Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-30 · Civilinė byla Nr. e2A-392-513/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
e2A-392-513/2017
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01848-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
UAB „4finance“
Trečiasis asmuo
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-392-513/2017Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01848-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.29.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-198-225/2016 pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei D. B. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo, ir atsakovės D. B. priešieškinį dėl vartojimo kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo J. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir vartojimo kredito sutarties Nr. 845042006 pagrindu prašė iš atsakovės priteisti 535,80 Eur negrąžintos paskolos, 39,34 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 514,30 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2012-10-27 tarp ieškovės ir atsakovės nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 289,62 Eur (1000 Lt) sumą 24 dienų terminui su 113,74 proc. dydžio metine palūkanų norma. 2012-10-28 atsakovė pateikė prašymą dėl papildomos 246,18 Eur (850 Lt) kredito sumos suteikimo 30 dienų terminui. Iš viso atsakovė turėjo grąžinti 535,80 Eur (1850 Lt) skolą bei 39,34 Eur palūkanų. Ieškovė, valdanti sistemą Vivus.lt, 2012-11-04 tarp jos ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties Nr. 9936658003 pagrindu prašo iš atsakovės priteisti 434,43 Eur negrąžintos paskolos, 361,15 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė paskolino atsakovei 434,43 Eur (1500 Lt) sumą 12 mėnesių laikotarpiui. Atsakovei nesilaikant kredito grąžinimo terminų, ieškovė 2013-01-24 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį.Atsakovė D. B. atsiliepime su ieškiniais nesutiko, nurodo, jog ieškovė nepateikė ieškinį pagrindžiančių įrodymų.Priešieškiniu atsakovė D. B. prašo panaikinti vartojimo kredito sutarties Nr. 845042006 specialiąją dalį, kuria nustatyta palūkanų norma, bendra vartojimo kredito kaina, bendra vartojimo kredito kainos norma, ir atleisti atsakovę nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo; panaikinti vartojimo kredito sutarties Nr. 99366003 specialiąją dalį, kuria nustatyta palūkanų norma, bendra vartojimo kredito kaina, bendra vartojimo kredito kainos norma, ir atleisti atsakovę nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo; pakeisti dvišales sutartis į trišales sutartis, įtraukiant trečiąją sutarčių šalį J. M., ją nustatant kredito gavėja kartu su atsakove. Ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant 1/2 dalį skolos pagal sutartis. Nurodo, jog ieškovė, sudarydama sutartis su atsakove, nevykdė esminės sąlygos įvertinti kredito gavėjo mokumą (Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 8 straipsnis), kad būtų užtikrintas abiejų šalių sąžiningumo principas. Prisijungusi prie elektroninės bankininkystės, ieškovė pateikė viešąją ofertą – pasiūlymą, sudarydama sąlygas atsakovei – kredito gavėjai susipažinti su bendrosiomis sutarčių sąlygomis, specialioji dalis buvo sugeneruota atsakovei priėmus sprendimą dėl pasiūlymo, tai rodo, jog atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su specialiąja pasiūlymo dalimi, kurioje numatyta bendra vartojimo kredito kaina ir bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, ir tai turėjo esminės įtakos jos sprendimui sudaryti sutartį, kurios ji kitomis aplinkybėmis nebūtų sudariusi. Vadovaujantis sutarčių 2.4 p., paraišką kredito gavėjas gali teikti, jeigu jo vidutinės įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms sudaro ne daugiau kaip 40 proc. kredito gavėjo tvarių pajamų. Pagal šią nuostatą, jeigu ieškovė būtų tinkamai įvertinusi atsakovės mokumą, negalėjo būti sudaryta 2012-10-27 kredito sutartis, nes tuo metu atsakovės mėnesio pajamos buvo 67,28 Lt (19,49 Eur), iš kurių 52 Lt buvo parama vaikui, o 15,28 Lt – socialinė pašalpa. Tapačios pajamos buvo ir sudarant 2012-11-04 vartojimo kredito sutartį. Atsižvelgiant į VKĮ 8 straipsnio 6 dalį, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu kredito davėjas ne dėl kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino gavėjo mokumą ir neįvertintos ar netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą, todėl ieškovei pažeidus sutarčių 2.4 punkto, VKĮ 8 straipsnio reikalavimus, sutarties dalys dėl palūkanų mokėjimo naikintinos. 2012-10-27 neįvertinus atsakovės mokumo ir atsakovei suteikus 1000 Lt kreditą, po savaitės suteiktas dar vienas 1500 Lt kreditas, galima teigti, jog buvo suteiktas vienas 2500 Lt kreditas, atsakovei gaunant 68,27 Lt pajamų per mėnesį (socialinių išmokų). Tai prieštarauja ieškovės parengtų sutarčių 2.12 punkte nustatytai sąlygai, jog kredito gavėjui gali būti teikiamas tik vienas kreditas, ir tai sudaro pagrindą naikinti sutartį Nr. 9936658003. Atsakovė tiesiogiai su ieškove sutarčių nesudarė, sutartis atsakovės vardu buvo sudarytos trečiojo asmens J. M., kuri gautas sumas pervedė į savo banko sąskaitą, dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-287-363/2014 J. M. buvo išteisinta dėl veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas konstatavo, jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė civiliniai prievoliniai teisiniai santykiai, ir tai leidžia daryti išvadą, jog sutarčių šalis prievolėje yra ir trečiasis asmuo J. M., kuri solidariai atsakinga su atsakove dėl sutarčių vykdymo, nes realiai sandoriai buvo trišaliai.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė su priešieškiniu nesutinka, nurodo, jog kredito gavimo metu atsakovės pajamos buvo ne tik jos nurodyta 19,49 Eur (67,28 Lt) parama vaikui ir socialinė išmoka, atsakovė gaudavo nedarbo socialinę išmoką, kurios mėnesio išmokos suma 135,63 Eur (468,31 Lt), ir socialinę išmoką – 93,84 Eur (324 Lt), mokumas buvo įvertintas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, remiantis kredito gavėjo informacija bei duomenimis mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje, ir faktą, jog atsakovė sėkmingai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal penkias SMScredit.lt vartojimo kredito sutartis ir dvi Vivus.lt vartojimo kredito sutartis. Lietuvos banko valdybos 2013-03-19 nutarimas Nr. 03-62 „Dėl Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ sudarytoms sutartims nebuvo taikomas, nes šalių sudarytos sutartys sudarytos iki nutarimo įsigaliojimo. Pažymi, jog atsakovė galėjo atsisakyti vartojimo kredito nenurodydama priežasties, jeigu specialiosios sutarties sąlygos jai buvo nepriimtinos, be to, atsakovė sėkmingai naudojosi iki tol jai teikiamomis vartojimo kredito paslaugomis, todėl jai turėjo būti žinomos sutarčių sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-11-07 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Priteisė iš D. B. 970,23 Eur negrąžintos paskolos, 914,79 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 43 Eur žyminio mokesčio ieškovei UAB „4finance“.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl dvišalių vartojimo kredito sutarčių pripažinimo trišalėmis, trečiąjį asmenį nustatant kredito gavėju kartu su atsakove ir priteisiant 1/2 dalį skolos pagal sutartis. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-287-363/2014 įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotos aplinkybės, jog D. B. patikėjo trečiajam asmeniui savo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis ir jais leido naudotis trečiajam asmeniui J. M., atsakovės vardu gautos kredito lėšos buvo naudojamos atsakovės ir trečiojo asmens J. M. poreikiams tenkinti jų bendru susitarimu, o ne nusikalstamais J. M. veiksmais. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus dėl vartojimo kredito sutarčių sąlygų pakeitimo. Atsakovė buvo patyrusi pinigų skolinimosi rinkos dalyvė, tai nebuvo jos pirmos kredito sutartys, todėl atmetė atsakovės teiginius, jog jai nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su specialiąja pasiūlymo dalimi. Susipažinusi su sutarčių specialiosios dalies duomenimis, atsakovė galėjo atsisakyti vartojimo kredito, jį grąžindama kredito davėjui nustatyta tvarka, išvengdama iš kredito sutarties kylančių prievolių, kurios jai pasirodė nepalankios, vykdymo. Kreditų suteikimo metu atsakovė turėjo reguliarių pajamų (gavo nedarbo, socialines išmokas), be to, buvo įvertintos aplinkybės, jog atsakovė sėkmingai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus ieškovei pagal penkias SMScredit.lt vartojimo kredito sutartis bei dvi Vivus.lt vartojimo kredito sutartis. Todėl nėra pagrindo atsakovei taikyti VKĮ 8 straipsnio 6 dalies nuostatas ir atsakovę atleisti nuo netesybų mokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, priešieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.Teismas nustatė, kad kredito gavėjui gali būti suteikiamas tik vienas kreditas naudojantis https://www.vivus.lt sistema, tačiau pakartotiniu kreditu nėra laikomas papildomos sumos suteikimas ar termino pratęsimas.Atsakovei ginčo kreditai buvo suteikti naudojantis skirtingomis sistemomis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeisti sutarčių 12.2 p. reikalavimai, ir tuo pagrindu tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl sutarties Nr. 845042006 pripažinimo negaliojančia.