Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ekspertas S. M. patvirtino, jog apžiūrint nukentėjusią nustatyta alkūnės atsikišusiame kaule kraujosruva bei išoriniame šlaunies paviršiuje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių. Mažai tikėtina, kad tie sužalojimai padaryti vienu metu, tačiau to paneigti negalima. Kraujosruvų spalva yra individualus dalykas. L. K. galėjo susidaryti skirtingų spalvų kraujosruvos dėl skirtingos rezorbcijos, dėl skirtingo kraujosruvų gylio, dėl skirtingos kraujotakos vienoje ir kitoje lokalizacijoje. Nukentėjusioji buvo apžiūrėta antrą dieną po traumos. Ji galėjo susižaloti į turėklų vertikaliąsias dalis. Alkūnę žmonės susižaloja griūdami. Pas nukentėjusiąją kraujosruva buvo alkūnės atsikišusiame kaule ir išoriniame šlaunies paviršiuje. Sumušimas šlaunies srityje neprieštarauja atsitrenkimui į turėklus, jo manymu, pagal kraujosruvų aukštį galėjo būti atsitrenkta į turėklus.

Iš 2016 m. lapkričio 18 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad L. K. pateikė USB laikmeną su garso įrašu (1 t., b. l. 36–37).

Išklausius garso įrašą, nustatyta, jog nukentėjusioji L. K. įrašinėjo jų bendravimo pokalbį kaltinamajam esant neblaiviam, veiksmas vyksta namuose, nukentėjusiajai plaunant indus virtuvėje.

2016 m. lapkričio 11 d. vyras grasina moteriai, kad ji negalvotų jo „ant ledo palikti“, kad išeis skylėta, jei išvis išeis. Visų pokalbių metu vartojami necenzūriniai žodžiai, tiek iš kaltinamojo, tiek ir iš nukentėjusios pusės (1 t., b. l. 38–43). Išklausius garso įrašą jaučiamas nukentėjusios provokuojantis elgesys, primenantis kaltinamajam, kad jis jai grasina nupjauti galvą, nudėti, skylėtą padaryti.

Iš 2016 m. lapkričio 18 d. specialisto išvados matyti, kad L. K. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 46).

Iš 2016 m. gruodžio 13 d. įtariamojo ir nukentėjusios susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. K. susitaikė su įtariamuoju G. K. (1 t., b. l. 91–92).

Iš 2016 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarties matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja (1 t., b. l. 99–101).

Iš 2017 m. spalio 30 d. prokuroro nutarimo matyti, kad prokuroras atnaujino nutrauktą ikiteisminį tyrimą, nes G. K. būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą (1 t., b. l. 1–2).

Iš 2017 m. gegužės 22 d. specialisto išvados Nr. G1380/2017(02) matyti, kad L. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės alkūnės srityje ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, konstatuoti sužalojimai atspindi ne mažiau dviejų trauminių poveikių. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 132).

Iš 2017 m. gegužės 19 d. pareiškimo matyti, kad L. K. pranešė apie tai, kad jos atžvilgiu buvęs vyras G. K. 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, namo laiptinėje netoli (duomenys neskelbtini)-ojo buto būdamas neblaivus panaudojo prieš ją fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 106–108). Atvykus nurodytu adresu galimo smurto požymių nebuvo (1 t., b. l. 107).

Iš pranešimo apie įvykį matyti, kad 2017 m. gegužės 19 d., 20.30 val. moteris skambino policijai pranešdama, kad buvęs vyras ją stumdė, grasino smurtu. Vaikų nėra, greitosios medicinos pagalbos atsisakė, policijos lauks Demokratų g.48-16, Kaune (1 t., b. l. 109).

Iš 2017 m. gegužės 19 d. Kauno AVPK PR vyr. patrulio K. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykus (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota, kad pranešėjos buvęs sutuoktinis, kilus konfliktui dėl turto dalybų sugriebė moteriai (pranešėjai) už rankos (kairė) sukeldamas fizinį skausmą bei grasino susidoroti (1 t., b. l. 110–112).

2017 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje Nr.G1380/2017(02) nurodyta, kad L. K. užfiksuota poodinės kraujosruvos kairės alkūnės srityje ir kairėje šlaunyje (1 t., b. l. 132).

Iš 2017 m. spalio 11 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto matyti, kad buvo 2017 m. gegužės 19 d. 20.27 užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio 863088326 dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b. l. 148).

Iš 2017 m. spalio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad L. K. kvietėsi policiją. Operatoriui nurodė, kad nori iškviesti policiją, jis jai nešokinės, kad čia ne jos butas, kad atėjo raktų pas buvusį savo vyrą, o jis pradėjo ant jos šokinėti, stvėrė jai už rankinės, už rankos. Į klausimą ar mušė, atsako, kad ne, vyras tik stvėrė ir pagrasino, kad užmuš (1 t., b. l. 149–150).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą,

BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą, laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-121/2015, 2K-327/2016).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis G. K. savo kaltės nepripažįsta, neigia grasinęs L. K., liudytojų, tiesiogiai mačiusių šį įvykį, nėra. Iš pateiktos 2016 m. lapkričio 18 d. specialisto išvados Nr. G3004/2016(02) matyti, kad L. K. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 46). Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė M. K. patvirtino, jog plaukų išrovimo žymių nesimatė, nerasta jokių įrodymų, kad būtų sukeltas fizinis skausmas. Nesant jokių mechaninės traumos požymių apie fizinio skausmo sukėlimą pasakyti negalima. Apžiūros protokole garso įrašo suvestinėje apie plaukų tampymą kalbos nėra. Išklausius patį garso įrašą girdėti, kaip nukentėjusioji kalba su kaltinamuoju apie turto dalybas, nukentėjusioji kalba apie jai normalaus buto pirkimą, galimai kotedžo, dėl ko įsiutina kaltinamąjį, kuris keiksnodamasis, grasindamas veja ją iš mašinos, girdisi nukentėjusiosios spiegimas, tokie žodžiai, kad „o dabar tai tau atsirūgs“, nesimosikuok sustok blet... pašol nachui, verksmas, kūkčiojimas.

Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja yra buvę sutuoktinai, daug metų pragyvenę santuokoje. Tokioje byloje, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, todėl jų parodymai vertintini atsargiai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau, kai šie kyla tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procese bei pasireiškia žodine forma išreikštais veiksmais. Konfliktai šeimoje neretas reiškinys visuomenėje. Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį. Tačiau tai nereiškia, kad baudžiamoji teisė yra tinkamiausia priemonė spręsti ginčus, kilusius iš šeimos teisinių santykių.

Jeigu nukentėjusioji L. K. bijotų kaltinamojo, nebendrautų su juo nepartarinėtų jautrių ištuokos, turto dalinimo klausimų jam esant neblaiviam, tyčia jį provokuojant iššaukiant kaltinamojo neigiamą reakciją į priminimus kaip jis nenormaliai elgiasi sakydama jam, kad jam su galva negerai, kad jis vaistų pagertų, kad jam psichozė, kad ji negula su juo į lovą (1 t., b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys, kad kalbant su kaltinamuoju G. K. nukentėjusioji L. K. ramiai plauna indus, nereaguodama į kaltinamojo grasinimus, koliojimąsi, susierzinimą, ramiai įrašinėja jų pokalbį, kaip įrodymą būsimoje skyrybų byloje. Ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turėjusi kaimynės pavyzdį, jog skyrybų byloje, kai nėra liudytojų, įrašas yra vienintelis įrodymas. Iš nukentėjusiosios L. K. parodymų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį ji kreipėsi į advokatus dėl skyrybų, įrašus darė 2–3 dienas prieš skyrybas.

Nukentėjusioji L. K., bijodama kaltinamojo G. K., tikėdama, jog jo grasinimai realūs, nenorėtų su juo bendrauti ir po įvykusių skyrybų, niekas nepriverstų jos ieškoti susitikimų, bendravimo. Pati nukentėjusioji L. K. tvirtina, kad po sistemingų grasinimų, po skyrybų siekė susitikti su kaltinamuoju G. K., norėdama atgauti raktą nuo buto. Kaip apklausiama parodė pati nukentėjusioji L. K., ji, žinodama, kad buvęs sutuoktinis girtauja, vis tiek ėjo pas jį rakto pasiimti. Be baimės laukė kaltinamojo G. K., kol jis bus iškviestas draugų į judviejų pokalbį. Susitikus su kaltinamuoju jie susikivirčija. Kaip parodė nukentėjusioji, kaltinamasis G. K. nutraukė jai nuo peties rankinę, traukdama iš jo rankų savo rankinę atsitrenkė į turėklus, užsigavo šlaunį, kas ir buvo nustatyta eksperto išvadoje.

Iš to teismas daro išvadą, kad pati nukentėjusioji L. K. savo sutuoktinio nebijojo, norėdama įrašyti jo grasinimus jos atžvilgiu, tyčia kaltinamąjį provokavo kalbėdama apie jautrius santuokos iširimo motyvus, į grasinimus nereagavo.

Nesurinkus įrodymų ir nenustačius tokio fakto, kad kaltinamasis terorizavo savo sutuoktinę grasindamas padegti jos darbo vietą- prekybos kioską, grasino nukirsti ir sugręžioti galvą, nukapoti rankas, nužudyti, sistemingai baugino nukentėjusiąją, naudodamas psichinę prievartą, kaltinamasis G. K. pagal jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, išteisintinas, nesurinkus įrodymų, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nesurinkus įrodymų įrodyti, kad kaltinamasis G. K. du kartus tyčia suimdamas sutuoktinei L. K. už plaukų ir juos tampęs, tokiu būdu sukeldamas sutuoktinei fizinį skausmą, kaltinamasis išteisintinas, nesurinkus įrodymų, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis G. K. daugiabučio namo laiptinėje smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę nukentėjusiąją, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis G. K. neigia naudojęs smurtą prieš buvusią savo sutuoktinę, liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, nėra, nepilnametės liudytojos A. R. mama, teisme apklausta liudytoja L. R. parodė, jog dukra stovėjusi aukščiau ant laiptų ir nemačiusi tarpusavyje bendraujančių buvusių sutuoktinių. Ji tik girdėjusi, kaip nukentėjusioji L. K. prašė kviesti policiją. Kaip tvirtina pati nukentėjusioji, ji, norėdama ištraukti iš kaltinamojo G. K. rankų savo rankinę, atsitrenkė į turėklus ir užsigavo šlaunį. Tai patvirtina ir specialisto S. M. duota išvada Nr. G1380/2017902) (1 t., b. l. 132) apie nustatytas kraujosruvas kairės alkūnės atsikišusiame kaule ir kairėje šlaunyje ir teisiamajame posėdyje patvirtinus ,jog šie sužalojimai galimi susidaryti atsitrenkus į turėklus, kas paneigia nukentėjusios aiškinimą apie sužalojimą ant rankos.

Kaltinamąjį G. K. išteisinus, nukentėjusiosios L. K. pareikštas civilinis ieškinys 3000 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.( BPK 115 straipsnio 3 dalies 1punktas).

Kompaktinis diskas su garso įrašais paliktinas saugoti byloje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 297, 298, 299, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305, 308, 309 straipsniais,

nusprendžia:

G. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

G. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

G. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios L. K. pareikštą civilinį ieškinį 3000 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kompaktinį diską su garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.