Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.2.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.4.1.2

2024 m. birželio 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. I. kaltinamas tuo, kad 2024 m. vasario 9 d., apie 23.30 val., rūsio patalpoje įrengtame bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia metė stikliuką nukentėjusiajai J. Č. į veidą, tuo padarydamas jai žaizdas dešinės akies vidiniame kampe ir nosies nugarėlėje, kurios vertintos kaip pjautinės, epidermio įbrėžimus (nubrozdinimus) nosies nugarėlėje ir dešinio antakio srityje, bei poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, tai yra, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. I. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi ir paaiškino, kad įvykio metu šventė. Įvykis įvyko vakare, tiksliai dienos neprisimena, buvo jau ruduo, galėjo būti vasario 9 diena. Jis kartu su žmona V. I. atėjo į svečius pas Š. L., kurio butas yra (duomenys neskelbtini), kur buvo ir jo nukentėjusioji J. Č.. Kaltinamasis nėra nukentėjusiosios draugas. Įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs, tačiau pamena viską. Kaltinamasis pradėjo ginčytis su žmona, nukentėjusioji atsistojo ir kažką sakė, galbūt norėjo juos sutaikyti. J. Č. elgėsi atžagariai. Nukentėjusioji keikėsi, jos intonacija buvo „žvėriška“, tai yra agresyvi. Su nukentėjusiąją yra bendravęs ir anksčiau, jokių konfliktų nebuvo. Š. L. sakė, kad ją apramintų, galbūt ji buvo per daug išgėrusi. Prieš metant stikliuką nesakė nieko. Kaltinamasis nenorėjo pataikyti į nukentėjusiąją stikliuku, norėjo tik pagąsdinti. Jis metė į nukentėjusiąją stikliuką, o kai šis pataikė į ją – pats išsigando, tikrai nenorėjo tyčia jos sužaloti. Kaltinamojo manymu, pataikyti galėjo, nes jis yra kairiarankis, o ji sėdėjo ant supamos kėdės ir galimai pasisuko ar pasilenkė. Taip pasielgęs nebūtų, jeigu būtų buvęs blaivus. Po įvykio skambino Š. L., jis buvo įjungęs garsiakalbį ir jis nukentėjusiosios atsiprašė. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau nurodė, kad suma per didelė, kadangi vienas dirba bei išlaiko šeimą, turi 3000 Eur paskolą, augina (duomenys neskelbtini) metų vaiką. Kaltinamasis uždirba 1000 Eur, moka 200 Eur buto nuomą, paskolą, pragyvenimui lieka 500 Eur. Sutuoktinė nedirba, pašalpų negauna, ją atleido dėl įmonės bankroto. Kaltinamasis gailisi, kad taip įvyko. Šiuo metu gyvena normalų gyvenimą, dirba sąžiningai, vykdomųjų bylų neturi, viską susimokėjo, po įvykio alkoholio nevartoja.

Kaltinamajam A. I. visiškai pripažinus savo kaltę, davus nuoseklius, aiškus parodymus, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo A. I. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje be jo paties prisipažinimo, pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Nukentėjusioji J. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini), namo rūsyje įrengtame bute šventė su draugais V. I., A. I. ir Š. L.. Šventimo metu A. I. pradėjo konfliktuoti su savo žmona V. I.. Dėl ko jie konfliktavo nežino, neatsimena. Neapsikentusi, kad A. I. įžeidinėja V. I., nukentėjusioji žodžiais bandė apginti V. I.. Pasakė A. I., kad nepultų savo moters, bet ar sakė ką nors daugiau neatsimena. Po to, kai ji pradėjo ginti V. I., A. I. į ją metė stikliuką. Stikliukas dužo ant nukentėjusiosios veido ir prakirto nosį. Stikliuko šukės taip pat sužalojo kitas veido sritis. Iš karto jai iš veido pasipylė daug kraujo, atsimena kad Š. L. pradėjo telefonu kviesti greitąją medicinos pagalbą (toliau – ir GMP). Taip pat girdėjo, kad V. I. ramino savo vyrą A. I., nes jis norėjo toliau prie jos kibti. Po kiek laiko atvažiavo GMP. Pirmi atvažiavo policijos pareigūnai, jie apžiūrėjo įvykio vietą ir kalbėjo su bute esančiais žmonėmis, netrukus atvyko ir medikai, kurie ją apžiūrėjo ir išvežė į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Kauno klinikose ji buvo apžiūrėta ir po apžiūros jai susiuvo nosies žaizdą. Po to į Kauno klinikas atvyko policijos pareigūnai, kurie jai įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Policijos pareigūnams išvažiavus, medikai jai padavė medicininį išrašą ir ji grįžo namo. Dėl įvykio turi pretenzijų A. I., nes jis ją sužalojo (b. l. 26–27).

