atsakovą, skleidė paskalas fantazuodama savaip interpretuojamas ir sukurtas istorijas. Ieškovė grasino liudytojui A. P., siūlė neliudyti teisme, grasino paskleisti galimai žeminančią informaciją.

Ieškovė psichologiškai ir fiziškai smurtavo prieš savo dukrą, apimta isterijos priepuolio savo dukrą grasino „uždaryti į psichuškę“, „pakarti“, „nuvežti į mišką ir ten pakasti“, „vaiką išvaryti iš namų su tėvu“, „vaiką užrašyti į nepilnamečių įskaitą“ „atiduoti vaikus kitiems“. Namuose atiminėjo vaiko asmeninius daiktus, skirdavo neadekvačias pinigines bausmes, viešai deklaravo, jog mušti vaikus yra išimtinė tėvų teisė, laužė vaiko kambario duris. Teismas neįsigilino į teismo psichologinės ekspertizės išvadas, iš kurių matyti, jog V. Č. suformulavo aiškiais priežastis, kodėl jai nepatiko mamos elgesys. Atsakovas sudarė sąlygas bendrauti vaikams tarpusavyje ir dukrai su motina. Vaikas susitikdavo su motina jos namuose, mieste bei prekybos ir pramogų centruose. Ieškovė tėvui bendrauti su sūnumi draudė bei nuteikinėjo prieš jį. Atsakovas nuo 2014-05-27 su sūnumi neturėjo kontaktų, jam nebuvo žinoma vaiko gyvenamoji vieta.

Atsakovas ir jo atstovas jau turėjo galimybę pareikšti savo teises į bylinėjimosi išlaidas ir pateikti laiku, pakartotinis tapačių išlaidų, turėtų 2015-06-26, pateikimas kelia abejonių atsakovo sąžiningumu.

Ieškovė nepagrindžia kokios naujos aplinkybės atsirado, kad būtų reikalinga papildomai apklausti šalių dukrą V. Č.. Nurodoma, jog prašymas reiškiamas dėl galimo tėvo veikimo priešingai vaiko interesams, tačiau neaiškinama, kurias aplinkybes ieškovė sieja su netinkamu tėvo elgesiu. Kadangi šalys dėl gyvenamojo namo padalinimo reikalavimus reiškia jau ne pirmi metai, tai pripažįstama, jog visi reikalingi įrodymai dėl gyvenamojo namo perleidimo, jo statybos bei įrengimo turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Teikdama dalinius įrodymus dėl gyvenamojo namo statybų ieškovė siekia, jog šis klausimas iš esmės būtų nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokia bylos nagrinėjimo eiga nėra galima, nes riboja teisę į apeliaciją. Ieškovės teikiami nauji įrodymai, kurie sietini su fakto, jog 63 proc. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei nuosavybės teise, akivaizdžiai nėra pakankami jos prašomoms aplinkybėms patvirtinti, o skirti tik prielaidoms sukelti. Faktas, jog namas iki 63 proc. baigtumo buvo pastatytas asmeninėmis ieškovės lėšomis gali būti įrodymas, pateikus atliktų darbų priėmimo aktus, kurie patvirtintų 63 proc. namo statybos darbų atlikimą, bei dokumentus, kurie patvirtintų, jog už šiuos darbus buvo atsiskaityta iš asmeninių ieškovės lėšų. Tai turėtų būti įrodinėjama įvertinant teisinį reguliavimą dėl sutuoktinių asmeninės ir bendros nuosavybės atskyrimo.

Prie apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus šalys taip pat prideda naujus įrodymus. Kadangi šių įrodymų pateikimas neužkerta kelio apeliacinio proceso eigai, šalys su viena kitos pateiktais dokumentais yra susipažinusios, dalies dokumentų – su V. Č. susijusių dokumentų, pateikimas iškilo vėliau, kitais dokumentais tiesiogiai grindžiami apeliacinių skundų reikalavimai – teritorijų ir patalpų atidalinimo projektas, UAB „Impeksserviso“ sąskaita, tai šie dokumentai prijungiami ir nagrinėjami apeliacinio proceso eigoje.

Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka tik tuo atveju, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo teismui neprivalomas. Jau buvo minėta, kad ieškovės prašymas dėl žodinio nagrinėjimo skyrimo buvo pareikštas 2017-02-07 prašyme ir paremtas naujų įrodymų pateikimo būtinumu. Kadangi prašymas dėl papildomų naujų įrodymų prijungimo, kurie buvo pateikti su minėtu prašymu, buvo atmestas, tai poreikio rengti žodinį teismo posėdį nėra. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taip pat buvo pareiškusi prašymą bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, o taip pat neužtikrintos „Smurto artimoje aplinkoje įstatymo vienodos sąlygos“. Bylos apimtis ar sudėtingumas nėra aplinkybės, kurias nustačius privalo būti paskirtas žodinis nagrinėjimas, o ieškovės argumentas dėl Smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymo neatskleistas ir jo turinys nesuprantamas.

Atsakovas S. Č. apeliaciniu skundu prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šioje dalyje priešieškinį patenkinti bei santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Atsakovas santuokos iširimo priežastimi nurodė ieškovės neištikimybę bei kitų sutuoktinės pareigų pažeidimą.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Sutuoktinio neištikimybė laikoma prezumpcija, kurią nustačius pripažįstama, jog santuoka iširo dėl neištikimo sutuoktinio kaltės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas įrodinėjo vienas kito neištikimybės faktą. Vertindamas galimos sutuoktinių neištikimybės aplinkybes pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus ir ištyrė pateiktus įrodymus. Sutiktina su teismo padaryta išvada, jog ieškovės neištikimybė nebuvo tinkamai įrodyta (CPK 178 straipsnis).

Nors neištikimybės įrodinėjimas yra gana sudėtingas procesas, nes įrodymų pateikimas neištikimybę patvirtinančių aplinkybių nustatymui nėra lengvas, šios aplinkybės paprastai nėra viešinamos, vis tik atsakovo pateikti įrodymai negali būti pripažįstami pakankamais. Fotografija su kitos lyties asmeniu, kad ir prie vyno taurės ar bučiuojant į skruostą, nėra pakankamas įrodymas neištikimybei patvirtinti. Ieškovė vienoje iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų yra bučiuojama kito vyro, tačiau ji pati elgiasi santūriai, iš fotonuotraukos pobūdžio matyti, jog ją galėjo padaryti tik toje pačioje patalpoje buvęs trečias asmuo. Kitose fotonuotraukose užfiksuotas vakarėlis pirtyje, kurio metu geriamas alus, jokių neištikimybės įrodymų šiose fotonuotraukose taip pat nėra, tai, kad nufotografuoti asmenys pirtyje nėra pilnai apsirengę, sąlygoja tai, kad vakarėlis surengtas pirtyje. Atsakovas taip pat prašo remtis dukters V. Č. paaiškinimais, jog jie su broliu ir mamos draugu yra ėję į kiną bei važiavę slidinėti į Druskininkus. Slidinėjimas vyko jau prasidėjus skyrybų procesui, tuo tarpu kino lankymas, atsakovo teigimu, buvo 2014 m. gegužės mėnesį, kai šalys dar gyveno kartu. Tai, kad laikas buvo leidžiamas viešose vietose, neaišku, kokį draugą vaikas turėjo omenyje, ir kiek šie paaiškinimai gali būti įtakoti atsakovo, taip pat nepatvirtina neištikimybės fakto. Vaikų įtraukimas į skyrybų procesą, siekiant juos padaryti liudytojais ir duoti paaiškinimus prieš artimiausius žmones nėra pateisinamas civilinio proceso prasme. Bylos šalis ar trečiasis asmuo turi teisę atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jei tai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius (CPK 188 straipsnis). Ši nuostata turi būti taikoma ir vertinant nepilnamečių vaikų paaiškinimus skyrybų bylose. Neleistina, jog būdamas nepakankamai subrendęs vaikas būtų verčiamas duoti parodymus prieš jam artimiausius šeimos narius ir šiais įrodymais grindžiama vieno iš tėvų kaltė dėl šeimos iširimo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo ir kitus ieškovės padarytus sutuoktinės pareigų pažeidimus – nelojalumą sutuoktinių, naujų pažinčių ieškojimą, skundų rašymą ir pan. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl santuokos iširimo priežasčių. Nuolatinis skundų rašymas vienas ant kito, asmeninio intereso iškėlimas prieš savo vaikų interesus turėti artimus santykius su abiem tėvais bei vienas kitu yra pagrindinės priežastys, dėl kurių iširo šalių santuoka. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nekartoja.

Atsakovo apeliaciniame skunde pateikta ieškovės anketa galimame pažinčių portale teismo teisingai įvertinta, kaip neaišku kieno ir kada sukurta. Apeliaciniame skunde atsakovas pripažįsta, jog yra pateikęs eilę skundų įvairioms institucijoms, tačiau savo elgesį aiškina reikalingumu ginti dukters teises ir apsaugoti ją nuo netinkamo motinos elgesio. Visi atsakovo teikti skundai atitinkamose institucijose buvo išnagrinėti kartu atskleistas ir šių skundų pagrįstumas, todėl papildomai ir išsamiai vertinti šio elgesio nereikalinga.

Ieškovė N. Č. prašė ieškovei ir atsakovui naujai nustatyti pereinamąjį laikotarpį bendravimui su vaikais, nurodant ne kalendorinį, bet matematinį – ne mažesnį kaip 10-ies, susitikimų skaičių, numatant susitikimus kartą per savaitę, ir tik tuomet keisti bendravimo su vaikais tvarkos dalį.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas bendravimo su sūnumi susitikimų nederina ir teismo nustatytos pereinamosios bendravimo tvarkos nesilaiko. Tėvo ir sūnaus bendravimo pereinamasis laikotarpis yra nustatytas pagrįstai, jo reikalingumo šalys apeliaciniame procese neginčija. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo ir sūnaus bendravimo pereinamasis laikotarpis nevyko dėl atsakovo kaltės, jam nederinant susitikimų laiko, taikytina tokia pati tvarka, kokia šia nutartimi nustatoma ieškovės bendravimui su dukra.

Priešieškinio reikalavimą dėl 4 015,23 Eur kompensaciją už ieškovės tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvusius daiktus teismas paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir CPK 383 straipsnio pagrindu, pripažindamas, jog ginčo dėl daiktų pirkimo buvimo vietos nėra, kadangi šių kilnojamųjų daiktų nei viena iš šalių neturi, tai atsakovas turėtų reikšti reikalavimą ieškovės tėvams, tačiau toks reikalavimas gali būti reiškiamas tik kitoje byloje, tačiau tokių reikalavimų reiškimas santuokos nutraukimo byloje negalimas.

CPK 383 straipsnis draudžia santuokos nutraukimo bylose kelti reikalavimus, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. Ši nuostata riboja teismo teisę siūlyti asmeniui, kuris pareiškė ieškinį netinkamam asmeniui CPK 45 straipsnio tvarka pakeisti netinkamą šalį tinkama. Negalėdamas taikyti CPK 45 straipsnio pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko priešieškinio reikalavimą nenagrinėtą. Priešieškinio reikalavimo palikimas nenagrinėtu ieškovės teisių nepažeidžia, kadangi teismo sprendime pateikiama motyvacija neleidžia atsakovui reikšti ieškinio ieškovei pakartotinai. Toks reikalavimas, kaip reikalavimas dėl bendro turto padalinimo turėtų būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje atnaujinus procesą, tačiau tokia procesinė galimybė nereali. Kadangi priešieškinio reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų, galimai esančių ieškovės tėvų bute priteisimo, nebuvo išnagrinėtas iš esmės, o negalėjo būti tinkamai procesiškai išnagrinėtas dėl CPK 383 straipsnyje nustatyto draudimo reikšti kitus nei nustatyta CPK 385 straipsnio 1 dalyje, reikalavimus, tai teismas neturėjo pagrindo šio reikalavimo atmesti. Atsakovui pareiškus šį reikalavimą, teismas turėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus dėl turto buvimo vietos ir tokiu būdu nustatyti galimybes turtą dalinti santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas šios sprendimo dalies neskundžia, o priešingai, su ja sutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo savo iniciatyva nenagrinėja.

