Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui – direktoriui R.Ž.,

atsakovo - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus atstovams: M.G., A.B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2018 m. sausio 5 d. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:

- panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 0471 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta 1736 eurų bauda ir pažeidimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-7) nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad įmonė buvo nubausta už tai, kad, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2017 m. spalio 4 d. leido dirbti įmonėje K.P. medžių pjovėjo, šakų tvarkytojo darbą, taip pat S.B. leido dirbti šakų tvarkytojo darbą. Ginčijamame nutarime atsakovas taip pat konstatavo, kad paminėti darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atlikdami darbo funkcijas bei paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, medžių pjovimo objekte, esančiame kelio A5 (E67) Marijampolė-Kaunas 8 kilometre, pjovė medžius, tvarkė šakas, metė jas į krūvą. Darbdavys su darbuotojais teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudaręs darbo sutarties raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sudarymą ir jų priėmimą i darbą. Nutarime buvo padaryta išvada, kad šie asmenys dirbo nelegaliai ir tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas ir jo atstovas su tokiu atsakovo sprendimu nesutiko ir parodė, kad įmonės vadovas S.B. bei K.P. dirbti įmonėje nesamdė, nesudarė su jais jokių susitarimų dėl darbo pobūdžio, darbo apmokėjimo ir kitų būtinų sąlygų, todėl nuobauda įmonei pritaikyta nepagrįstai. Įmonės direktorius susitarimą Su R.B. dėl to, kad jis pats sau asmeniškai pasiims po medžių šalinimo likusią medieną, buvo sudaręs nuo pat pradžių - dar prieš teikiant paraišką dalyvauti konkurse. Esant išankstiniam susitarimui su R. B. dėl medienos pašalinimo jo asmenine sąskaita ir jo asmeninėms reikmėms, įmonė galėjo pateikti mažesnės vertės komercinį pasiūlymą ir tokiu būdu laimėti konkursą. Bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A5.-774- 610/2017 liudytojas (įmonės darbuotojas R.B.) parodė, kad su įmonės vadovu buvo susitarta, jog medieną, kuri liko po šalinimo pakelėje kelio Marijampolė-Kaunas, jis pasiims sau, todėl 2017 m. spalio 3d. sužinojęs, kad įmonės vadovo nebus darbe, nes jis rengsis arboristų varžyboms, paklausė, ar gali sekančią dieną važiuoti tvarkyti malkų. Direktoriui leidus dar pasakė, kad pasiims pagalbininkų, kadangi pats neturi vairuotojo pažymėjimo bei paklausė, ar jiems gali duoti darbo drabužius, kurių 4-5 vnt. būdavo pas jį. Įmonė neturi atskirų patalpų, todėl spec. rūbai yra laikomi darbuotojo R. B. namuose. Direktoriui R. Ž. neprieštaravus, 2017 m. spalio 4 d. ryte, paskambinęs tėčiui S.B. ir kaimynui K.P. paprašė pagalbos bei pasiūlė už pagalbą ir jiems apsirūpinti tomis pačiomis malkomis žiemai. Šie sutiko padėti parsivežti malkas. 2017 m. spalio 4 d. įmonės vadovas R. Ž. S. B. bei K. P. nematė, negalėjo susitarti dėl darbo, taip pat perduoti darbo rūbų. Su R. Ž. žodžiu buvo susitarta, kad ta diena jam bus laisva. Be to, bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą K. P. parodė, kad tiesiogiai su įmonės direktoriumi jis nebuvo bendravęs. Iš esmės analogiška situacija buvo ir su S. B., kuris apylinkės teisme parodė, jog paaiškinimą rašė ne pagal savo mintis, o tai, ką jam nurodė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai. Teisme S. B. parodė, kad iš vakaro paskambino sūnus R. ir paklausė, ar negali padėti sumesti šakas į krūvas, žadėdamas už pagalbą duoti malkų. Sutikus padėti sekančią dieną - t. y. spalio 4 d. ryte apie 8 val. atvyko pas jį į namus kartu su K. P. ir visi trise nuvyko į kelio Kaunas – Marijampolė atkarpą, kurioje buvo nupjautų medžių. Pareiškėjas ir jo atstovas pabrėžė, kad VDI darbuotojai, diktuodami paaiškinimų tekstą liudytojams, specialiai neakcentavo daugumos svarbių aplinkybių: kur, kokiomis sąlygomis, kuriuo metu buvo tariamai įmonės vadovo perduoti darbo rūbai bei darbo priemonės S. B. bei K. P., taip pat ir susitarta dėl darbo bei apmokėjimo sąlygų.

Nurodė, kad įmonė į 2017 m. gruodžio 7 d. VDI pranešimą „Dėl bylos nagrinėjimo juridiniam asmeniui“ Nr. SD- 8-174722, kuriame buvo nurodyta, jog byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka 2017 m. gruodžio 14 d. 10 val., 2017 m. gruodžio 12 d. atsakovui pateikė prašymą, kuriuo prašė atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui, kadangi dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-774-610/2017 yra paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui. Atsakymas į šį prašymą pareiškėjui į elektroninį paštą buvo atsiųstas sekančią dieną – 2017 m. gruodžio 13 d., tačiau direktorius R. Ž. susipažinti su jo turiniu galėjo tik vakare, kadangi dirbo lauko sąlygomis ir neturėjo prieigos prie elektroninio pašto. Taigi, nežinodamas sprendimo dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui, vadovas negalėjo pateikti prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei į posėdį iškviesti bei apklausti liudytojus, kadangi fiziškai tam nebuvo pakankamai laiko. Tokiu būdu buvo suvaržytos pareiškėjo teisės į visapusišką bei nešališką bylos išnagrinėjimą, o VDI pasinaudojo galimybe nagrinėjant bylą vadovautis tik tais liudytojų S. B. bei K. P. parodymais, kuriuos jie davė jų pačių darbuotojų poveikio pasėkoje. Aplinkybes, kad minėti liudytojai gali nurodyti VDI darbuotojų neteisėtus veiksmus darant įtaką asmenų parodymams dėl galimo pažeidimo fakto, VDI jau žinojo, nes jos atstovai dalyvavo Marijampolės rajono apylinkės teisme vykusiame administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-774-610/2017 nagrinėjime, kurios metu liudytojas S. B. nurodė posėdyje esantį VDI atstovą, kuris diktavo jam paaiškinimo tekstą. Taigi, siekiant išvengti bylai nenaudingų liudytojų parodymų, VDI laiku neinformavo pareiškėjo apie prašymo nepatenkinimą, tuo pačiu nesudarant galimybės įmonei pateikti prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei liudytojų apklausų. Todėl toks bylos nagrinėjimas, kuris atliktas nesuteikiant teisės įmonei pareikšti prašymus dėl bylos nagrinėjimo būdo, liudytojų apklausų, pripažintinas pažeidimu, o tuo pačiu ir naikintinas priimtas procesinis sprendimas skirti baudą juridiniam asmeniui.

Atsakovas ir jo atstovai teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 25-30) atsakovas nurodė, taip pat atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2017 m. gruodžio 14 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - UĮ) 60 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 616 straipsnio 3 dalimi, 629 straipsniu, rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens (pareiškėjo) atstovui, buvo išnagrinėta UĮ pažeidimo byla juridiniam asmeniui pagal UĮ 56 straipsnio 4 dalį ir už du nelegaliai dirbusius asmenis ir paskirta 1736 eurų dydžio bauda. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu, už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, R. Ž., kaip įmonės direktoriui - atsakingam fiziniam asmeniui, skirta 2000 eurų dydžio bauda. Kauno apygardos teismas Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą ir R. Ž. apeliacinio skundo nepatenkino.

Pabrėžė, kad 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK (UĮ 50 str. 1 d.). Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (Darbo kodekso (toliau – DK) 32 str.). Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 str. 1 d.). DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. UĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau - trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. UĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais - darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pareiškėjui buvo inkriminuoti abu paminėti alternatyvūs veiksmai. Nelegalaus darbo objektyvusis požymis – tai realus asmens darbas. Surinkti duomenys įrodo, kad S. B. ir K. P. 2017 m. spalio 4 d. realiai vykdė darbo funkcijas įmonės (pareiškėjo) naudai. Antrasis elementas - darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai). Iš pirminių byloje esančių duomenų matyti, kad buvo susitarimas tarp pareiškėjo, atstovaujamo direktoriaus R. Ž., ir darbuotojų S. B. bei K. P.. Trečiasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis - nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbo sutartys raštu su minėtais darbuotojais nebuvo sudarytos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojų darbo pradžią nebuvo pranešta. R. Ž., būdamas įmonėje atsakingu asmeniu - direktoriumi ir žinodamas, jog yra atsakingas už tinkamą darbo sutarčių įforminimą, nepasirūpino tinkamu dokumentų sutvarkymu ir neužtikrino, kad nebūtų vykdomas nelegalus darbas.