Nukentėjusioji J. Č., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tvirtina savo anksčiau duotu parodymus, nori papildyti, kad šiuo metu gydymas yra baigtas, siūlai iš nosies išimti. Teisė reikšti civilinį ieškinį išaiškinta, pageidauja jį reikšti, įsipareigoja jį pateikti tyrėjai iki 2024 m. kovo 4 d. A. I. jos iki šiol neatsiprašė (b. l. 30).

Nukentėjusioji J. Č., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus, papildyti neturi ką, viską papasakojo pirmos apklausos metu. Dėl sužalojimų jai yra padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, ji civilinį ieškinį pageidauja pateikti teisme (b. l. 33).

Liudytojas Š. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini), namo rūsyje įrengtame bute šventė su draugais V. I., A. I. ir J. Č.. Šventimo metu A. I. pradėjo konfliktuoti su žmona V. I., dėl ko kilo konfliktas nežino, neatsimena. A. I. buvo stipriai išgėręs. Jiems konfliktuojant, J. Č. žodžiais pradėjo ginti V. I. ir pykti ant A. I.. Jie trise pradėjo pyktis, o liudytojas nuėjo trumpam arba į virtuvę, arba į tualetą, tiksliai neatsimena. Grįžus atgal pamatė, kad A. I. su J. Č. aršiai diskutuoja, liudytojas atsistojo tarp jų, patraukė A. I. ir pasakė, kad jeigu negali ramiai, vadinasi vakaras baigėsi ir paprašė, kad A. I. su V. I. paliktų jo butą. Tuo metu A. I. metė stikliuką, kurį galimai visą laiką turėjo rankoje, į J. Č.. Liudytojas greitai nustūmė A. I. ant lovos ir atsisuko į J. Č., kuri buvo kraujuota. Ją iš karto paguldė ant lovos ir pridengė veidą rankšluosčiu. Po to išbėgo į lauką, nes namuose nėra ryšio ir paskambino pagalbos numeriu 112. Po pokalbio liudytojas grįžo į būtą, ramino A. I.. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, apžiūrėjo įvykio vietą, bendravo su visais bute buvusiai asmenimis, išskyrus J. Č.. Netrukus atvažiavo ir medikai, kurie apžiūrėjo J. Č. ir išvežė į Kauno klinikas. Po to liudytojas su policijos pareigūnais nuvažiavo į Kauno klinikas. Kai J. Č. buvo paleista iš gydymo įstaigos, jie abu grįžo į jo būtą (duomenys neskelbtini) (b. l. 66–67).

Liudytoja V. I., apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji yra A. I. žmona. Maždaug prieš tris savaites, tikslaus laiko nepamena, bet tai buvo vasario pradžia, tikslios valandos nepamena, bet galbūt apie 22 val., ji kartu su vyru atvyko pas draugą Š. L. į svečius. Š. L. gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nežino. Pas Š. L. buvo jo draugė J., kurios pavardės nežino. Š. L. namuose buvo keturiese, jokių kitų asmenų nebuvo. Visi šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Besėdint prie stalo J. Č. pradėjo jos vyrą vadinti necenzūriniais žodžiais, kokiais tiksliai neatsimena, tačiau tai buvo negražūs ir įžeidžiantys žodžiai. A. I. jai kažką pasakė, tačiau neatsimena ką, bandė ją apraminti. Š. L. taip pat ramino J. Č.. Kodėl J. Č. prisikabino prie A. I. nežino. Šio žodinio konflikto metu vyras A. I. metė į J. Č. stikliuką, bet kaip viskas tiksliai įvyko, ji negali pasakyti, nes tuo metu buvo sąmyšis, liudytoja visko nematė, juo labiau, ne visuomet buvo atsisukusi į vyro ir J. Č. pusę. Liudytoja pamatė, kad J. Č. iš veido stipriai bėga kraujas. Iš karto po to Š. L. nubėgo kviesti GMP, o liudytoja puolė pridengti žaizdą, A. I. irgi bandė padėti, matėsi, kad yra susijaudinęs. Neužilgo atvyko policija ir GMP. Klausė vyro, kodėl jis metė stikliuką į J. Č., jis atsakė, kad nenorėjo mesti, tiesiog metė iš nervų, nenorėjo į ja pataikyti (b. l. 72–73).