Šalių sudarytų sutarčių kredito kainos metinė norma neviršija 200 proc. (pagal sutartį Nr. 9936658003 – 133,10 proc., pagal sutartį Nr. 845042006 – 200 proc.). Kredito gavėja, sudarydama sutartis, sutiko dėl palūkanų dydžio, vartojimo kreditai buvo imamai neilgam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: panaikinti vartojimo kredito sutarčių specialiąsias dalis, kuriomis nustatyta palūkanų norma, bendra vartojimo kredito kaina, bendra vartojimo kredito kainos norma, atleidžiant atsakovę nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo. Pakeisti dvišales sutartis į trišales sutartis, įtraukiant trečiąją sutarčių šalį J. M., nustatant ją kredito gavėja kartu su atsakove. Atmesti ieškinio dalį dėl 1/2 dalies skolos (485,61 Eur). Priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atmestini teismo motyvai, jog nėra pagrindo atsakovei taikyti VKĮ 8 straipsnio 6 dalies nuostatas ir atsakovę atleisti nuo netesybų mokėjimo, nes atsakovė sėkmingai įvykdė ankščiau prisiimtus įsipareigojimus. Kiekvienu atveju kreditorius privalo tikrinti kredito gavėjo mokumą, neatsižvelgdamas į pastarojo anksčiau prisiimtų prievolių vykdymą. Įstatymo leidėjas neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vadovaujantis atsakingo skolinimo principu įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, remiantis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikus patikrinimą. Ieškovei kyla teisinės pasekmės – netenkama reikalavimo teisės į nuostolių (palūkanos, delspinigiai, netesybos) atlyginimą.Ieškovė nepateikė duomenų, jog būtų vertinusi atsakovės mokumą ir (ar) tinkamai supažindinusi su sutarčių sąlygomis.Ieškovės reikalavimas priteisti 200 proc. ir 113,74 proc. metines palūkanas galėtų būti tenkinamas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, palūkanų norma turėjo būti sumažintina iki 5 proc. (metinės normos), kuri atitiktų protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Aplinkybė, kad ieškovė sutartyse, kurios sudarytos elektroninėmis ryšio priemonėmis, vienašališkai nustatė palūkanų dydį, dar nereiškia, jog palūkanų dydis yra protingas ir pagrįstas, kad sutartyse ieškovės nustatytų palūkanų dydis yra ieškovės nuostoliai, kurio dydžio nereikia įrodinėti.Teismo argumentai, jog atsakovei ginčo kreditai buvo suteikti naudojantis skirtingomis sistemomis, nepaneigia aplinkybės, jog sutarčių šalis yra vienas juridinis asmuo – UAB „4finance“. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė sudarė kredito sutartis su skirtingais kreditoriais.Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo trišalėmis. Nurodo, kad pinigų gavėjas pagal sutartis buvo trečiasis asmuo. Trečiojo asmens ketinimai grąžinti pinigines lėšas pagal sutartis įrodo, jog trečiasis asmuo nagrinėjant baudžiamąją bylą pripažino savo prievolę skolintas lėšas grąžinti kartu su ieškove. Trečiasis asmuo buvo tikroji sutarčių šalis ir, vadovaujantis teisingumo bei sąžiningumo principais, jam kyla solidarioji skolininko pareiga įvykdyti prievolę ieškovei.Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų priteisimo ir atmetė atsakovės priešieškinį dėl vartojimo kredito sutarčių sąlygų pakeitimo. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: panaikinti vartojimo kredito sutarčių specialiąsias dalis, kuriomis nustatyta palūkanų norma, bendra vartojimo kredito kaina, bendra vartojimo kredito kainos norma, atleidžiant atsakovę nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo; pakeisti dvišales sutartis į trišales sutartis, įtraukiant trečiąją sutarčių šalį J. M., nustatant ją kredito gavėja kartu su atsakove; atmesti ieškinio dalį dėl 1/2 dalies skolos (485,61 Eur).Nustatyta, jog 2012-10-27 tarp ieškovės ir atsakovės nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 845042006, kurios pagrindu atsakovei suteiktas 289,62 Eur (1000 Lt) kreditas 24 dienų terminui su 113,74 proc. dydžio metine palūkanų norma, bendra kredito kainos metinė norma 200 proc. 2012-10-28 papildomai suteiktas 246,18 Eur (850 Lt) kreditas 30 dienų terminui analogiškomis sąlygomis, iš viso pagal sutartį Nr. 845042006 suteiktas 535,80 Eur (1850 Lt) kreditas. 2012-11-04 tarp ieškovės, valdančios sistemą Vivus.lt, ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties Nr. 9936658003 pagrindu atsakovei suteiktas 434,43 Eur (1500 Lt) kreditas 12 mėnesių laikotarpiui su 87,67 proc. metine palūkanų norma, bendra kredito kainos metinė norma 133,10 proc.