Ieškovė N. Č. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl ½ dalies žemės mokesčio, sumokėto už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sudarančios 57,823 Eur, priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė už jai nuosavybės teise priklausantį sklypą yra sumokėjusi 115,63 Eur žyminio mokesčio. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ieškovei priklauso nuosavybės teise. Atsakovas priešieškiniu buvo pareiškęs reikalavimą dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja nuosavybe, tačiau šis jo reikalavimas skundžiamu teismo sprendimu buvo atmestas ir atsakovas šios teismo sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundžia. Neabejotina, jog ieškovė pagal Žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį yra žemės mokesčio mokėtoja ir šią pareigą turi vykdyti prieš mokesčius renkančias valstybės institucijas. Ieškovės išlaidos yra susijusios su jos asmeninės nuosavybės priežiūra. Šioje byloje dalinant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki šiol tarp šalių nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir nesudarytas susitarimas, kuriuo būtų apibrėžtas atsakovo teisei naudotis jam priklausančia namo dalimi reikalingas servitutas. Nustačius servitutą gali būti nustatomas ir dėl servituto atsiradusių nuostolių atlyginimas, taip pat ir išlaidų žemės mokesčiui (CK 4.129 straipsnis). Ieškovė, būdama žemės sklypo savininke, pati išsikraustė iš žemės sklype pastatyto namo ir savo sprendimu žemės sklypu nesinaudojo, sutarčių dėl naudojimosi žemės sklypu nesudarė, todėl nėra teisinio pagrindo jai priteisti žemės mokesčio dalį.

Sutuoktinių turimas turtas asmenine nuosavybe pripažįstamas taikant CK 3.89 straipsnio taisykles. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįsta dovanotą turtą. 2002-08-28 Žemės sklypo dovanojimo sutartis sudaryta notarine forma (t. 1, b. l. 33-36), šioje sutartyje abu dovanotojai – ieškovės tėvai L. R. ir G. A. R., žemės sklypą dukrai dovanojo asmeninės nuosavybės teise. Šio sandorio pagrindu ieškovė žemės sklypą valdo asmeninės nuosavybės teise.

Jokio kito turto, esančio žemės sklype, dovanojimo sutartyje nenurodyta, todėl nėra pagrindo teigti, jog šia dovanojimo sutartimi ieškovė galėjo įgyti nuosavybės teises ir į kitą nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, pradėtą statyti gyvenamąjį namą. Pastebėtina, jog dar iki dovanojimo sutarties sudarymo 2002 m. birželio mėnesį G. A. R. su UAB „Paklimeta“ sudarė statybos rangos sutartį gyvenamojo namo pamatų įrengimui (t. 6, b. l. 155-156), tačiau darbų atlikimo aktų ir atsiskaitymo už atliktus darbus dokumentų nepateikta. Jeigu pamatai būtų įrengti iki dovanojimo sutarties sudarymo, jie turėtų būti padovanoti ieškovei kartu su žemės sklypu, tačiau tokių patvarkymų dovanojimo sutartyje nėra, taip pat nėra ir kitų įrodymų, jog dovanojimo sutarties sudarymo metu žemės sklype buvo kitas turtas, kuris buvo dovanotas ne notariniu būdu, o kitu teisės aktų reikalavimus ir sandorio formą atitinkančiu aktu. Statybos leidimas buvo išduotas jau po dovanojimo sutarties sudarymo. Statybos leidimas gyvenamojo namo statybai buvo išduotas po dovanojimo sutarties sudarymo, 2003-04-03 ieškovės tėvų vardu (t. 6, b. l. 136-137), pažymėta, jog projektą parengė UAB „Priedanga“. 2004-01-06 statybos leidimas buvo pakeistas, statytoju nurodant ieškovę (t. 5, b. l. 66-67). Tik išdavus statybos leidimą leidžiama pradėti statybos darbus, taip pat ir pamatų įrengimo darbus. Kadangi jokie statiniai žemės sklype ieškovei nebuvo padovanoti, tai nebaigti statyti namo asmeninės nuosavybės teise ji dovanojimo būdu neįgijo.

Apeliaciniame skunde ieškovė remiasi tuo, jog gyvenamasis namas jai turi priklausyti kaip žemės sklypo savininkei CK 4.40 straipsnio 1 dalies tvarka. Toks motyvas nėra teisingas, kadangi pačiame ieškovės cituojamame CK 4.40 straipsnio 1 dalies patvarkyme nurodoma, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai tik tuo atveju, kai įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip. Byloje buvo įrodyta, jog atsakovas yra gyvenamojo namo bendraturtis pagal įstatymą, todėl jo turto dalis ieškovei CK 4.40 straipsnio 1 dalies pagrindu priklausyti negali.