Iš 2024 m. vasario 11 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) reagavimo valdybos antrojo skyriaus tyrėjui T. G. ir pirmojo skyriaus tyrėjui E. B. patruliuojant nustatytame maršrute iš AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), galimai ką tik sumušta 30 metų mergina, rūsyje, kraujuoja veidas. Atvykus nurodytu adresu, ant laiptų į cokolinį aukštą pastebėtos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas, ir apačioje praviros rūsio durys. Bute ant grindų matoma daug kraujo ir asmenys, kurie buvo pasimetę, taip pat, lovoje kruvinu veidu gulinti mergina. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad bute draugai šventė šeštadienio vakarą, vartojo alkoholinius gėrimus. Bute buvo V. I., A. I., Š. L. ir nukentėjusioji J. Č.. Aiškinantis, kas sužalojo J. Č., buvo nustatyta, kad žodinio kivirčo metu tarp A. I. ir J. Č., A. I. paėmęs stikliuką ar stiklinę metė į merginos veido sritį, taip sužalodamas merginą. J. Č. buvo pristatyta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikos skubios pagalbos skyrių. Toliau aiškinantis aplinkybes buvo patikrinti asmenų neblaivumai. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) V. I. buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, A. I. nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, J. Č. buvo nustatytas 0,81 promilių neblaivumas, Š. L. nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Š. L. teigė, kad yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kurios buvo rastos įvykio vietoje (b. l. 10–11).

Iš 2024 m. vasario 13 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad J. Č. nurodė, jog 2024 m. vasario 9 d., adresu (duomenys neskelbtini), namo rūsyje įrengtame bute, švenčiant su draugais, buvo sužaloto A. I., pastarasis į jos veidą metė stikliuką, kuris sudužo ant jos veido ir prakirto nosį. Dėl šio įvykio turi pretenzijų, dėl A. I. veiksmų jos atžvilgiu (b. l. 21).

Iš 2024 m. vasario 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagal LSMUL Kauno klinikų medicinos išrašo/siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atvykusiai į skubios pagalbos skyrių nukentėjusiajai J. Č. buvo nustatyti daugybiniai paviršiniai nubrozdinimai veido srityje, nosies nugarėlėje V formos žaizda, dešinės akies vidinio kampo srityje apie 1,5 cm žaizda. Žaizdos buvo susiūtos. Nukentėjusiajai J. Č. konstatuota: žaizdos dešinės akies vidiniame kampe ir nosies nugarėlėje, vertintos kaip pjautinės, epidermio įbrėžimai (nubrozdinimai) nosies nugarėlėje ir dešinio antakio srityje, bei poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimai padaryti aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje bei tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, dėl konstatuotų sužalojimų J. Č. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 44–46).

III. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o būtent: A. I. 2024 m. vasario 9 d., apie 23.30 val., rūsio patalpoje įrengtame bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia metė stikliuką nukentėjusiajai J. Č. į veidą, tuo padarydamas jai žaizdas dešinės akies vidiniame kampe ir nosies nugarėlėje, kurios vertintos kaip pjautinės, epidermio įbrėžimus (nubrozdinimus) nosies nugarėlėje ir dešinio antakio srityje, bei poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, tai yra, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Kaltinamasis A. I. savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog įvykio dieną kartu su žmona V. I. atvyko į svečius pas draugą Š. L., adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jie šventė, kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, susiginčijo su žmona. Kaltinamojo draugo Š. L. draugė J. Č. pradėjo elgtis įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl kaltinamasis, neapsikentęs tokio elgesio, norėjo pagąsdinti nukentėjusiąją ir metė į ją stikliuką. Tyčia sužaloti nukentėjusiosios nenorėjo, nesitikėjo, kad pataikys į ją. A. I. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinki duomenys – nukentėjusiosios J. Č., liudytojų Š. L., V. I. parodymai, specialisto išvada. A. I. veikė netiesiogine tyčia – jis suprato, kad dėl konkretaus fizinio smurto – stikliuko metimo – nukentėjusiajai J. Č. gali kilti atitinkami padariniai (konkrečiu atveju – nežymus sveikatos sutrikdymas), ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokias išvadas teismas daro vertindamas A. I. konkrečius atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, konflikto priežastį ir paties įvykio eigą. Tarp A. I. naudoto fizinio smurto, tai yra stikliuko metimo, ir nukentėjusiosios J. Č. įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri tinkamai kvalifikuota bei įrodyta ištirtų įrodymų visetu.

