Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-536-319/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-16
Bylos Nr.: 1A-536-319/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-01499-2006-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Rimas Švirinas, Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis: E. Ž., D. J., R. R., J. L.
Advokatai: Ričardas Girdziušas, Dalius Mecelica

Kategorijos

2.4.6.2Nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai (BPK 326 str. 1 d. 4-5 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-536-319/2017Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01499-2006-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.2 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASN UT ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Virginijui Lazauskui,asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta R. B., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,nuteistajam E. Ž., jo gynėjui advokatui Daliui Mecelicai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta R. B. gynėjo advokato R. G. ir nuteistojo E. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta baudžiamąjį procesą R. B. atžvilgiu, kaltinto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, padarymu, nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalie 2 punkto pagrindu.

E. Ž. pripažintas kaltu, padarius tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo. 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir E. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas trims metams, paskiriant šio straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuspręsta patenkinti civilinius ieškinius ir priteisti:

iš D. J., E. Ž., R. R. ir R. B., solidariai AB DNB bankas 142 406,56 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du tūkstančius keturis šimtus šešis eurus ir 56 ct);

iš D. J., E. Ž., ir R. R., solidariai AB SEB lizingas 32 719,04 Eur (trisdešimt du tūkstančius septynis šimtus devyniolika eurų ir 4 ct);

iš D. J., E. Ž., ir R. R. solidariai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjai „Telia Lietuva“, AB 6 194,36 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 36 ct);

iš D. J., E. Ž., R. R., ir R. B. solidariai UAB DNB bankas 63 783,66 Eur (šešiasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 66 ct);

iš D. J. E. Ž. ir R. R. solidariai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjai „Telia Lietuva“, AB 15627,61 Eur (penkiolika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt septynis eurus 61 ct).

Šiuo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti D. J., R. R. ir R. R., J. L. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas (BPK 3str. 1 d. 2 p.), tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., R. R., R. B., J. L. ir dar vienu asmeniu, kuriam kaltinimas šioje byloje nepareikštas, padarė sukčiavimą:

2006 m. balandžio 24 d. Vilniuje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį Toyota Land Cruiser TD 90 (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 60 000 Lt vertės ir įsipareigojo vykdyti sutartyse nurodytas sąlygas, tačiau sutarties įsipareigojimų nevykdė t. y. per sutartyje nurodytą laiko tarpą lizingo įmokų už lizingo objektą nemokėjo, lizingo davėjui nutraukus sutartį, lizingo objekto - automobilio: Toyota Land Cruiser TD 90 KDJ9, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negražino, tokiu būdu apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo didelės – 48 832,75 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą,

2006 m. birželio 19 d. Vilniuje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį BMW 525D identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 52 000 Lt vertės, ir 2006 m. birželio 19 d. Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilius: Mazda 3 identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 56 000 Lt vertės ir MB 320, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 120 000 Lt vertės, bei įsipareigojo vykdyti išperkamosios nuomos sutartyse nurodytas sąlygas, tačiau sutarčių įsipareigojimų nevykdė t. y. per sutartyse nurodytą laiko tarpą lizingo įmokų už lizingo objektus nemokėjo, lizingo davėjui nutraukus sutartį, lizingo objektų - automobilių: BMW 525D identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mazda 3 identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB 320, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negražino, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės – 228546,46 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą;

2006 m. rugpjūčio 29 d. Vilniuje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį MB S500, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 250 000 Lt vertės ir įsipareigojo vykdyti sutartyse nurodytas sąlygas, tačiau sutarties įsipareigojimų nevykdė t. y. per sutartyje nurodytą laiko tarpą lizingo įmokų už lizingo objektus nemokėjo, lizingo davėjui nutraukus sutartį, lizingo objekto-automobilio: MB S500, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negražino, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės – 214 322,16 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., R. R., J. L. ir dar vienu asmeniu, kuriam kaltinimas šioje byloje nepareikštas, padarė sukčiavimą:

2006 m. birželio 26 d. Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį Toyota Land Cruiser, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 148 800 Lt vertės, ir įsipareigojo vykdyti sutartyse nurodytas sąlygas, tačiau sutarties įsipareigojimų nevykdė, t. y. per sutartyje nurodytą laiko tarpą nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio lizingo įmokų už lizingo objektą nemokėjo, lizingo davėjui nutraukus sutartį, lizingo objekto-automobilio: Toyota Land Cruiser, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negražino tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės – 112 972,30 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tai yra šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką;

2006 m. liepos 5 d. Kaune sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įgijo 12 vnt. SIM kortelių ir lengvatinėmis sąlygomis 4 vnt. nešiojamųjų kompiuterių „HP“ bei 5 vnt. modemų „Glode Trotter 3G&EDGE“ kurių vertė 14951,50 Lt, ir įsipareigojo naudotis mobiliojo ryšio teikiamomis paslaugomis 36 mėn. Pagal šią sudarytą sutartį prievolių neįvykdė ir taip padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15147,93 Lt materialinės bei 6 239,94 Lt subsidijos dydžio žalos, iš viso padarė 21 387,87 Lt žalą, apgaule savo ir bendravykdytojų naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą.

Veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., R. R., R. B., J. L. ir dar vienu asmeniu, kuriam kaltinimas šioje byloje nepareikštas, padarė sukčiavimą:

2006 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini) , išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį BMW X5, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 150 000 Lt vertės; 2006 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį BMW M3, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 120 000 Lt vertės; 2006 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį MB ML320, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 65 000 Lt vertės; 2006 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį Renault Megane, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 40.000 Lt vertės, bei įsipareigojo vykdyti išperkamosios nuomos sutartyse nurodytas sąlygas, tačiau sutarties įsipareigojimų nevykdė t.y. per sutartyje nurodytą laiko tarpą lizingo įmokų už lizingo objektą nemokėjo, lizingo davėjui nutraukus sutartį, lizingo objektų-automobilių: BMW X5, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) BMW M3, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) MB ML320, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Renault Megane, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negražino, tokiu būdu apgaule savo ir bendravykdytojų naudai įgijo didelės – 220 232,22 Lt vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., R. R., J. L. ir dar vienu asmeniu, kuriam kaltinimas šioje byloje nepareikštas, padarė sukčiavimą:

2006 m. lapkričio 16 d. Kaune sudarytos 2002-09-11 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įgijo 27 vnt. SIM kortelių ir lengvatinėmis sąlygomis 2 vnt. nešiojamųjų kompiuterių „HP“ su dviem modemais „Glode Trotter Max“, 2 vnt. nešiojamųjų kompiuterių „HP Pavilion“ ir 25 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Nokia 2610“, kurių vertė 29 797 Lt, ir įsipareigojo naudotis mobiliojo ryšio teikiamomis paslaugomis 36 mėn. Pagal šią sudarytą sutartį prievolių neįvykdė ir taip padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 046 Lt materialinės bei 23 913 Lt subsidijos dydžio žalos, iš viso padarė 53 959 Lt žalos, tai yra šiais savo veiksmais apgaule įgijo didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)”, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 63 str. 10 d.).

Be to, E. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir byla jo atžvilgiu nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, dėl to, kad 2006 m. birželio 19 d. nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2006 m. birželio 19 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašydamas šios sutarties pirmo ir trečio puslapių apačioje bei grafoje „Lizingo gavėjas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. R. vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2006 m. birželio 19 d., nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. birželio 19 d. lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialias finansavimo sąlygas, pasirašydamas šių sąlygų grafoje „Lizingo gavėjas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. R. vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2006 m. birželio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. birželio 23 d. mokėjimo grafiką Nr. 1 prie lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašydamas šio grafiko grafoje „Lizingo gavėjas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. R. vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2006 m. birželio 19 d., nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. birželio 19 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašydamas šios sutarties pirmo ir trečio puslapių apačioje bei grafoje „Lizingo gavėjas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. R. vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2006 m. birželio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. birželio 19 d. lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialias finansavimo sąlygas, pasirašydamas šių sąlygų grafoje „Lizingo gavėjas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. R. vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2006 m. birželio 23 d., nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. birželio 23 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašydamas šios sutarties grafoje „Pardavėjas:“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. R. vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2006 m. birželio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. birželio 23 d. mokėjimo grafiką Nr. 1-1 prie lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašydamas šio grafiko grafoje „Lizingo gavėjas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. R. vardu;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2006 m. birželio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. birželio 23 d. mokėjimo grafiką Nr. 2-1 prie lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašydamas šio grafiko grafoje „Lizingo gavėjas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. R. vardu, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 63 str. 10 d.).

R. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir byla jo atžvilgiu nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., E. Ž., R. R., J. L. ir dar vienu asmeniu, kuriam kaltinimas šioje byloje nepareikštas, padarė sukčiavimą:

2006 m. balandžio 24 d. Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), lizingo sutartį Nr. 2006/04-L355, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį Toyota Land Cruiser TD 90 KDJ9, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 60 000 Lt vertės ir įsipareigojo vykdyti sutartyse nurodytas sąlygas, tačiau sutarties įsipareigojimų nevykdė t.y. per sutartyje nurodytą laiko tarpą lizingo įmokų už lizingo objektą nemokėjo, lizingo davėjui nutraukus sutartį, lizingo objekto-automobilio: Toyota Land Cruiser TD 90 KDJ9, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negražino tokiu būdu apgaule savo ir bendravykdytojų naudai įgijo didelės 48832,75 Lt vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą;

