Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, atsakovui A. B., Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovėms Astai Leonavičienei, Elenai Petuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. B. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad šalys kartu gyveno iki 2017 m. balandžio mėnesio, santuokos nebuvo sudarę. Jiems gimė du vaikai: Gabrielė ir A. B.. Gyvenant kartu, atsakovas nepakankamai rūpinosi vaikų išlaikymu, šeimos poveikiai, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Šiuo metu atsakovas gyvena pas savo močiutę Jonavos rajone. Ieškovė teigia, kad jos materialinė padėtis yra labai sunki, ji nedirba, augina mažametį vaiką, jos gaunamos pajamos yra iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Utenos skyriaus gauta draudimo išmoka (nuo 2016 m. liepos 15 d. jai buvo išmokėta 1302,08 Eur) bei iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus išmoka (socialinė pašalpa, išmoka vaikui, parama vaiko prekėms, šildymo išlaidų kompensavimas (nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio jai buvo išmokėta 2150,75 Eur). Nurodo, kad nuo 2017 m. gauna tiktai 30,40 Eur išmoką vaikui. Šiuo metu ieškovė gyvena socialiniame būste. Materialinę paramą ieškovei teikia A. B. giminės, kurie atveža vaikams maisto. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Už buto nuomą moka 10 Eur per mėnesį, 35 Eur per mėnesį moka už komunalinius mokesčius, 20 Eur už internetą, vaikams tenkanti mokesčių dalis yra 22 Eur. Ieškovė visas gaunamas pajamas išleidžia vaikų poreikiams. Ieškinyje nurodoma, kad vyresniojo vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos 290 Eur lėšos: maistui – 140 Eur, drabužiai, avalynė – 48 Eur, vaistai, papildai, higienos prekės – 45 Eur, mokymosi priemonės, kultūriniai renginiai, ekskursijos, šventės – 35 Eur. Jaunesniojo vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos 240 Eur lėšos: maistui – 110 Eur, drabužiai, avalynė – 38 Eur, vaistai, papildai, higienos prekės – 35 Eur, žaislai, lavinimo priemonės, šventės – 35 Eur. Kadangi nepilnamečiais vaikais rūpinasi, juos išlaiko ieškovė, mano, kad tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime jų gyvenamojoje vietoje, prieš dvi dienas informuojant ieškovę apie būsimą bendravimą ir laiką.

Atsakovui A. B. ieškinio ir jo priedų nuorašai įteikti asmeniškai (b. l. 26). Atsiliepimo į pareikštą ieškinį jis nepateikė.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius šioje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovės L. J. gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams augti, vystytis ir lavėti. Atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, jų nelanko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad L. J., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kartu gyveno apie dešimt metų iki 2017 m. balandžio mėnesio. Šalims (duomenys neskelbtini) d. gimė dukra G. B. (b. l. 5) ir (duomenys neskelbtini) dukra A. B. (b. l. 6). G. B. mokosi Ukmergės rajono Siesikų gimnazijos 1-oj klasėje. Ieškovės šeimas gyvena socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8, 9, 10-12). Atsakovas 2017 m. balandžio mėnesį išėjo iš namų gyventi pas savo močiutę į Jonavos rajoną, kur jam asmeniškai buvo įteiktas šioje byloje pareikštas ieškinys. A. B. buvo grįžęs vienam mėnesiui pagyventi pas ieškovę, tvirtindamas, kad jis taip pat yra registruotas socialiame būste ir turi teisę ten gyventi. Atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, jų poreikiais nesirūpina. Ieškovė neturi jokio jos vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto (b. l. 13). Jos pajamas nuo 2017 m. sausio mėnesio sudaro 30,40 Eur dydžio išmoka vaikui (b. l. 16). Jokių kitų pajamų ieškovė neturi, dirbti negali, nes augina mažametį vaiką, galimybių leisti vaiką į darželį neturi, nes neturi lėšų už jį sumokėti. Ieškovės L. J. materialinė padėtis itin sunki, paramą jai teikia atsakovo giminaičiai, t. y. atveža vaikams maisto. Atsakovas taip pat neturi jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto, nedirba (b. l. 33-34, 35).