IV. Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikių priemonių skyrimo

Skiriant bausmę A. I., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, nagrinėjamu atveju atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. A. I. praeityje teistas (paskutinį kartą 2007 m.), tačiau teistumas išnykęs, todėl jis laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis), administracine tvarka per paskutinius 3 metus baustas vieną kartą (b. l. 79–80), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje lankėsi ir gydėsi 2006 m. (b. l. 93–94), tačiau 2024 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. I. byloje nagrinėjamų įvykių metų būtų buvęs laikino psichikos sutrikim būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 99). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nėra įrašytas, nesilankė (b. l. 95).

A. I. laikomas neteistu, baustas administracine tvarka, bauda sumokėta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė nuoseklius parodymus dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau jo veiksmuose nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio. A. I. yra dirbantis, turi glaudžius socialinius ryšius, yra vedęs, kartu su sutuoktine augina mažametę dukrą, jo teigimu, dalyvauja bendruomeninėje ir įvairių asociacijų veikloje.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, kad A. I. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl kaltinamajai skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis kaltinamajam A. I., paskyrus laisvės apribojimo bausmę ne intensyvios priežiūros papildomai skirtini įpareigojimai ir draudimai.

V. Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Č. atstovas advokatas Aleksandras Pocius pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei penkių procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra, pjautines žaizdas dešinės akies vidiniame kampe ir nosies nugarėlėje, epidermio įbrėžimus nosies nugarėlėje ir dešinio antakio srityse, poodinę kraujosruva dešinės akies vokuose. Be to, nukentėjusioji patyrė ir psichologinę žalą (b. l. 150–152).

Neturtinė žala padaroma asmeninėms ar neturtinėms vertybėms ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota. Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai J. Č. dėl jai padaryto sužalojimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu ir po jo nukentėjusioji patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusioji ilgą laiką ar iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jos emocinė pusiausvyra dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajai J. Č. ant veido yra likęs randas, tačiau byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai ar paaiškinimai, kokio dydžio, kokio ryškumo randas liko, kiek jis vizualiai yra matomas. Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis A. I. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, po to labai gailėjosi, bandė atsiprašyti nukentėjusiosios. Taip pat iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis stikliuką metė susipykęs su nukentėjusiąja, o konflikto metu nukentėjusioji nebuvo pasyvi dalyvė. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog civiliniu ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiajai įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, duomenis apie sužalojimo padarinius, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 800 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios J. Č. atstovas advokatas Aleksandras Pocius prašo priteisti penkių procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško sprendimo įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), 2019 m. birželio 6 d. nutartyje (Nr. 2K-P-75-788/2019) išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Kartu plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija konstatavo, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Atsižvelgiant į teismų praktiką, nukentėjusiosios atstovo advokato pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 800 Eur dydžio suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nuo civiliniu ieškiniu priteistos sumos (neturtinės žalos) priteistinos penkių procentų metinės palūkanos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

VI. Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad valstybės patirta nukentėjusiajai J. Č. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 222,92 Eur. Šios išlaidos susidarė už advokato Aleksandro Pociaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, jog teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl valstybės patirtos proceso išlaidos už advokato Aleksandro Pociaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai J. Č. iš kaltinamojo negali būti išieškotos. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir aukštesniųjų teismų šiuo klausimu formuojamoje praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-449/2022).

VII. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121–123), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei uždraudžiant lankytis bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su nukentėjusiąja J. Č..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. I. galutinę sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei uždraudžiant lankytis bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su nukentėjusiąja J. Č..

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės J. Č. atstovo advokato Aleksandro Pociaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. I. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo.

Neišieškoti iš kaltinamojo A. I. valstybės naudai 222,92 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų 92 ct) valstybės patirtų proceso išlaidų už advokato Aleksandro Pociaus nukentėjusiajai J. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam A. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.