Dėl vartojimo kredito sutartyse nustatyto palūkanų dydžio

Apeliantė D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 200 proc. ir 113,74 proc. metines palūkanas galėtų būti tenkinamas iš dalies ir palūkanų norma turėjo būti sumažintina iki 5 proc. (metinės normos), kuri atitiktų protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Apeliantė mano, kad aplinkybė, jog ieškovė sutartyse, kurios sudarytos elektroninėmis ryšio priemonėmis, vienašališkai nustatė palūkanų dydį, dar nereiškia, jog palūkanų dydis yra protingas ir pagrįstas ir kad sutartyse ieškovės nustatytų palūkanų dydis yra ieškovės nuostoliai, kurio dydžio nereikia įrodinėti. Nustatyta, kad pagal sutartį skolininko mokėtinos palūkanos yra apskaičiuotos vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos banko 2012-11-29 nutarimu Nr. 03-245 „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ ir remiantis su skolininku sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4 ir 5 skyriuose įtvirtintomis sąlygomis.Vartojimo kredito sutarties 4 dalis nustato palūkanų normos apskaičiavimo bei taikymo sąlygas ir tvarką. Nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Palūkanos yra apskaičiuotos ir sutarties specialiosiose sąlygose nurodomos darant prielaidą, jog kredito gavėjas grąžins kreditą ir palūkanas laikydamasis kredito grąžinimo grafiko. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (el. b. l. 28). Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (Vartojimo kredito įstatyme). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 9936658003 palūkanų norma sudaro 133,10 proc., pagal sutartį Nr. 845042006 – 200 proc.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 nurodė, kad būtina skirti mokėjimo palūkanas nuo kompensuojamųjų ir nėra pagrindo pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas (113,79 proc.) sumažinti iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šalių nustatytos 113,79 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi statymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga) gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia ir dėl to mažintina.Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pagrindo mažinti mokėjimo (pelno) palūkanas nėra, o juolab iki atsakovės prašomo kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Atsakovei kreditai buvo suteikti 2012-10-27, 2012-10-28 ir 2012-11-04, jie iki šiol yra negrąžinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė buvo patyrusi pinigų skolinimosi rinkos dalyvė, tai nebuvo jos pirmos kredito sutartys, šias aplinkybes patvirtina ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-287-363/2014 esantys duomenys (t. 1, b. l. 37–42), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su specialiąja pasiūlymo dalimi, kurioje numatyta bendra vartojimo kredito kaina ir bendra vartojimo kredito kainos metinė norma. Šalių sutartinių santykių pobūdis, aplinkybė, jog atsakovė sėkmingai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus ieškovei pagal penkias SMScredit.lt vartojimo kredito sutartis bei dvi Vivus.lt vartojimo kredito sutartis, apeliantės turtinė padėtis kredito gavimo metu (gavo reguliarias nedarbo, socialines išmokas) įrodo, kad nebuvo pažeistos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2016-02-01) numatančios, jog prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kredito gavėja, sudarydama sutartis, sutiko dėl palūkanų dydžio, vartojimo kreditai yra imamai neilgam laikotarpiui ir palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės, todėl nėra pagrindo mažinti pelno palūkanas ir apeliantės prašymu panaikinti vartojimo kredito sutarčių specialiąsias dalis, kuriomis nustatyta palūkanų norma, bendra vartojimo kredito kaina, bendra vartojimo kredito kainos norma, atleidžiant atsakovę nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo.

