Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžių metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. Ieškovės atstovas prašė tenkinti ieškinį bei priteisti skolą. Nurodė, kad ieškovės paslaugos buvo teikiamos sutarties pagrindu, kurioje buvo nurodyti visi paslaugų teikimo įkainiai. Ieškovės atstovo teigimu atsakovė neįrodė, kad ieškovės paslaugos nebuvo suteiktos. Teigė, kad atsakovės argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir atmestini. Atsakovės atstovė nurodė, kad negavo ieškovės sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas, ir kad ieškovė neįrodė, jog jas būtų siuntusi atsakovei. Be to, atsakovės atstovės teigimu, ieškovė nesuteikė realių paslaugų atsakovei, duomenų apie suteiktas paslaugas nepateikė, su atsakove nieko nederino ir nieko neįteikė, todėl ieškovės reikalavimams nėra pagrindo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“, kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30- 3943/18(2.1.1E-TD2) pagrindu (buvęs UAB „Mano būstas Vilnius“) bei 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1919 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymo pagrindu (buvęs UAB „Vilkpėdės būstas“) pagrindu teikia namo (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Minėti Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus įsakymai yra skelbiami viešai tinklapyje https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/teises-aktai. Iš minėtais įsakymais patvirtinto ieškovės administruojamų daugiabučių namų sąrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei pavesta administruoti pastatus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto negyvenamosios paskirties administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), korpuse (duomenys neskelbtini). Minėtais Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus įsakymais ieškovei nepavesta administruoti namo (duomenys neskelbtini), korpuso (duomenys neskelbtini), tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.236 straipsnio 2 dalį turto administravimas gali būti nustatytas ir sandorio pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovė teikia namo (duomenys neskelbtini), kuris pažymėtas plane indeksu (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas UAB „Naujamiesčio būtas“ ir atsakovės L. V. 2009 m. gruodžio 14 d. sudarytos sutarties Nr. 483/NB-SUT-10-019 (toliau – Sutartis) pagrindu. Dėl aplinkybės, jog minėta sutartis yra teisėtas pagrindas ieškovei teikti namo, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, administravimo paslaugas yra pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendime, priimtame civilinėje byloj Nr. e2A-935-614/2021, kurioje dalyvavo tos pačios šalys. Todėl minėtas teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje ir ši aplinkybė iš naujo neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Minėtame teismo sprendime yra konstatuota, jog nurodė, kad atsakovė, tapdama visų patalpų savininke, perėmė mirusio sutuoktinio teises ir pareigas pagal sutartį, valios dėl jos nutraukimo neišreiškė, todėl sutartis atsakovei galioja. Pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog atsakovė po sutuoktinio mirties mokėjo ieškovei už teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-611/2021 31 punktas). Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog po minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo iki šioje civilinėje byloje nurodyto ieškovės bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų suteikimo būtu nutraukusi 2009 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 483/NB-SUT-10-019.

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas reglamentuoja, kas priskiriama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams: tai pastato bendrojo naudojimo objektai: bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Kas yra statinio inžinerinės sistemos, detalizuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis: statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti; vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalis, 9 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007, 2009 lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, yra išaiškinęs, kad buto ir kitų patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Bendrųjų namo objektų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole išlaikyti atitinkamą techninę bendrosios nuosavybės objektų būklę. Daugiabučio namo bendraturčiai nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotojai. Pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę.

Atsakovė L. V. nesumokėjo jai tenkančios dalies mokesčių už laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Ieškovės parengta skolų valdymo ataskaita patvirtina, kad ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. atsakovei priskaičiuoti šie mokesčiai: 30 EUR administravimo mokesčio, 8,65 EUR kaupiamųjų lėšų, 58,56 EUR už nuolatinės priežiūros/eksploatacijos paslaugas, 681,52 EUR už remonto darbus, 45,60 EUR už šilumos ūkio priežiūrą, iš viso – 824,33 EUR. Atsakovė 2021 m. liepos mėn. sumokėjo 1224,00 EUR, kuriuos ieškovė įskaitė 1002,24 EUR seniausiai skolai, susidariusiai iki 2020 m. gruodžio mėn., dengti, atsakovės skolos likutis – 602,47 EUR. Atsakovės L. V. skolos dydį, sudėtį ir jos susidarymo laikotarpį patvirtina ieškovės parengta skolų valdymo ataskaita, taip pat PVM sąskaitos – faktūros. Atsakovė teigia, jog negavo PVM sąskaitų – faktūrų, tačiau sąskaitos – faktūros negavimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimo, remonto ir priežiūros paslaugas.

Nors atsakovė nepripažįsta, jog ieškovė teikė ieškinyje nurodytas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, tačiau nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, jog pastato (duomenys neskelbtini), visus tris aukštus administruoja Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas prie savivaldybių funkcijų nepriskiriamas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo vykdymas. Tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra negyvenamosios paskirties, nepaneigia fakto, jog atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, proporcingai jai nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų bendram naudingam plotui. Atsakovė neneigia aplinkybės, jog name yra įrengtas centralizuotas šildymas, šaltas vanduo. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą pastato bendrojo naudojimo šilumos ir kita įranga, įskaitant pastato šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus, yra priskiriama prie namo bendrojo naudojimo objektų – bendrų inžinerinių sistemų, todėl atsakovė privalo sumokėti jai tenkančią dalį šių sistemų administravimo, eksploatavimo, priežiūros ir remonto išlaidas.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėtas paslaugas būtų suteikusi ne ieškovė, o kitas asmuo. Ieškinyje nurodytų paslaugų suteikimą patvirtina ieškovės pateiktos sutartys, mokėjimo dokumentai, iš kurių matyti, kad dalį ieškinyje nurodytų paslaugų/darbų ieškovė pirko iš trečiųjų asmenų ir mokėjo už jas (UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir UAB „Mano Būstas priežiūra“ 2019 m. spalio 1 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartis Nr. MBV-SUT-19-61, UAB „Naujamiesčio būstas“ ir AB „City Service“ 2009 m. vasario 27 d. sutartis Nr. 09-02-42A). Aplinkybė, jog ieškovė pirko iš trečiųjų asmenų atitinkamas paslaugas pagal tarpusavio sutartis bendrai keliems ieškovės administruojamiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams ir atsiskaitė už jas, atskirai nedetalizuojant kiekvienam namui suteiktų paslaugų/darbų kainos, neįtakoja atsakovės prievolės sumokėti jai tenkančią mokesčių dalį.

Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi.