Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2005-05-23 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;2005-08-31 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. l d., 159 str., 63, 75 str. 3 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 1 m.;2005-12-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., 63, 75 str. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 1 m. ir 8 mėn. 2006-10-16 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;2007-11-14 Tauragės raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. 90 parų arešto bausme;2011-06-27 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d., 253 str. 1 d., 300 str. 1 d. 90 parų arešto bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. kaltinamas tuo, kad 2012-05-15 apie 16 val. automobilių plovyklos „Judėjimo kryptis“, esančios T.Ševčenkos g. 16a, Vilniuje, aikštelėje jis konflikto su E. M. metu kumščiu trenkė jai į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, apipylė ją vandeniu ir išvadino necenzūriniais žodžiais.

Kaltinamasis D. R. prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. pradžioje jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino E. M. automobilį. Dėl to jam buvo paskirta bauda. 2012 m. gegužę į jo darbovietę, UAB „Judėjimo kryptis“ automobilių plovyklą, esančią T.Ševčenkos g. 16a, Vilniuje, atėjo E. M., kuri pradėjo reikšti pretenzijas dėl buvusio įvykio ir įvairiai jį užgaulioti. Jis paprašė nukentėjusios, kad ši išeitų iš plovyklos teritorijos, tačiau pastaroji jį toliau provokavo, trukdė dirbti, iškeikė necenzūriniais žodžiais. Neiškentęs, jis automobilių plovimo įrenginiu apipylė E. M. vandeniu. Ji pasitraukė toliau ir iškvietė policiją. Jis nukentėjusios nelietė, jokio smurto jai nenaudojo. E. M. jį apkalba, keršydama už jo sukeltą eismo įvykį bei už tai, kad aiškinantis šį įvykį policijos komisariate nukentėjusios tėvas jį užpuolė, dėl ko jis raštu kreipėsi į policijos pareigūnus.

Kaltinimas, pareikštas D. R., grindžiamas nukentėjusios, liudytojų J. P., L. K., R. K. ir E. M. parodymais, ikiteisminio tyrimo institucijai pateiktais medicinos dokumentais.

Liudytojas J. P., minėtos anksčiau UAB „Judėjimo kryptis“ plovyklos darbininkas, parodė, kad matė, kaip 2012 m. gegužę dienos metu, kai jis su D. R. plovė automobilius, į plovyklos teritoriją atėjo jam anksčiau nepažįstama E. M., kuri pradėjo fotografuoti kaltinamąjį. Pastarasis liepė jai liautis ir netrukdyti dirbti, tačiau E. M. šį D. R. reikalavimą ignoravo ir pradėjo keikti kaltinamąjį necenzūriniais žodžiais. Tuomet D. R. apipylė ją vandeniu iš plovimo įrenginio. Kas tarp jų vyko toliau, nebestebėjo.

Nukentėjusioji E. M. gi paneigė kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis jos nemušė, ir paaiškino, kad 2012 m. gegužę ankstyvu vakaru ji ėjo pro plovyklos, esančios T.Ševčenkos g., Vilniuje, teritoriją ir joje pastebėjo D. R., kuris 2012-05-02 sukėlė eismo įvykį ir sudaužė jos automobilį, neturėdamas teisės vairuoti automobilį. Šį kartą jis plovyklos kieme vėl vairavo automobilį. Siekdama užfiksuoti dar vieną pažeidimą, ji mobiliojo ryšio telefono kamera pradėjo filmuoti kaltinamąjį. Tas išlipo iš automobilio, pribėgo prie jos, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, kumščiu trenkė jai į kairiąją veido pusę, grasino ją užmušiąs. Ji apie įvykį telefonu pranešė policijai. Tuomet kaltinamasis priėjo prie jos ir automobilių plovimo įrenginiu apipylė ją vandeniu. Vėliau paaiškėjo, kad šį įvykį stebėjo jos draugės draugas L. K., kurį ji rado viename socialinių tinklų, patalpinusi ten informaciją apie minėtą įvykį.

Liudytojas L. K. patvirtino, kad 2012 m. gegužę jis, apie 16 val. eidamas pro plovyklą, esančią T.Ševčenkos g., Vilniuje, pamatė, kaip vyriškis ranka trenkė merginai į veidą. Kitą dieną jis išsiaiškino, kad mergina, kuriai trenkė vyriškis, yra jo kolegės draugė E. M., todėl su ja susisiekė ir pranešė, kad galės paliudyti apie stebėtą įvykį.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokole užfiksuota, kad L. K. nuotraukoje Nr. 1640 pagal veido bruožus, kūno sudėjimą, ūgį, galvos praplikimą, amžių atpažino joje atvaizduotą D. R. kaip asmenį, 2012-05-14 trenkusį E. M. (b.l.19-20).

Teismas abejoja tokių nukentėjusios ir liudytojo L. K. parodymų atitikimu tikrovę dėl sekančių aplinkybių.