2006 m. birželio 19 d. Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini) , lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį BMW 525D identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 52 000 Lt vertės, ir 2006 m. birželio 19 d. Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2006/06-L616, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilius: Mazda 3 identifikavimo Nr. JM1BK143941177336, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 56 000 Lt vertės ir MB 320, identifikavimo Nr. WDBTJ65J74F085970, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 120 000 Lt vertės, bei įsipareigojo vykdyti išperkamosios nuomos sutartyse nurodytas sąlygas, tačiau sutarčių įsipareigojimų nevykdė t.y. per sutartyse nurodytą laiko tarpą lizingo įmokų už lizingo objektus nemokėjo, lizingo davėjui nutraukus sutartį, lizingo objektų-automobilių: BMW 525D identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mazda 3 identifikavimo Nr. JM1BK143941177336, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB 320, identifikavimo Nr. WDBTJ65J74F085970, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negražino, tokiu būdu apgaule savo ir bendravykdytojų naudai įgijo didelės 228546,46 Lt vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą;

2006 m. rugpjūčio 29 d. Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k., (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį MB S500, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 250 000 Lt vertės ir įsipareigojo vykdyti sutartyse nurodytas sąlygas, tačiau sutarties įsipareigojimų nevykdė, t.y. per sutartyje nurodytą laiko tarpą lizingo įmokų už lizingo objektus nemokėjo, lizingo davėjui nutraukus sutartį, lizingo objekto-automobilio: MB S500, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negražino tokiu būdu apgaule savo ir bendravykdytojų naudai įgijo didelės 214322,16 Lt vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą;

Veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., E. Ž., R. R., J. L. ir dar vienu asmeniu, kuriam kaltinimas šioje byloje nepareikštas, padarė sukčiavimą:

2006 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini) , išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį BMW X5, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 150.000 Lt vertės; 2006 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį BMW M3, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 120.000 Lt vertės; 2006 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį MB ML320, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 65.000 Lt vertės; 2006 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo išperkamosios nuomos būdu, automobilį Renault Megane, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 40.000 Lt vertės, bei įsipareigojo vykdyti išperkamosios nuomos sutartyse nurodytas sąlygas, tačiau sutarties įsipareigojimų nevykdė t.y. per sutartyje nurodytą laiko tarpą lizingo įmokų už lizingo objektą nemokėjo, lizingo davėjui nutraukus sutartį, lizingo objektų-automobilių: BMW X5, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) BMW M3, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) MB ML320, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Renault Megane, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negražino, tokiu būdu apgaule savo ir bendravykdytojų naudai įgijo didelės – 220232,22 Lt vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tai yra jis šiais savo veiksmais apgaule įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, tai yra jis šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 63 str. 10 d.).

Kauno apylinkės teismas, priimdamas R. B. atžvilgiu nuosprendį, konstatavo, kad jo atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktinas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senatis terminui, BK 95 straipsnio 1 dalies d) punktas (iki 2010 m. birželio 29 d. galiojusi redakcija, už sunkių susikaltimų padarymą buvo numačiusi 10 metų senaties terminą). Kartu teismas aprašytų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą tęstinę veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Teismas pastebėjo, kad baudžiamojo proceso nutraukimas R. B. atžvilgiu neatleidžia jo nuo atsakomybės už žalos padarymą civiliniams ieškovams ir R. B. atžvilgiu tenkintini civiliniai ieškiniai, pareikšti AB DNB bankas. Teismas, priimdamas E. Ž. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog aptartų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad jis padarė šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir konstatavo, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas šiam kaltinamajam nėra suėjęs. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. B. advokatas Ričardas Girdziušas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendį, kuriuo teismas konstatavo, kad R. B., kaltintas padaręs BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, veikdamas bendrininkų grupe įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau remdamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu baudžiamąjį procesą prieš jį nutraukė, panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Visų pirma skundo autorius skundžiamą nuosprendį laiko neteisingu ir naikintinu dėl to, jog sprendimas tęsti baudžiamąjį procesą dėl R. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, kai jau buvo suėjęs jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn patraukimo senaties terminas ir teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjas teismo paprašė baudžiamąją bylą prieš R. B. nutraukti, su tokiu prašymu sutikus ir pačiam kaltinamajam, procesine prasme buvo nepagrįstas. Jo vertinimu, tokio sprendimo negalėjo pateisinti net ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarimu byloje Nr. 3/2015-13/2015-15/2015 konstatavo, kad BPK 235 straipsnio 1 dalyje tiek, kiek nustatyta, jog byla nutraukiama, kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; kad BPK 254 straipsnio 4 dalis tiek, kiek pagal ją nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; jog BPK 327 straipsnio 1 punktas tiek, kiek pagal jį apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, teismui neišsprendus, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Visų pirma, Konstitucinis Teismas tame pačiame nutarime nustatė, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies nuostata, jog baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, apelianto teigimu, apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į priežastis, dėl kurių Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė minėtą nutarimą. EŽTT ne kartą yra akcentavęs, jog pasibaigus senačiai baudžiamasis procesas Konvencijos kontekste negali tęstis nereabilituojančiais pagrindais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atkreipė dėmesį į tai, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu - svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija; Konstitucija, inter alia jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes - nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą; įstatymų leidėjas turi nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, jog teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Galiojanti BPK 254 straipsnio 4 dalis tokios teisės reikalauti reabilitacinio proceso kaltinamajam nesuteikia, nes joje nustatyta, jog nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (kasacinė nutartis Nr. 2 K-580/2004). Šioje teisės normoje nenumatytos jokios išlygos iš bendros taisyklės. Todėl Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje buvo padaryta išvada, jog BPK 254 straipsnio 4 dalis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja dėl to, kad pagal ją nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Apelianto įsitikinimu, tai reiškia, jog Konstitucinis Teismas įpareigojo įstatymų leidėją sukurti tokią procesinę normą, kuri leistų ar įpareigotų teismą tęsti procesą po senaties termino pasibaigimo, jeigu kaltinamasis pageidautų, kad būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis. Būtent taip minėtą Konstitucinio Teismo sprendimą reikėtų suprasti ir dėl to, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, t. y. toje konstitucinėje normoje, kuriai, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, prieštarauja BPK 254 straipsnio 4 daliai, pabrėžiama, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, jog jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Akivaizdu, kad įpareigojimas įstatymų leidėjui kildinamas būtent iš kaltinamojo teisės reikalauti, jog teismas toliau nagrinėtų jo bylą, jei jis mano, kad yra nekaltas, bet ne iš teismo pareigos visais atvejais bylą nagrinėti iki galo, ir tik tada nuspręsti, kokį sprendimą priimti. Galų gale Konstitucinis Teismas, argumentuodamas, kodėl procesinė norma prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, aptariamame nutarime paaiškino, kad teismui neįvertinus kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo ir nutraukus bylą dėl to, jog suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, sudaromas įspūdis, kad kaltinamasis nebuvo nuteistas tik dėl to, jog suėjo minėti terminai. Apeliantas skunde nurodo, kad nors R. B. savo kaltės nepripažįsta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, kaltinamasis nepageidavo tęsti bylos jį reabilituojančiais pagrindais ir sutiko su tuo, jog baudžiamoji byla prieš jį būtų nutraukta dėl senaties, tačiau apylinkės teismas be teise paremto pagrindo ignoravo kaltinamojo norą. Skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą apeliantas aiškina ir tuo, kad teismas, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 4 dalies nuostata, baudžiamąją bylą turėjo nutraukti nutartimi, be to, BPK nėra numatyta atskiros rūšies nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas nutraukiamas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams. Nekaltumo prezumpcijos principą skundo autorius aptaria ir tarptautiniu lygmeniu. Jis teigia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.aipsnio2 dalyje, nustatyta, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. EŽTT aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas yra pažymėjęs, jog nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, kad jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą, teismų sprendimai negali būti grindžiami teiginiais, iš esmės reiškiančiais, jog asmuo yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu. Tai nepaneigia galimybės teismų nutartyse konstatuoti veikos faktinių aplinkybių, tačiau toks konstatavimas turi neperžengti asmens įtarimo būklės aprašymo ir tapti asmens kaltumo pripažinimu. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos A. T., kur pabrėžiama, kad baigiamajame teismo akte neturi būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui ir nusikalstamos veikos turi būti aprašytos neperžengiant įtarimo (kaltinimo) būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-7- 81/2013, Nr. 2K-7-304-976/2016). Apelianto teigimu, nors skundžiamame nuosprendyje teismas ir pripažino, kad R. B. baudžiamasis procesas nutrauktinas suėjus baudžiamojo persekiojimo senaties terminui, tačiau aprašytų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad R. B. padarė nusikalstamą tęstinę veiką, ir netgi nurodė, jog baudžiamojo proceso nutraukimas neatleidžia jo nuo atsakomybės už žalos padarymą civiliniams ieškovams, todėl nusprendė priteisti iš R. B. AB DNB bankas pareikštą civilinį ieškinį.

