- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- N-62-3596-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-01389-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimo J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad J. Š. 2010 m. gruodžio 4 d., apie 23.40 val., Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo automobilį „Nissan Primera“, būdamas neblaivus (1,98 prom. alkoholio – vidutinis girtumo laipsnis) ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 11 d. nutarimu J. Š. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė 2 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas konstatavo, kad J. Š. padarytus teisės pažeidimus įrodo liudytojų policijos pareigūnų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, J. Š. asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį.
II.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas neigia vairavęs transporto priemonę, nurodo, kad automobilį vairavo jo draugė A. D., kuri po to prisipažino vairavusi, tačiau pamačiusi atvažiuojančius policijos pareigūnus išsigando ir persėdo ant galinės sėdynės. Pažymi, kad minėtą aplinkybę patvirtina liudytojo V. L. parodymai, kuris paaiškino, jog lydėjo A. D. vairuojamą automobilį likus maždaug 1-1,5 km iki automobilio sulaikymo vietos. Apelianto įsitikinimu, policijos pareigūnai suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi incidento metu J. Š. juos įžeidė (dėl to surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda). Nurodo, kad policijos pareigūnų duoti parodymai yra nenuoseklūs bei neatitinkantys tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja: III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu J. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia automobilio vairavimo faktą.
ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apelianto versiją palaiko A. D. ir V. L. liudijimai, tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina pareigūnų K. R. bei A. S. parodymai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų A. D. ir V. L. ryšį su apeliantu (jie yra J. Š. draugai), daro išvadą, kad šie liudytojai yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie padėtų apeliantui išvengti administracinės atsakomybės.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų K. R. ir A. S., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi (b. l. 12-13). Teismo posėdyje policijos pareigūnai taip pat nuosekliai pasakojo, kaip stebėjo ginčo automobilį, todėl matė, kad prieš apsikeičiant vietomis, prie automobilio vairo sėdėjo būtent apeliantas, o ne A. D. (b. l. 27-28). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pareigūnų priešiškumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, motyvavęs išvadą, kodėl remiasi vienų liudytojų parodymais ir kodėl kitų liudytojų parodymus atmeta, pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje buvo surinkti ir ištirti tiek J. Š. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigta apelianto iškelta versija. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti J. Š. apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.