Dėl kredito sutarties Nr. 9936658003 pripažinimo negaliojančia kaip prieštaraujančios sutarčių 2.12 p. nustatytai sąlygai

Sutarties 2.12 p. nustato, kad kredito gavėjui vienu metu gali būti suteikiamas tik vienas kreditas naudojantis https://www.vivus.lt/ sistema. Pakartotinu kreditu nėra laikomas papildomos kredito sumos suteikimas ar termino pratęsimas šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pakartotinai kreiptis dėl kredito suteikimo kredito gavėjas gali tik po to, kai visiškai įvykdo visas savo prievoles, atsiradusias dėl anksčiau gauto kredito naudojantis https://www.vivus.lt/ sistema. Vartojimo kredito sutarties Nr. 845042006 2.12 p. nurodyta, jog kredito gavėjui gali būti suteikiamas tik vienas kreditas naudojantis https://www.smscredit.lt sistema. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista kredito sutarties Nr. 9936658003 12.2 p. sąlyga, nes vartojimo kredito sutartyse nebuvo nustatytas draudimas sudaryti kelias kredito sutartis su UAB „4finance“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo kreditai buvo suteikti naudojantis skirtingomis sistemomis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeisti sutarčių 12.2 p. reikalavimai, ir tuo pagrindu tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl sutarties Nr. 9936658003 pripažinimo negaliojančia.

Dėl kredito sutarčių pripažinimo trišalėmis

Apeliantė nurodo, kad sutartys atsakovės vardu buvo sudarytos trečiojo asmens J. M., kuri gautas sumas pervedė į savo banko sąskaitą, dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Baudžiamojoje byloje Nr.1-287-363/2014 J. M. buvo išteisinta dėl veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas konstatavo, jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė civiliniai prievoliniai teisiniai santykiai, ir tai leidžia daryti išvadą, jog sutarčių šalis prievolėje yra ir trečiasis asmuo J. M., kuri solidariai atsakinga su atsakove dėl sutarčių vykdymo, nes realiai sandoriai buvo trišaliai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu argumentu. Atsakovei vartojimo kreditai buvo skirti vartojimo poreikiams tenkinti ir neturėjo tikslinės paskirties, todėl atsakovė pagal sutartis gautais pinigais galėjo disponuoti savo nuožiūra, taip pat ir perduoti naudotis trečiajam asmeniui pagal susitarimą. J. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-287-363/2014 įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo išteisinta dėl veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-287-363/2014 įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotos aplinkybės, jog D. B. patikėjo savo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis ir jais leido naudotis trečiajam asmeniui J. M., atsakovės vardu gautos kredito lėšos buvo naudojamos atsakovės ir trečiojo asmens J. M. poreikiams tenkinti jų bendru susitarimu, o ne nusikalstamais J. M. veiksmais. Nurodytos aplinkybės nesukuria prievolinių teisinių santykių tarp ieškovės – kredito davėjos ir trečiojo asmens J. M., todėl nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl dvišalių vartojimo kredito sutarčių pripažindinimo trišalėmis, trečiąjį asmenį nustatant kredito gavėju kartu su atsakove ir priteisiant 1/2 dalį skolos pagal sutartis.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei suteiktų kredito lėšų panaudojimo klausimai tarp atsakovės ir trečiojo asmens gali būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl negrąžintos paskolos priteisimo ir atmetė priešieškinį dėl vartojimo kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis