- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-03
- Bylos Nr.
- I-18-423/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00368-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- H. J.
- Atsakovas
- Pravieniškių, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Čekanausko ir Nataljos Zelionkienės,
atsakovų Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, atstovui R. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijos (toliau tekste – Pravieniškių 1-ųjų PN) Drausmės komisijos 2009-07-03 sprendimą Nr. 94, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009-07-22 sprendimą Nr. 2S-2043 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 1-ųjų PN, 10 000 Lt. neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2009-06-10 pateikė prašymą suteikti papildomą skambutį tėvams. Pažeidžiant LR Konstitucijos 38 straipsnio normą, Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 1 dalies nuostatas, LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 73 punkto ir 73.3 punkto nuostatas bei įstatyme neišvardintas bendražmogiškas vertybes 2009-07-03 buvo priimtas sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomo skambučio. Ginant savo teises H. J. kreipėsi į Kalėjimų departamentą, 2009-07-22 buvo gautas sprendimas Nr. 2S-2043, kuriuo pareiškėjo skundas buvo netenkintas, Pravieniškių 1-ųjų PN pareigūnų veiksmai pripažinti teisėtais. Tokiais pareigūnų veiksmais H. J. padaryta 10 000 Lt neturtinė žala.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad 2009-06-09 pareiškėjo mamai buvo padaryta akies operacija, todėl reikėjo paskambinti mamai. Per mėnesį pareiškėjas turi tik vieną skambutį. Papildomų skambučių kiekio nereglamentuoja joks įstatymas, tai yra direktoriaus diskrecija. Kadangi buvo pažeista sprendimo priėmimo procedūra atsirado žala, atsirado bendravimo galimybių sumažėjimas, fizinis sukrėtimas. Papildomas skambutis pareiškėjui nebuvo paskirtas, nes jis buvo neišnaudojęs turėto skambučio, kurį išnaudojo 2009-06-24, ir 2009-06-26 buvo paskirta drausminė nuobauda.
Atsiliepimas
Atsakovai Pravieniškių 1-ųjų PN ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių 1-ųjų PN, atsiliepime ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas nuo 2008-09-29 iki 2009-09-29 buvo priskirtas drausmės grupei, tokie nuteistieji turi teisę vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. 2009-06-10 H. J. pateikė prašymą dėl papildomo skambučio, o 2009-06-12 Drausmės komisijos posėdžio metu buvo nutarta nesuteikti papildomo skambučio, kadangi pareiškėjas dar neišnaudojęs jam priklausančio telefoninio skambučio. Vėliau pareiškėjas vėl kreipėsi, bet 2009-07-03 Drausmės komisijos posėdžio metu nutarta neleisti papildomai paskambinti, nes jam už netinkamą elgesį buvo paskirta drausminė nuobauda. Be to pataisos įstaigos direktoriaus teisė, o ne pareiga leisti ar neleisti papildomai paskambinti telefonu. Pareiškėjas nurodė, kad pataisos namų vadovybė sprendimą priimti privalėjo per 14 dienų, tačiau tokie prašymai nagrinėjami per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje pagal LR viešojo administravimo įstatymą bei LR vyriausybės 2007-08-22 nutarimą Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“.