Šalies argumentai

4.2. Apeliantas skunde nurodo, kad be to, kad teismas, nepagrįstai nusprendęs nenutraukti proceso dėl to, kad pasibaigė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo R. B. senaties terminas, baudžiamosios bylos nagrinėjimą galėjo tęsti tik kaltinamąjį reabilituojančiais pagrindais, nes byloje buvo pakankamai daug prielaidų galvoti, jog R. B. nepadarė tų nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo perduotas teismui teisti. Šį skundo teiginį autorius grindžia sekančiais argumentais. Baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad R. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku-ekspertu. Viena iš jo veiklos sričių o lizingo sutarčių su klientais sudarinėjimas. Iš visų nuosprendyje išvardytų sutarčių jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasirašė vienintelę - sudarė lizingo sutartį Nr. 2006/04-L355, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos būdu įgijo 60 000 Lt vertės automobilį „Toyota Land Cruiser TD 90 KDJ9“. Teisme buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik padavė paraišką lizinguoti automobilį „Toyota Land Cruiser TD 90 KDJ9“, tačiau pateikė ir duomenis apie savo ūkinę- komercinę veiklą. Be to, transporto priemonės lizingavimo klausimą sprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė. Liudytojais apklausti biuro darbuotojai A. S. ir A. V. teisme paaiškino, jog jie bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ta lizingo kompanija pasitikėjo jų atliekamais vertinimais, todėl teismo nuoroda į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ atliktas vertinimas skiriasi nuo kainos, kurią nustatė kita kilnojamų daiktų vertinimu užsiimanti įmonė „(duomenys neskelbtini) “ ir pagal kurios vertinimą automobilių kainos buvo mažesnės, tikrai neduoda pagrindo galvoti, kad lizingo kompanijos darbuotojai galėjo dalyvauti sukčiavimo schemoje. Taip pat negalima atmesti fakto, jog automobilis „Toyota Land Cruiser TD 90 KDJ9“ buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, o klientas pristatė atitinkamą draudimo liudijimą. Teismas nustatė, kad ilgainiui draudimo įmokos nebuvo mokamos, tačiau duomenų, jog sutarties pasirašymo dieną R. B. žinojo, kad ateityje UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo įmokų nemokės, byloje nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus pagal lizingo sutartis tam tikrą laiką mokėjo, vėliau prašė sustabdyti lizingo mokėjimą, viena jų dėl ne laiku mokamų įmokų sumokėjo ir delspinigių. Visos šios aplinkybės davė pagrindą manyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų ketina vykdyti lizingo sutartyse numatytus įsipareigojimus. Skunde advokatas teigia, kad byloje ne tik nebuvo nustatyta, jog R. B. iš anksto buvo susitaręs su kuo nors bendrai įvykdyti sunkų nusikaltimą, nebuvo konstatuota net ir tai, kad jis vėliau prisidėjo prie jau daromos nusikalstamos veikos. To nesimato ir iš teismo nuosprendžio. Nė vienas iš kitų kaltinamųjų neparodė, kad buvo susitarimas su R. B. apgaule užvaldyti didelės vertės turtą bendrovės, kurioje dirbo šis asmuo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neišaiškėjo jokie jo nusikalstami ryšiai su kitais kaltinamaisiais. Jo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visiškai neatskleista, kada, su kuo ir kaip R. B. susitarė dėl bendrų nusikalstamų veiksmų bei tais veiksmais sukeliamų pasekmių. Iš nuosprendžio taip ir lieka neaišku, kokios paskatos vertė R. B. daryti nusikalstamus veiksmus, kokią naudą iš to turėjo jis pats. Skundo autoriui susidaro įspūdis, jog skundžiamas nuosprendis yra visiškai nemotyvuotas. Jame neatskleistas išdėstytų duomenų tarpusavio ryšys, nepateikta informacijos analizė, neišaiškinta, kurie duomenys ir kokias nuosprendžio išvadas patvirtina. Pagal byloje surinktus duomenis, R. B. galima būtų kaltinti, kad jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, jog galbūt ne visiškai tiksliai įvykdė savo pareigas, kas galėjo turėti įtakos tam, jog galimai apgaule buvo užvaldytas didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausęs turtas, tačiau tokie priekaištai neleidžia žmogų apkaltinti padarius tiesiogine tyčia įvykdomą nusikaltimą. Vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Dėl to, skundo autoriaus įsitikinimu, visiškai akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui tęsti bylos nagrinėjimą, nors pats kaltinamasis pageidavo, jog jo byla būtų nutraukta dėl senaties, privalėjo R. B. išteisinti, kadangi viso proceso metu nebuvo įrodyta, kad šis kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