Visų pirma, teismo medicinos specialistas E.Burdzikas, atlikęs nukentėjusios kūno ir medicinos dokumentų tyrimą, nukentėjusios kūno sužalojimų nenustatė (b.l. 15-16) ir nurodė, kad nukentėjusios kliniškai nustatytas veido sumušimas nepagrįstas objektyviais medicinos duomenimis. Tokia diagnozė iš tikrųjų nurodyta VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ nukentėjusios apžiūros protokole (b.l. 11). Teismo medicinos specialistas E.Burdzikas apklausos teisme metu paaiškino, kad jo išvada apie nepatvirtintą diagnozę reiškia tai, kad minėtame nukentėjusios apžiūros protokole apskritai nenurodyti jokie klinikiniai veido sumušimo požymiai, kurie leistų konstatuoti tokią diagnozę. Pasak specialisto veido sumušimas praktikoje reiškia žaizdą, odos paraudimą, kuris paprastai virsta kraujosruva. Tokie požymiai konstatuoti nebuvo.

Antra, nukentėjusioji ir liudytojas L. K. nurodė skirtingas vietas, kur pagal kaltinimą D. R. trenkė į veidą E. M. (b.l. 117, 118). Taigi šioje dalyje jų parodymai yra prieštaringi.

Prieštaringi šio liudytojo ir nukentėjusios parodymai ir toje dalyje, kurioje jie aprašo kaltinamojo smurtinius veiksmus: nukentėjusioji nurodo, kad šie veiksmai apsiribojo tik 1 smūgio į veidą sudavimu, o liudytojas L. K. teigė, kad po smūgio sudavimo kaltinamasis purtė nukentėjusiąją, griebęs ją už palto atlapų.

Šių proceso dalyvių parodymų prieštaringumo teisiamajame posėdyje pašalinti nepavyko, ir šis prieštaringumas kelia abejonių tokių parodymų objektyvumu toje dalyje, kad kaltinamasis smogė į veidą nukentėjusiajai.

Liudytojas R. K., policijos pareigūnas, paties įvykio nematė. 2012-05-14 apie 16 val. pagal pranešimą iš Vilniaus apskr. VPK atvykęs į minėtą anksčiau automobilių plovyklą, aptiko ten nukentėjusiąją, pareiškusią, kad D. R. trenkė jai į veidą ir apipylė vandeniu. Mergina buvo apsiverkusi, tačiau nepamena ar buvo ant jos veido koks nors paraudimas. D. R. gi atkakliai teigė, kad jis merginos nemušęs.

Liudytojas E. M., nukentėjusios brolis, konflikto tarp nukentėjusios ir kaltinamojo taip pat nestebėjo, ir jo parodymai šioje dalyje kaltinimo, pareikšto D. R., nepatvirtina. Jis paaiškino, kad į minėtą anksčiau plovyklą atvažiavo po sesers pranešimo apie sumušimą telefonu gavimo. Sesers ten nerado, ji, paaiškėjo, buvo policijos komisariate. Netrukus ji atvažiavo į plovyklą. Ji buvo apsiverkusi. Pasak E. M. sesers kairysis žandas buvo patinęs ir paraudęs. Tuomet jie nuvyko į ligoninę apžiūrai.

Nepaisant to, kad apžiūra ligoninėje vyko jau 18 val. 10 min., t.y. nuo įvykio momento praėjus apie 2 val., nukentėjusiąją apžiūrėjęs gydytojas tokių sumušimo požymių, kuriuos nurodė E. M., apžiūros protokole nenustatė (b.l. 11).

Vertindamas nukentėjusios ir kaltinamojo parodymus, teismas negali neatsižvelgti ir į tai, kad jų konfliktą sąlygojo dar prieš tai susiklostę priešiški tarpusavio santykiai. Iš abiejų parodymų, kaltinamojo administracinės pažymos (b.l. 42) matyti, kad 2012-05-02 minėtoje anksčiau plovyklos aikštelėje D. R. automobiliu kliudė nukentėjusios mašiną ir ją apgadino. Pati nukentėjusioji pripažino, kad incidentas su D. R. ir kilo dėl to, kad ji, pamačiusi, kad kaltinamasis plovyklos aikštelėje vėl vairuoja transporto priemonę, puolė tai filmuoti. Tokie negatyvūs tarpusavio santykiai teismo nuomone galėjo sąlygoti ir atitinkamus nukentėjusios parodymus. Šių aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių tuo, kad D. R. būtų sudavęs nukentėjusiajai į veidą. Procesinėmis priemonėmis šių abejonių pašalinti nepavyko. Taikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. garantuotą asmens nekaltumo prezumpcijos principą teismas laiko šią aplinkybę neįrodyta ir todėl ją iš kaltinimo pašalina.

Kaltinamojo ir nukentėjusios tarpusavyje sutampančiais parodymais nustatyta, kad minėto anksčiau konflikto metu kaltinamasis apipylė E. M. vandeniu, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais. Chuliganiškų motyvų teismas tokiame poelgyje neįžvelgia: jau paminėta, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo sąlygoti priešiškais dar prieš šį incidentą susiklosčiusiais santykiais. Nukentėjusioji pripažino, kad ji pati konflikto su kaltinamuoju metu keikė jį necenzūriniais žodžiais. Tai patvirtino ir liudytojas J. P.. Sprendžiant pagal kaltinamojo veiksmų motyvus, tikslus, jų atlikimo aplinkybes šie veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, bet į nukentėjusios asmenybę. Tokiu atveju kaltinamojo veikoje nėra Lietuvos Respublikos BK 284 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėčiai būdingo objekto, t.y. santykių, besiklostančių viešosios tvarkos srityje. Taigi D. R. nepadarė Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos ar kitokios nusikalstamos veikos sudėties, ir jis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu išteisintinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė

D.R. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu išteisinti esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.