- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 1-287-363/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-44-1-00076-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kaltinamasis
- J. M.
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Eduardas Puškorius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). Rietavo sav., Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau tekste BK) 182 straipsnio 1 dalį trijų nusikalstamų veikų padarymu, BK 214 straipsnio 1 dalį trijų nusikalstamų veikų padarymu, BK 215 straipsnio 1 dalį trijų nusikalstamų veikų padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji buvo kaltinama tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo ir atliko kelias finansines operacijas, panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.
Tai yra, kaltinamoji J. M. buvo kaltinama tuo, kad iš anksto turėdama tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, laikotarpyje nuo 2012 m. pradžios iki 2012-10-27, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pasinaudodama D. B. patiklumu, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., iš virtuvės kambaryje esančios virtuvinės spintelės paėmusi D. B. vardu išduotą banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodį ir elektroninės bankininkystės PIN kodus, 2012-10-27 10 val. 43 min., pasinaudodama šiais duomenimis, bei kompiuteriu su internetiniu ryšiu, prisijungė prie UAB „4finance“ jau sukurto D. B. profilio internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, ir D. B. vardu, be D. B. sutikimo, pateikė paraišką 1000 litų paskolai gauti, o tą pačią dieną UAB „4finance“ pervedus 1000 litų į D. B. banko AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), ji, neteisėtai pasinaudojusi svetima elektronine mokėjimo priemone - D. B. priklausančia elektronine banko mokėjimų kortele, bankomate H312/HB esančiame adresu Plungės g. 4, Telšiai, neteisėtai atlikus finansinę operaciją - iš D. B. sąskaitos paėmė ir taip apgaule įgijo 500 litų, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai D. B. 500 litų turtinę žalą.
Be to, kaltinamoji J. M. buvo kaltinama tuo, kad iš anksto turėdama tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, laikotarpyje nuo 2012-10-27 iki 2012-10-28, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pasinaudodama D. B. patiklumu, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., iš virtuvės kambaryje esančios virtuvinės spintelės paėmusi D. B. vardu išduotą banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodį ir elektroninės bankininkystės PIN kodus, 2012-10-28 09 val. 56 min., pasinaudodama šiais duomenimis, bei kompiuteriu su internetiniu ryšiu, prisijungė prie UAB „4finance“ jau sukurto D. B. profilio internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, ir D. B. vardu, be D. B. sutikimo, pateikė paraišką 850 litų paskolos papildymui gauti, o tą pačią dieną UAB „4finance“ pervedus 850 litų į D. B. banko AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasinaudodama D. B. vardu išduota banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodžiu ir elektroninės bankininkystės PIN kodais, neteisėtai atliko finansinę operaciją, pervesdama iš nukentėjusiosios sąskaitos, 1350 Lt, į savo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), ir taip apgaule įgijo 1350 litų, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai D. B. 1350 litų turtinę žalą.
Be to, kaltinamoji J. M. buvo kaltinama tuo, kad iš anksto turėdama tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, laikotarpyje nuo 2012-10-28 iki 2012-11-04, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pasinaudodama D. B. patiklumu, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., iš virtuvės kambaryje esančios virtuvinės spintelės paėmusi D. B. vardu išduotą banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodį ir elektroninės bankininkystės PIN kodus, 2012-11-04 d. 12 val. 37 min., pasinaudodama šiais duomenimis, bei kompiuteriu su internetiniu ryšiu, prisijungė prie UAB „4finance“ jau sukurto D. B. profilio internetinėje svetainėje www.vivus.lt, ir D. B. vardu, be D. B. sutikimo, pateikė paraišką 1500 litų paskolai gauti, o tą pačią dieną UAB „4finance“ pervedus 1500 litų į D. B. banko AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasinaudodama D. B. vardu išduota banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodžiu ir elektroninės bankininkystės PIN kodais, neteisėtai atliko finansinę operaciją, pervesdama iš nukentėjusiosios sąskaitos, 1500 Lt, į savo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), ir taip apgaule įgijo 1500 litų, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai D. B. 1500 litų turtinę žalą.
Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja gyveno kartu penkerius metus ir su ja vedė bendrą ūkį. D. B. buvo atsidariusi elektorinės bankininkystės sąskaitą ir turėjo išsiėmusi banko mokėjimo kartelę, tačiau bijojo jomis naudotis, todėl prašydavo jos pagalbos. Kartu ėmė kreditus tiek savo, tiek D. B. vardu ir juos atiduodavo, naudodavo bendroms reikmėms, kartu važiuodavo į parduotuves prekintis. Be D. B. susikimo nėra pasinaudojusi jos elektroninės bankininkystės duomenimis ir banko mokėjimo kortele. Prašo išteisinti.
Nukentėjusioji D. B. parodė, kad ji gyveno pas J. M. ketverius metus, nes namuose nebuvo sąlygų. J. M. ją visur vežiodavo, padėjo susitvarkyti dokumentus. Ji atsidarė banke sąskaitą, kad būtų galima pravesti pašalpas. J. M. paėmė nuo jos banko mokėjimo kortelę nuo pat kortelės išsiėmimo pradžios ir negrąžino, sakė, kad jai nereikia, nes vis tiek nemoka naudotis. J. M. jai neduodavo jokių pinigų, ją su vaiku visiškai išlaikė. Ji nesinaudojo elektroninės bankininkystės duomenimis, jais naudotis nemokėjo, dokumentai buvo padėti spintelėje. J. M. neklausė ar gali naudotis jos elektroninės bankininkystės duomenimis, ar gali imti jos vardu paskolas. Apie paimtas paskolas ji nieko nežinojo. Ji eidavo su J. M. į parduotuves apsipirkti, bet už viską mokėdavo J. M., ji leido J. M. naudotis banko mokėjimo kortele, kadangi nemokėjo išsiimti pinigų. Kai sužinojo, kad jos vardu yra paimtos paskolos, kreipėsi į giminaičius ir į policiją.
Liudytoja L. B. parodė, kad jai paskambino D. B. ir prašė pagalbos, prašė ją nuo J. M. pasiimti, ką ji ir padarė. Apie paimtus kreditus jos vardu D. B. nežinojo, todėl ji padėjo D. B. kreiptis į policiją pagalbos.
Liudytoja G. M. parodė, kad ji pažinojo ir kaltinamąją ir nukentėjusiąją. Yra važiavusi pas jas ir prašiusi paskolinti pinigų 2012 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. D. B. sutikimu J. M. paėmė paskolą D. B. vardu ir jai paskolino 400 Lt, kuriuos po kelių dienų ji grąžino.
Liudytoja V. T. parodė, kad ji kelis kartus skolinosi nuo J. M. pinigų. Kadangi V. T. neprisiminė visų aplinkybių, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kuriuos ji patvirtino.
Apklausta 2013-07-09 V. T. parodė, kad ji su D. B. yra pažįstamos apie 10 metų, taip pat bendravo ir su J. M.. 2012 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, ji paprašė J. M. paskolinti 50 litų. Pastaroji sutiko ir pasakė, kad pinigus perves iš D. B. sąskaitos. Tą pačią dieną jai į sąskaitą buvo pervesti 100 litų. Praėjus kelioms dienoms, paskambino J. M. norėdama paklausti, kur pervesti skolą, t.y. 100 litų. J. M. liepė pinigus pervesti į D. B. sąskaitą, ką ji ir padarė. Kad D. B. būtų konfliktavusi su J. M. dėl pinigų, nežinojo. (b.l. 29)
Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai.