Atsakovui A. B. ieškinio ir jo priedų kopijos įteikti asmeniškai, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 24, 36). Atsakovas dalyvavo pirmame parengiamajame posėdyje 2017 m. birželio 26 d., išreiškė norą pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba; teigė, ketinantis reikšti savo reikalavimus byloje. Atsakovui buvo išaiškinta galimybė kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl advokato paslaugų, dėl to byloje buvo paskirtas kitas parengiamasis posėdis 2017 m. liepos 12 d., kuris atsakovo prašymu buvo perkeltas 2017 m. liepos 27 d. Šaukimas į šį teismo posėdį atsakovui įteiktas tinkamai, tačiau į posėdį jis neatvyko, apie savo nedalyvavimo priežastis nepranešė, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovai telefonu teismui paaiškino, kad atsakovas A. B. kreipėsi į juos, jam buvo paaiškinta, kokius dokumentus reikia pateikti, norint pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, tačiau jų nepateikė. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad į pirmą parengiamąjį posėdį ieškovė atsakovą atsivežė pati savo iniciatyva, ji kelis kartus priminė jam ir apie 2017 m. liepos 27 d. posėdį, skambino posėdžio išvakarėse ir prašė atvykti į teismą, tačiau atsakovas pareiškė, kad posėdžiuose dalyvauti neketina. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nenori išsikelti iš šalių bendrai nuomojamo socialinio būsto, nors už jį mokesčių nemoka, prie vaikų išlaikymo neprisideda. Ieškovė paaiškino, kad socialinio būsto nuomos sutartis nėra keičiama, kol nebus teismo sprendimo dėl jų gyvenimo skyriumi. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad vaikai gyvena su ieškove, atsakovas jų išlaikymu nesirūpina (ieškovės materialinė padėtis sunki, pagalbą maistu jo vaikams teikia jo giminės), o pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir nepaneigiama, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, padarius išvadą, kad šiuo atveju jo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas, o jo pasirinkta taktika nedalyvauti teisminiuose ginčuose neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, t. y. vaikų motina L. J.. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove nuo gimimo, ieškovė namuose prižiūri mažametę Aureliją, kuriai šiuo metu yra trys metukai, dėl to negali dirbti. Mergaitė nelanko darželio, nes ieškovė neturi lėšų sumokėti už jos maitinimą ugdymo įstaigoje. Tuo tarpu atsakovas vaikų gerove ir jų išlaikymu nesirūpina, nuo šių metų balandžio išsikėlė gyventi pas savo močiutę į Jonavos rajoną. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad jos materialinė itin sunki (gauna apie 30 Eur dydžio pašalpą), jai pagalbą teikia atsakovo giminės, atveždami maisto vaikams. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnamečių vaikų G. B., gimusios 2009 m. gegužės 27 d., ir A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus. Ieškovės šeima nėra įrašyta į šeimos, auginančius vaikus, socialinės rizikos grupę. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių nepilnamečių vaikų G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusios (duomenys neskelbtini)gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina L. J. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė, su kuria gyvena vaikai, įsipareigojo netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su jais jų gyvenamojoje vietoje, tačiau prašo, kad atsakovas apie būsimą bendravimą informuotų L. J. prieš dvi dienas. Atsakovas savo nuomonės dėl bendravimo su vaikais tvarkos nepareiškė. Teismui nėra pateikti duomenys apie atsakovo gyvenamąją vietą. Jis gyveno kartu su ieškove socialiniame būste, išsikėlė pas močiutę į Jonavos rajoną, buvo sugrįžęs mėnesiui pas ieškovę, po to vėl išėjo iš namų. Jis nedirba, neturi nuolatinių pajamų, vaikų kasdieniniais poreikiais nesirūpina. Nesant duomenų apie atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, jo galimybes užtikrinti kasdieninius mažamečių vaikų (8 ir 3 metų amžiaus) poreikius, teismas sprendžia, kad atsakovo bendravimas su vaikais turi vykti jų gyvenamojoje vietoje. Šalių vaikai yra mažamečiai, t. y. aštuonerių ir trijų metų. Dėl to, įvertinus tokio amžiaus vaikų poreikius, dienos rėžimą, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą informuoti ieškovę apie planuojamą susitikimą su vaikais ne mažiau kaip prieš dvi dienas tenkintinas. Apie planuojamą bendravimą su vaikais A. B. turi pranešti iš anksto vaiko motinai L. J. ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaikais tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikui

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams: G. B. po 145 Eur kas mėnesį ir A. B. po 120 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį dėl prašomo išlaikymo vaikams ir jo dydžio nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko ir savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio teismui neišdėstė. Šios aplinkybės nėra kliūtis bylos nagrinėjimui. Siekiant užtikrinti prioritetinę vaiko teisių apsaugą, teismas atsakovo materialinę padėti nustatė, remdamasis registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra. Sodros duomenimis atsakovas nedirba. Tačiau nustatant atsakovo turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių neturi galimybės dirbti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo. Teismas vertina, kad galimybė susirasti savo amžių atitinkantį darbą atsakovui šiuo metu nėra ribota, o sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas darbui rasti, tačiau dėl objektyvių priežasčių susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą atsakovui surasti nepavyko. Teismas priimdamas sprendimą taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumo lygį. Tokiu atveju, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai.

Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad abu vaikai yra dar mažamečiai. Gabrielė yra mokyklinio amžiaus. Aurelija trijų metų, galėtų lankyti darželį, jeigu tam būtų finansinių išteklių. Vaikai gyvena su motina socialiniame būste. Ieškovės materialinė padėtis itin sunki – moteris nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, jos pajamas sudaro tik 30,40 Eur dydžio kas mėnesį gaunama išmoka už vaikus. Ieškovė vasaros metu ravi daržus, taip užsidirba papildomai prie gaunamos išmokos. Atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, jų poreikiais nesidomi, nesirūpina. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė vaikais rūpinasi tinkamai, yra sukūrusi vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Teismui pateikti duomenys, kad G. B. būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 290 Eur lėšų: maistui – 140 Eur, drabužiai, avalynė – 48 Eur, vaistai, papildai, higienos prekės – 45 Eur, mokymosi priemonės, kultūriniai renginiai, ekskursijos, šventės – 35 Eur. A. B. poreikiams per mėnesį reikalingos 240 Eur lėšos: maistui – 110 Eur, drabužiai, avalynė – 38 Eur, vaistai, papildai, higienos prekės – 35 Eur, žaislai, lavinimo priemonės, šventės – 35 Eur. Vyresniajam vaikui reikalingos didesnė suma išlaikymui, nes mergaitė lanko mokyklą, kuriai reikalingos papildomos lėšos. Teismo vertinimo šios išlaidos nėra neprotingai didelės, neproporcingos vaikų poreikiams, juolab, kad vyresnis vaikas yra mokyklinio amžiaus, o mažasis spartaus augimo laikotarpyje. Dėl to visos išlaidos teismo vertinimu yra adekvataus, protingo dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 380 eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo mažesnio išlaikymo, įvertinus tai, kad atsakovas pagal savo amžių ir sveikatos būklę turi galimybes dirbti ir uždirbti, teismas neturi pagrindo mažinti prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydžio. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovo argumentais, jog prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnametėms dukroms, t. y. vyresniajai po 145 Eur ir jaunesniajai po 120 Eur per mėnesį, yra pakankamas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo tenkinamas visiškai, pripažįstant, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 145 Eur ir A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 120 Eur per mėnesį mokomomis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 17-18). Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. birželio 22 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 163,92 eurų (b. l. 39). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, šios išlaidos valstybės naudai turi būti priteistos iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat turi būti priteistas 95 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (145 Eur x 12 mėn. x 3 proc. (=52 Eur)+120 Eur x 12 x 3 proc.(=43 Eur) bei 41 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso 136 Eur žyminio mokesčio ir 4,53 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b. l. 32).

Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo priteistina 164 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 140 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su motina L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaikais G. B., gimusia (duomenys neskelbtini)., ir A. B., gimusia (duomenys neskelbtini), jų gyvenamojoje vietoje, ne vėliau kaip prieš dvi dienas suderinęs su vaiko motinai L. J. bendravimo su vaikais laiką.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki jų pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti vaikų motiną L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 164 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.