Nurodė, kad juridinio asmens atstovui - direktoriui apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką buvo pranešta tinkamai ir laiku – 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. SD-8-14722. 2017 m. gruodžio 12 d. elektroniniu paštu buvo gautas 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškėjo atstovo raštas Nr. 017, kuriame įmonės direktorius prašė atidėti pažeidimo bylos juridiniam asmeniui nagrinėjimą. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo grindžiamas tuo, jog Kauno apygardos teismas dar neišnagrinėjęs direktoriaus apeliacinio skundo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriame R. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda - 2000 eurų bauda. Įvertinus gautą prašymą atidėti pažeidimo bylos juridiniam asmeniui nagrinėjimą, buvo priimtas sprendimas jį atmesti pripažįstant pateiktą priežastį nesvarbia, kadangi pagal UĮ 56 straipsnio 4 dalį atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo, o Kauno apygardos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą sprendė klausimą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimo, priimto pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį įmonės direktoriaus atžvilgiu. Apie pažeidimo bylos juridiniam asmeniui nagrinėjimo vietą, datą ir laiką buvo pranešta pakartotinai elektroniniu paštu (2017 m. gruodžio 13 d. 10.07 val.), kuriuo ir buvo gautas prašymas atidėti pažeidimo bylos juridiniam asmeniui nagrinėjimą (2017 m. gruodžio 13 d. VDI raštas Nr. SD-8-14964). Be to, nedelsiant po minėto elektroninio laiško išsiuntimo, tarnybiniu telefonu apie priimtą sprendimą neatidėti pažeidimo bylos juridiniam asmeniui nagrinėjimo buvo asmeniškai informuotas įmonės atstovas R. Ž. 2017 m. gruodžio 7 d. VDI rašte Nr. SD-8-14722 buvo priminta apie teises ir pareigas, kurios apibrėžtos ANK 577 straipsnyje ir su kuriomis atstovas buvo supažindintas įteikiant pažeidimo protokolą. Direktoriui buvo pakankamai laiko pateikti VDI prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Be to, pareiškėjo atstovas, žinodamas pažeidimo bylos juridiniam asmeniui nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, neatvyko į bylos nagrinėjimą, kur galėjo pasinaudoti teise pareikšti prašymą bylą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau šios savo, kaip atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovo, teisės nerealizavo, ko pasėkoje minėta byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovui nedalyvaujant.

Akcentavo, kad įmonės administracijos vadovo byla už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, buvo išnagrinėta Marijampolės rajono apylinkės teisme. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes ir savo kaltę, tačiau teismas kritiškai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, nes jie iš esmės neatitiko nustatytų faktinių aplinkybių. Priimant nutarimą bendrosios kompetencijos teismas taip pat nesivadovavo ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų K. P. ir S. B. parodymais, nes jie teismo posėdžio metu iš esmės skyrėsi nuo firminiuose paaiškinimuose pateiktų faktinių aplinkybių, todėl negalėjo būti laikomi objektyviais.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 0471 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus R.Ž., už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą buvo paskirta 1736 eurų bauda (nelegaliai buvo įdarbinti 2 asmenys – paskirta bauda po 868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį)(b. l. 8-9). Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. A.5-774-610/2017 (b. l. 10-15, taip pat TIS Liteko duomenys), kurioje 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu teisėjas konstatavo, kad R. Ž. (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius), būdamas atsakingas už būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 2017 m. spalio 4 d., medžių pjovimo objekte, esančiame kelio Marijampolė-Kaunas 8 km (rekonstruojamos automagistralės Via Baltica 54 kilometre), leido minėtoje įmonėje Karoliui Paškevičiui dirbti medžių pjovėjo-šakų tvarkytojo darbą, o S.B. – šakų tvarkytojo darbą, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą. Tokiais veiksmais asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. R.Ž. (kaip fiziniam asmeniui) buvo paskirta 2000 Eur bauda. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas R. Ž. apeliacinį skundą, 2018 m. sausio 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN-2-59-498/2018 (b. l. 67-73, taip pat TIS Liteko duomenys) konstatavo, kad jo skundas nepagrįstas ir apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis R. Ž. veiksmuose yra, dėl ko jis pagrįstai nubaustas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. R. Ž., kaip įmonės vadovas, privalėjo būti pakankamai rūpestingas ir užtikrinti, jog įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai, tačiau to nepadarė.