Apklaustas 2013-07-08 E. M. parodė, kad D. B. yra jo pusseserė, o J. M. – sesuo. 2012 m. pavasarį ir rudenį, tikslių datų nepamena, pritrūkęs pinigų, jis skambino savo sesei J. M. prašydamas, kad ši paskolintų jam pinigų. Kai J. M. turėdavo pinigų, ji pati iš savo sąskaitos jam pervesdavo pinigus, o kai neturėdavo, duodavo kalbėtis su D. B., kuri taip pat sutikdavo jam paskolinti pinigų. Kiek kartų nuo D. B. skolinosi pinigų, nepamena, tačiau nedidelėmis sumomis – iki 100 litų. Ar pinigus jam į sąskaitą iš savo sąskaitos pervesdavo pati D. B., ar J. M., nežino. (b.l. 28)
Iš UAB „4Finance“ raštų matyti, kad D. B. vardu bendrovėje „4Finance“ buvo užsiregistruota 2012-02-28, o nuo 2012-02-08 iki 2012-09-20 D. B. iš www.smscredit.lt buvo suteikti įvairaus dydžio kreditai, pervedant juos į D. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Visi šiam laikotarpiui suteikti kreditai buvo grąžinti, visi mokėjimai atlikti iš D. B. sąskaitos. 2012-10-27 D. B. suteiktas 1000 litų kreditas, o 2012-10-28 – 850 litų papildymas, pervedant juos į D. B. sąskaitą. Kreditas negrąžintas. www.vivus.lt laikotarpyje nuo 2012-09-25 iki 2012-10-08 D. B. suteikti įvairaus dydžio kreditai, kurie buvo grąžinti, visi mokėjimai atlikti iš D. B. sąskaitos. 2012-11-04 D. B. suteiktas 1500 litų kreditas, pervedant jį į D. B. sąskaitą. Kreditas negrąžintas. (b.l. 37-47)
Iš D. B. „Swedbank“ AB sąskaitos išrašo bei kredito sutarčių matyti, kad šia sąskaita nuolat buvo naudojamasi, UAB „4Finance“ 2012-10-27 suteikė 1000 Lt paskolą, 2012-10-28 paskolos sumą padidino 850 Lt, o 2012-11-04 suteikė dar 1500 Lt paskolą. (b.l. 4-10)
Iš J. M. „Swedbank“ AB sąskaitos išrašo matyti, kad šia sąskaita nuolat buvo naudojamasi.
Šių nagrinėjant bylą teisme ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma nepatvirtina kaltinamosios kaltės sukčiavus ir neteisėtai disponavus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavus ir atlikus finansines operacijas, panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis.
Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar reikalauti prievolės, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851–2001, 2K-387–2009, 2K-538–2010, 2K-587/2013).
Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-7-112/2012 2012-05-25)
Iš kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų bei rašytinių bylos duomenų- D. B. ir J. M. banko sąskaitų išrašų matyti, kad J. M. nuolat naudojosi D. B. elektroninės bankininkystės duomenimis ir banko mokėjimo kortele. Dėl to D. B. neprieštaravo ketverius ar penkerius metus, kol gyveno pas J. M.. Dėl to nesiskundė ir artimiesiems, kai pas juos lankėsi. Tiek D. B., tiek J. M. sąskaitose buvusios lėšos buvo naudojamos abiejų poreikiams tenkinti. Kaltinime nurodytu laikotarpiu paimtos paskolos taip pat yra laikotarpiu, kai D. B. gyveno pas kaltinamąją. Kaip nurodo kaltinamoji, paimtos paskolos būtų buvusios grąžintos kaip ir anksčiau buvusios paimtos, jeigu D. B. artimieji nebūtų tam prieštaravę, kai D. B. nuo jos išsivežė.
Šie bylos duomenys rodo, kad J. M. D. B. elektroninės bankininkystės duomenimis ir jos banko mokėjimo kortele naudojosi D. B. sutinkant, todėl jos veiksmų, disponuojant šiais duomenimis ir laikotarpiu nuo 2012 m. pradžios iki 2012-11-04, negalima vertinti kaip neteisėtus.
Byloje nėra duomenų, kad J. M. būtų atlikusi kokius nors veiksmus, kad suklaidintų nukentėjusiąją paimdama D. B. vardu paskolas laikotarpiu nuo 2012 m. pradžios iki 2012-11-04. Taip pat nėra byloje duomenų, kad J. M. būtų siekusi užvaldyti nukentėjusiosios ar civilinio ieškovo turtą.
Esant byloje tokiems duomenims, darytina išvada, kad J. M. veiksmuose, kurių padarymu ji buvo kaltinama, nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje sudėties, nes nėra tyčios savo ar kitų naudai užvaldyti svetimą turtą neteisėtai disponuojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis.
Nesant nusikaltimų sudėties, kaltinamoji išteisintina Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1) punkto pagrindu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Patikėdama kaltinamajai savo asmens ir bankininkystės duomenis bei leisdama jais naudotis kaltinamajai, pati nukentėjusioji nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga. Nėra nustatyta tokių aplinkybių, kad nukentėjusioji negalėtų ginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, J. M. paskirta pagrįstai, todėl taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išteisinus kaltinamąją, UAB „4finance“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2) punktą teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį dėl visų kaltinime inkriminuotų veikų padarymo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1) punkto pagrindu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
UAB „4finance“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.