5. Nuteistasis E. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

5.1. Skunde jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė jo atžvilgiu apkaltinamą nuosprendį, pažeisdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą ( BPK 3 str. 1 d. 2 p.), todėl mano, kad šioje baudžiamojoje byloje būtina peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, kuriais buvo atmestas jo gynėjos prašymas nutraukti baudžiamąjį procesą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Apylinkės teismas šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, nustatyta, kad jo nusikalstama veika, prasidėjusi 2006 metais, tęsėsi iki 2009 metų ir vėliau ir todėl padarė išvadą, kad šioje byloje jo atžvilgiu už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą senaties terminas nėra suėjęs. Apelianto įsitikinimu, su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutikti negalima. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendyje aprašydamas jo nusikalstamą veiką nurodė, kokie veiksmai ir kada padaryti laikomi nusikalstamais veiksmais. Iš šių datų galima padaryti išvadą, kad tęstinė jo nusikalstama veika buvo baigta 2006 metais. Pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad veika prasidėjusi 2006 metais ir tęsėsi iki 2009 metų ir vėliau, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad aukščiau nurodytos teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad paskutiniai jo atlikti veiksmai, kurie buvo pripažinti nusikalstamais, buvo atlikti 2006 m. rugpjūčio 29 d. Tai reiškia, kad tęstinė nusikalstama veika tesėsi nuo 2005 m. gruodžio 20 d. iki 2006 m. rugpjūčio 29 d. Nei vienas iš teismų nenustatė, kad jis būtų atlikęs kokius nors veiksmus vėliau nei šia data, todėl šioje baudžiamojoje byloje teismas negalėjo apsunkinti apelianto padėties nurodydamas, kad jo tęstinė nusikalstama veika tesėsi iki net iki 2009 metų. Pagal tuo metu galiojusią BK 95 straipsnio redakciją už sunkų nusikaltimą nustatė dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus. Tačiau nagrinėjamu atveju, taip pat aktuali tuo metu galiojusi BK 95 straipsnio 4 dalies nuostata, kad, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta; šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Aukščiau nurodytų motyvų kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes spręsdamas klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio, todėl darytina išvada, kad E. Ž. atžvilgiu negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis net pripažinus jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti kitokių aplinkybių kitoje baudžiamojoje byloje, nei nustatė pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai kvalifikuodami jo veiksmus. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso normų pažeidimu.

5.2. E. Ž. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nuosprendyje padarytos išvados neatitinka įrodymų turinio, nes jis nesiekė sukčiauti, bei neturėjo jokios naudos iš pasirašytų dokumentų, nors nuosprendyje teigiama priešingai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertindamas byloje esančius įrodymus atskirai ir kaip visumą, nustatyti apgaulę apibūdinančias aplinkybes, taip pat patikrinti ir jo paties nurodytą versiją, bei pasisakyti dėl įrodymų, kurie patvirtina nustatytas aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik apgaulė, bet ir asmens tyčia. Nurodo, kad tuo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri turėjo sutartinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl dėl apsirikimo galėjo pasirašyti dokumentus net nesuvokdamas, kad jie bus panaudoti kokiai nors nusikalstamai veikai. Ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad jo veiksmai gali būti kvalifikuoti tik pagal BK 300 straipsnį. Teismas tik formaliai nurodė, kad surinkti įrodymai patvirtina, kad jis veikė bendrininkų grupėje, tačiau teismas turėjo pareigą nustatyti, kada buvo sutarta dėl bendrininkavimo, o tokių įrodymų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad jis veikė savo naudai ir turėjo naudos, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Kratos protokolai taip pat patvirtina, kad pas jį ir jo gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta jokių kaltinamajame akte išvardintų daiktų, kas turėjo būti vertinama kaip jį teisinantys įrodymai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo pareigą nustatyti ir aplinkybės liudijančias, kad jis suvokė, jos siekia su kitais asmenimis bendro tikslo, kas nebuvo padaryta, nes nesurinkta įrodymų. E. Ž. teigimu, visi šie argumentai patvirtina, kad jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto privalomojo požymio, t. y., tyčios, todėl pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas.

5.3. Apelianto teigimu, teismas neteisingai nustatė nuostolių dydį ir netinkamai išsprendė civilinių ieškinių priteisimo klausimus, kadangi teismas rėmėsi tik civilinių ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, o byloje esantys įrodymai iš dalies jas paneigia. Atkreipia dėmesį į Aukščiausiojo teismo praktikoje taikomą išaiškinimą, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos turi tik tiesiogiai prarasto turto vertė (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2014). Tačiau aukščiau nurodytos kasacinės instancijos teismo teisminės praktikos pirmosios instancijos teismas nesilaikė ir tuo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti nukentėjusiųjų nurodytų nuostolių dydžio prieštaravimus, kad automobiliai buvo surasti. Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, neįvertino visų įrodymų, nepašalino kylančių abejonių dėl kvalifikuojančio požymio, todėl toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu.

5.4. Apeliantas abejoja ir nuosprendį priėmusio teismo šališkumu jo atžvilgiu. Tokį manymą jis grindžia tuo, kad 2017 m. balandžio 18 d. įvyko paskutinis teismo posėdis, kuriame prokuroras ir gynėjai sakė baigiamąsias kalbas ir posėdžio pabaigoje teismas informavo proceso dalyvius apie nuosprendžio skelbimo datą, t. y. 2017 n. gegužės 30 d. 8.50 val.. Teismo sprendimą atidėti nuosprendžio paskelbimą šiai datai patvirtina ir teisiamojo posėdžio garso įrašas. Visi kaltinamieji, kartu ir jis, buvo informuoti apie nuosprendžio priėmimo laiką pasirašytinai, ką patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis 2017 m. balandžio 18 d. pranešimas. Tačiau jau 2017 m. gegužės 15 d. buvo gautas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendis, kuris turėjo būti skelbiamas tik 2017 m. gegužės 30 d. Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliantas rado bylos lapą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. gegužės 9 d. dalyvaujant daliai kaltinamųjų buvo paskelbtas nuosprendis. Tačiau byloje nėra jokių teismo priimtų sprendimų, kad teismas būtų pakeitęs nuosprendžio paskelbimo datą ir apie tai būtų informavęs apeliantą. Skundo autoriaus manymu, tokie pirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmai, leidžia padaryti išvadą, kad teismo nuomonės pakeitimas ir skubos tvarka nuosprendžio surašymas negali nekelti abejonių apie teismo nešališkumą, kadangi nebuvo jokių objektyvių priežasčių paskelbti nuosprendį anksčiau, nei buvo viešai pranešta teisiamajame teismo posėdyje. Toks teisėjo elgesys apeliantui leidžia padaryti neginčijamą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ir nusistatymą jo atžvilgiu. Dėl šios aplinkybės, jis prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

6. Civilinio ieškovo atstovas advokatas M. B. atsiliepime į R. B. gynėjo advokato R. G. apeliacinį skundą nesutinka su ir jame išdėstytais argumentais ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal EŽTT praktiką, galimas toks teismo sprendimas, kai nutraukus bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, gali būti tenkinamas ir civilinis ieškinys.

7. Teismo posėdyje nukentėjusieji ir jų atstovas prašė tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis, išteisintoji ir jų gynėjai prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė atmesti abu apeliacinius skundus.

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

9.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

10. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje nei vieno iš asmenų, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, veiksmai nėra išskirti ir atriboti, nenurodyta, kas ir kokius veiksmus konkrečiai atliko. Dėl to akivaizdu, jog apylinkės teismas dėl šių pažeidimų negalėjo pagrįstai ir motyvuotai nuspręsti dėl asmenų bendrininkavimo formos, jų padarytų veikų kvalifikavimo, nuspręsti, ar buvo padaryta pavienė ar kelios tęstinės nusikalstamos veikos.

10.1. Kaltinamajame akte visų baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų veiksmai buvo kvalifikuoti kaip padaryti organizuota grupe (BK 25 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, jog kaltinamajame akte nurodyti asmenys organizuotos grupės nusikalstamai veikai padaryti nesubūrė, nusikaltimų dalyvaudami organizuotoje grupėje nedarė ir iš kaltinimo šią aplinkybę pašalino kaip nenustatytą. Nuosprendyje nurodė, jog iš aprašytų ir aptartų bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji veikė atskiromis grupėmis, vieni kitų net nepažinodami ir nežinodami, su kuo kartu daro nusikaltimą ir konstatavo, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytos kaltinimo formuluotės matyti, kad nei vieno iš kaltinime nurodytų asmenų veiksmai nėra išskirti ir atriboti, nenurodyta, kas ir kokius veiksmus konkrečiai atliko, realizuojant inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

10.1.1. BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tai reiškia, kad būtinas bendrininkų grupės požymis yra mažiausiai du vykdytojai, t. y. asmenys, vykdantys objektyviąją nusikalstamos veikos sudėtį (ar jos dalį). Šiuo atveju, neatskyrus kiekvieno asmens veiksmų ir neįvardijus bent dviejų asmenų, realizavusių nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. vykdytojų ir jų susitarimo daryti tą veiką, tampa neaišku, ar apskritai buvo galima konstatuoti kaltinime nurodytus asmenis veikus bendrininkų grupėje.

