- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- e2YT-2720-424/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00257-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.1; 3.4.5.19
2023 m. balandžio 12 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą nekilnojamo turto sandoriui – 1994-04-26 sudarytai 0,06 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarčiai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti žemėtvarkos tarnyboje bei valstybės įmonėje Registrų centras.
Nurodė, kad 1994-04-26 buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pasirašė pareiškėja ir Trakų rajono valdybos atstovas. - Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad pagal 1992-06-19 Trakų rajono valdybos potvarkį Nr. 212v, pareiškėjai buvo skirtas 0,06 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino Trakų rajono notarė D. B., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sumokėjusi pinigus už perkamą žemės sklypą, pasirašiusi pirkimo-pardavimo sutartį bei mokėjimo dokumentus, manė, kad tapo žemės sklypo savininke ir nieko daugiau daryti nereikės. 2023 metais ji nutarė sodo sklypą parduoti. Valstybės įmonėje Registrų centras, į kurią ji kreipėsi, buvo paaiškinta, kad ji praleido įstatymo nustatytą terminą nekilnojamam turtui įregistruoti ir pasiūlyta prašyti teismo pratęsti terminą nekilnojamam turtui įregistruoti Registrų centre. Peržiūrėjus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo nustatyta, kad sutartyje buvo nurodyta, kad pareiškėja pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą žemės sklypą privalėjo per vieną mėnesį įregistruoti tuometinėje Trakų rajono žemėtvarkos tarnyboje. Nurodė, jog yra rusakalbė, o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis surašyta lietuvių kalba. Taip pat nurodė, kad pasirašydama sutartį, joje pasirašė nurodytoje vietoje, supratusi, kad perka žemės sklypą ir pareiškėjai tuo metu nebuvo išaiškinta, kad sutartį turi įregistruoti žemėtvarkos tarnyboje per 1 mėnesį. Atsižvelgiant į tai, prašo atnaujinti praleistą terminą žemės sklypo sutarčiai įregistruoti dėl pareiškėjos suklydimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl pareiškimo patenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūrą. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.20 straipsnyje nurodyta, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992-04-28 pareiškėja pateikė prašymą tuometinei Trakų rajono (duomenys neskelbtini) miesto valdybai parduoti pareiškėjai 0,06 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)”. 1994-04-26 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėja ir Trakų rajono valdybos atstovas - inžinierius-žemėtvarkininkas R. V. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjai buvo parduotas 0,06 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties 6 punkte numatyta, kad ši sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Trakų rajono žemėtvarkos tarnyboje.
Pagal Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Pareiškėja 1994-04-26 sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu bei sutinkamai su minėta CK nuostata, pareiškėjai perėjo nuosavybės teisė į 0,06 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.
Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad pareiškėjos vardu Registrų centre registruotų daiktinių teisių į nekilnojamo turto objektus nėra.
Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Šį terminą, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).
Pareiškime nurodyta, kad dėl svarbių priežasčių - dėl pareiškėjos valstybinės lietuvių kalbos nežinojimo, kad sutartis turi būti įregistruota, pareiškėja sandorio per nustatytą vieno mėnesio terminą neįregistravo, tačiau nuo žemės sklypo įsigijimo dienos (1994-04-26) žemės sklypu naudojosi kaip savu.
Nors 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį daro negaliojančia, bet minėta sutartis iki šiol nėra pripažinta negaliojančia, nėra duomenų, kad kas nors būtų kreipęsis į teismą dėl jos pripažinimo negaliojančia.
CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. CK, tačiau per 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytą terminą neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalies nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Nuo 2001m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (LAT 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, kuriuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).
Nors sandoris tuometinėje Trakų rajono žemėtvarkos tarnyboje nebuvo įregistruotas per vieną mėnesį (sutarties 6 punktas, 1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių įsipareigojimai buvo visiškai įvykdyti: pareiškėja siekė įsigyti ir įsigijo, tuometinė Trakų rajono valdyba - parduoti nekilnojamąjį turtą, turtas perduotas ir naudojamas pareiškėjos, kuri jį priėmė ir atvirai tebevaldo, sandoris patvirtintas notarės D. B., registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Įvertinęs teismų praktiką ir pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios šiuo atveju laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą nekilnojamojo turto įregistravimui pagrįstas bei įrodytas, dėl to pareiškimas tenkintinas, terminas atnaujintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsnio 1 dalimi teismas
nutaria:
atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pareiškėjai A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamo turto sandoriui – 1994 m. balandžio 26 d. sudarytai 0,06 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčiai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nacionalinė žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonėje „Registrų centras“.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.