Taip pat nepagrįstas ir ieškovės rėmimasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnio nuostata, kadangi gyvenamasis namas niekada nebuvo įregistruotas asmenine ieškovės nuosavybės teise. Ieškovės teigimu registruojant 2004-11-23 prašymą buvo pažeistas Nekilnojamojo turto registro nuostatų 16.4 punktas, nes sutuoktinių prašyme klaidingai nurodomas gyvenamojo namo adresas; nenurodomas nekilnojamojo daikto unikalus numeris. Argumentai dėl teritorinio registratoriaus veiksmų darant registro įrašus atitikimo teisės aktų reikalavimams yra visiškai nepagrįsti, kadangi tokie veiksmai turi būti skundžiami administracine tvarka per įstatymo nustatytus terminus. Nei ikiteismine tvarka nei administraciniam teismui ieškovė skundų neteikė. Taip pat nuosavybės teisė negali būti įrodoma ir seniūno įsakymu dėl adreso suteikimo ar sutartimis dėl paslaugų teikimo, kadangi šie veiksmai ir aktai nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (4.47 straipsnis).

Apibendrinant daroma išvada, jog ieškovė neįrodė, kad 63 proc. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovė prašo atsakovą įpareigoti įrengti papildomas pertvaras, tačiau nenurodo reikiamų atlikti darbų kainos ir neprisiima pareigos už šiuos darbus sumokėti jai tenkančią dalį. Pareigą atsakovui įrengti pertvaras pirmosios instancijos teismas nustatė tik todėl, kad atsakovas pats sutiko tokius darbus atlikti. Turto padalinimas negali būti sprendžiamas tik atsakovo lėšomis ir darbu, nes tokia prievolė jam teisės aktais nenustatyta. Nesuprantamas ieškovės prašymas dėl patalpoje 1-3 esančios katilinės užtvėrimo, nes ši patalpa skirta bendram naudojimui. Atvira veranda 2a/b taip pat ir skirta šalių bendram naudojimui. Ieškovės prašomi įrengti turto atskyrimo patobulinimai iš esmės nėra susiję su turto padalinimu, nes ir teismo nustatytu būdu padalinimas yra tinkamas, todėl jos reikalavimas dėl papildomų pertvarų įrengimo atmetamas.

Apeliaciniame skunde ieškovė paskaičiavo, jog turto dalių pakeitimas, turint omenyje garažą ir aikštelę, ieškovei priskirto turto dalį padidina ir iš ieškovės turi būti priteisiama papildoma 2 328,31 Eur kompensacija. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl galimo 10 kv. m aikštelės ploto paskyrimo atsakovui, nevertinami, nes jos reikalavimas dėl papildomų pertvarų padarymo yra atmestas, o apeliacinio skundo reikalavimu ji prašo jai priskirti visą aikštelę. Jeigu ieškovė turės ketinimų, ji galės atsakovui parduoti aikštelės dalį. Ieškovė prašo teismo atlikti įskaitymus, tačiau toks prašymas pripažįstamas netikslingu. Byla nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl šalys gali būti iš dalies atsiskaičiusios ir tarpusavio įskaitymai gali tapti naujų ginčų pradžia. Priteisdamas papildomą kompensaciją apeliacinės instancijos teismas 2 328,31 Eur suma padidina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-12 sprendimu iš ieškovės atsakovui priteistą 13 525,35 Eur kompensaciją.

Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat prašo teismo patikslinti įpareigojimus atsakovui dėl patalpų atidalinimo techninių sąlygų. Ieškovė teigia, jog teismas nustatė per ilgą laiko tarpą, net 6 mėnesius pertvaroms įrengti, o taip pat nenurodė reikalavimų pertvaroms, kad būtų užtikrintas garso izoliavimas, saugumas, nenumatytos rakinamos durys, neaišku, ar pertvaros bus tinkuojamos iš ieškovės pusės. Šis apeliacinio skundo reikalavimas pripažįstamas visiškai nepagrįstu, ieškovė jokių statybos reglamentų pažeidimų nenurodo, o pertvarų estetika bei izoliacija turės galimybę pasirūpinti pati. Ginčo dėl pertvarų įrengimo trukmės pirmosios instancijos teisme nebuvo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme naujai nenagrinėtinas, teismas nustatė protingą terminą.