Teismas pabrėžia, kad ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas. Tai duoda pagrindą išvadai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius (šioje byloje pareiškėjo atstovas) nelegaliai įdarbino 2 asmenis ir veikė kaip uždarosios akcinės bendrovės įgaliotas asmuo (atstovas). Dėl šių aplinkybių ginčas iš esmės baigtas, nes apylinkės teismo nutarimas įsiteisėjo.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - ir UĮ)(teismas vadovaujasi įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta sąvoka, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. UĮ 60 straipsnio 1 – 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. UĮ 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.

Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad R. Ž. nuo 2015 m. liepos 9 d. yra oficialus pareiškėjo (šiuo atveju – darbdavio) atstovas. Tai patvirtina ir viešojo registro duomenys (b. l. 47). Bendrosios kompetencijos teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais byloje, kurioje iš esmės dalyvavo tie patys asmenys, nustatė, kad 2 asmenis nelegaliai įdarbino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius – šioje byloje oficialus pareiškėjo atstovas. UĮ 56 straipsnio, ANK, DK nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad šiuo atveju pareiškėjas (bendrovė) buvo darbdavys, kuriam UĮ taip pat numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Aukščiau aptartų įrodymų visetas teismui duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad 2017 m. spalio 4 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo 2 asmenys (ABTĮ 56 str.).

Kaip jau buvo paminėta, pažeidimų protokolai surašomi ir tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Įvertinus protokolo ir nutarimo (b. l. 32-34) turinį, matyti, kad jokie esminiai ANK imperatyvūs 567 straipsnio 1 – 2 dalių, 569 straipsnio 1 – 4 dalių, 629 straipsnio reikalavimų pažeidimai nebuvo padaryti, pareiškėjo veika buvo kvalifikuota tinkamai, surinktas pakankamas pagrindas įrodymų (b. l. 35-53). Bauda paskirta taip pat iš esmės nepažeidžiant UĮ 60 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatų (už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį pareiškėjui buvo paskirtas sankcijoje numatytos baudos minimumas). Procesinės pareiškėjo teisės buvo nurodytos protokole (b.l. 32), kurį pasirašė oficialus pareiškėjo atstovas. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą institucijoje pareiškėjo atstovui buvo pranešta tinkamai (b. l. 54-59). Teismui pateikti įrodymai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo atstovas turėjo realiai galimybę 2017 m. gruodžio 14 d. atvykti į bylos nagrinėjimą institucijoje, taip pat žodžiu pateikti prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, liudytojų iškvietimo ir t.t. Dėl to teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atstovo argumentus dėl ANK 616 straipsnio 3 dalies, 629 straipsnio pažeidimų. Raštu pateiktas pareiškėjo atstovo prašymus atidėti bylos nagrinėjimą nėra imperatyviai privalomas institucijai. Be to, tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismai konstatavo, kad nelegaliai dirbę asmenys nurodė, jog jų pirminiams paaiškinimams darė įtaką darbo inspekcijos pareigūnai, kurie nurodinėjo ką ir kaip rašyti. Rašydami jie labai daug negalvojo, tiesiog surašė diktuojamus teiginius. Šių parodymų teisingumą bendrosios kompetencijos teismai vertino kritiškai ir jais nesivadovavo. Teismas vertina, kad institucija neprivalėjo atidėti posėdžio dėl baudos skyrimo juridiniam asmeniui, kadangi prieš tai iš esmės už analogiškus veiksmus skyrė nuobaudą fiziniam asmeniui (bendrovės direktoriui).

Dėl paminėtų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir išdėstyto ginčo situacijos teisinio reguliavimo, teismas daro išvadą, kad atsakovas priėmė teisingą ir teisėtą nutarimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, jo atstovo, tiek ir atsakovo bei jo atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.