10.1.2. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad kaltinime nurodytiems asmenims inkriminuotas nusikaltimas – didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule (BK 182 str. 2 d.) pasireiškė tuo, jog bendrininkams iš anksto turint ketinimą nevykdyti su kaltinime nurodytomis lizingo bendrovėmis pasirašytose sutartyse numatytų įsipareigojimų: vienu atveju – mokėti lizingo įmokas, o nutraukus sutartį, grąžinti lizingo objektą – automobilius, kitu atveju – pagal paslaugų teikimo sutartį, lengvatinėmis sąlygomis įgijus kompiuterinės ir mobilaus ryšio įrangos, vykdyti joje numatytas prievoles, kažkuris ar kažkurie iš kaltinime nurodytų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vardu su lizingo bendrovėmis pasirašė išperkamosios nuomos sutartis ir įgijo automobilius, kitu atveju, pasirašė paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ lengvatinėmis sąlygomis įgydamas tam tikrų daiktų. Tam, kad kiltų šios veikos padariniai, buvo būtina susitarti su bendrovėmis dėl sutarčių sudarymo, pateikti joms reikiamus dokumentus, pasirašyti sutartis, disponuoti lizingo ir paslaugų teikimo sutarties pasekoje įgytai objektais – automobiliais ir kompiuterine technika bei mobilaus ryšio įrenginiais, taigi, aprašyto nusikaltimo padarymo būdas leidžia teigti, kad be akivaizdžių vykdytojo ar vykdytojų veiksmų, kuriais realizuota inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai, kai kurių asmenų veiksmai galėtų būti vertinami ir kaip organizatoriaus ar padėjėjo, kas galimai pasunkintų nuteistojo ar asmens, kuriam byla nutraukta teisinę padėtį nesant dėl to paduotų apeliacinių skundų.

10.2. Kaltinamajame akte aprašant kaltinimą, kiekvienas veiksmas, atitinkantis BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžiantis veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, buvo įvertintas kaip atskirai padarytas sukčiavimas ir inkriminuotas kiekvienam iš kaltinime nurodytų asmenų atskirai. Pirmosios instancijos teismas kaltinimą performulavo ir nustatė, kad buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

10.2.1.Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekviena iš kurių atskirai paėmus paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (LAT nutartis byloje Nr. 2K-307/2007).

10.2.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos apgaule užvaldant skirtingų bendrovių turtą, be to, ir sudarytų sutarčių specifika ir apgaule įgyto turto objektas skiriasi – vienu atveju išperkamojo lizingo būdu įsigyti automobiliai, kitu atveju, pasirašius sutartį su paslaugų teikimo bendrove ,,(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojant tomis paslaugomis naudotis, lengvatinėmis sąlygomis įsigyta kompiuterinė ir mobilaus ryšio įranga. Visos šios aplinkybės rodo, kad nustačius konkrečius kiekvieno asmens veiksmus, galima išvada, kad buvo padaryta ne viena tęstinė veika, o atskiros nusikalstamos veikos. Tai lemtų nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą.

10.3. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai nepriklausomai nuo to, ar apie tokius pažeidimus nurodoma apeliaciniame skunde. Esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio. 3 dalis.). Atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuosprendžio panaikinimas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nelaikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu (LAT nutartis Nr. 2K-45-699/2016).

10.4. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų būti aktyvus procese, teisingai nustatyti bendrininkavimo požymius, nusikalstamos veikos bendrininkų rūšis, kurių nustatymas yra reikšmingas baudžiamojo įstatymo taikymui, kartu, esant reikalui, svarstyti klausimą dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal R. B. – asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, advokato ir nuteistojo E. Ž. apeliacinius skundus, kuriais prašoma juos išteisinti. Prokuroras, civiliniai ieškovai, kiti skundžiamu nuosprendžiu nuteisti asmenys, ar kurių atžvilgiu byla nutraukta, apylinkės teismo nuosprendžio neapskundė.

10.5. Konstitucinis Teismas, 2017 m. birželio 26 d. nutarime Nr. KT8-N6/2017 ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad BPK 256 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. redakcija) 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju BPK 320 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), kad, ištyręs naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jeigu tai lemtų nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, <.....> apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai to prašoma prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniame skunde, ir ne daugiau, negu prašoma. Konstitucinis teismas padarė išvadą, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą suponuoja, kad įstatyme turi būti nustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai tokioje situacijoje perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat pripažino, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) tiek, kiek jame nenustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai, ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams (Konstitucinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas). Aptartais aukščiau pagrindais pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kada vertinant pirmosios instancijos tirtus įrodymus, galimas iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių konstatavimas ir tai galėtų lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, nors dėl to apeliaciniai skundai nepaduoti.

11. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

12. Ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, būtina perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Naikindamas pirmos instancijos teismo nuosprendį ir perduodamas baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. KT8-N6/2017 ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 metų gegužės 9 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisRimas Švirinas