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestinas, nes nenurodyta kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kokiu būdu žala pasireiškė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kaip skundžiami įsakymai jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Kalėjimų departamento prie LR TM atsiliepime nurodyta, kad visi klausimai, susiję su teisės aktuose numatytų papildomų lengvatų nuteistiesiems suteikimu yra svarstomi Pravieniškių 1-ųjų PN Drausmės komisijos posėdžiuose. Kadangi pareiškėjas neskundė pareigūnų veiksmų, o kreipėsi su prašymu į įstaigos direktorių, tai pagal Viešojo administravimo 31 straipsnio nuostatas sprendimas turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo procedūros pradžios. Kadangi Kalėjimų departamentas kaip centrinė viešojo administravimo institucija, laiku ir tinkamai H. J. atsakė, todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo prašymas atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmestinas, nenurodyta kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kokiu būdu žala pasireiškė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Neginčijamais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių 1-uose PN, laikotarpiu nuo 2008-09-29 iki 2009-09-29 buvo priskirtas drausmės grupei (b.l. 38-40). LR bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. 2006-06-10 H. J. pateikė pataisos įstaigos direktoriui prašymą skirti papildomą telefono skambutį (b.l. 37). Atsakovo atstovas nurodė, kad 2006-06-12 pareiškėjas buvo pristatytas į Drausmės komisijos posėdį, (Drausmės komisijos posėdžio 2009-06-12 protokolas Nr. 84), kurio metu jam buvo pranešta, jog nutarta nesuteikti papildomo telefoninio skambučio, kadangi jis dar neišnaudojęs jam priklausančio telefoninio skambučio (b.l. 41). Dėl šio fakto bylos nagrinėjimo metu ginčo nekilo. Teise, t.y. paskambinti telefonu, išnaudojant priklausantį telefoninį skambutį H. J. pasinaudojo 2009-06-24 (b.l. 39). Vėliau pareiškėjas vėl kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių leisti papildomai paskambinti telefonu. 2009-07-03 Drausmės komisijos posėdžio metu nutarta neleisti H. J. papildomai paskambinti telefonu, motyvuojant tuo, kad jam už netinkamą elgesį 2009-06-26 buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas (Drausmės komisijos posėdžio 2009-07-03 protokolas Nr. 94) (b.l. 42-44).
LR bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Tai yra direktoriaus teisė, bet ne pareiga, ir pataisos įstaigos direktorius atsižvelgdamas į nuteistojo elgesį, svarbias aplinkybes, gali arba leisti, arba neleisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu.
Pareiškėjo skunde nurodyti motyvai, kad jam labai svarbu buvo paskambinti telefonu mamai, nes jai buvo atlikta akies operacija, ir, direktoriui neleidus papildomai vieną kartą paskambinti, buvo pažeisti nurodytų teisės aktų reikalavimai, nepagrįsti, kadangi pareiškėjas tuo metu turėjo teisę paskambinti telefonu, nes dar buvo neišnaudojęs, LR bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos teisės vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu, tačiau tai padarė tik 2009-06-24, t.y. praėjus 15 dienų po mamai atliktos operacijos. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad nebuvo būtino reikalingumo pasinaudoti papildomu skambučiu.
LR bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis nustato bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką. Pareiškėjas kreipėsi į įstaigos direktorių dėl leidimo papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, o ne norėdamas apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus. Toks pareiškimas nagrinėjamas remiantis Pravieniškių 1-ųjų PN direktoriaus 2007-11-07 įsakymu Nr. 1/05-140 „Dėl Pravieniškių 1-ųjų PN darbo reglamento patvirtinimo“. Pagal Pravieniškių 1-ųjų PN darbo reglamento 72 punktą, kuriame nurodoma, kad asmenys pataisos namuose aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai ir skundai nagrinėjami, vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymu, LR vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau tekste - Taisyklės). Taisyklių 30 punkte nurodoma, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Atsižvelgiant į šias minėtas teisės aktų normas, pareiškėjo prašymai buvo tinkamai, įstatymo nustatytais terminais, t.y. 2009-06-12 bei 2009-07-03 drausmės komisijos posėdžių metu išnagrinėti bei apie tai informuotas pats H. J..
Pareiškėjas prašo atlyginti padarytą 10 000 Lt. (dešimties tūkstančių litų) neturtinę žalą.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau tekste - CK) normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 straipsniuose nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.271 straipsnyje yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009-02-20 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Pareiškėjas nurodė, kad nepaskyrus papildomo skambučio tėvams, sumažėjo bendravimas bei buvo patirtas fizinis sukrėtimas. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką bei į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir įrodymus, aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, nepaisant to, kad pats pareiškėjas galėjo išvengti to ir pasinaudojus skirtu vienu skambučiu per mėnesį paskambinti tėvams ir pasiteirauti apie motinos sveikatą po operacijos. H. J. paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sumažinti galimybes bendrauti su artimaisiais, taip sukelti jam fizinį sukrėtimą. pažeminti, psichologiškai sugniuždyti, pabloginti santykius su artimaisiais, kad būtų juntamas stresas, nerimas (ABTĮ 57 str.). Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Pravieniškių 1-ųjų PN 2009-07-03 Drausmės komisijos sprendimas Nr. 94 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009-07-22 sprendimas Nr. 2S-2043 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo juos naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.