- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-307-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05771-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- „B2Kapital“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", "Klaipėdos energija", "Gargždų švara", "B2Kapital"
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. (A. G.) ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės UAB „B2Kapital“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., antstolė B. T., antstolė R. V., antstolė A. R. Ž., akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, viešoji įstaiga „Gargždų švara“, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: iškelti jam bankroto bylą; paskirti bankroto administratoriumi O. D. (D.); patvirtinti 500,00 Eur sumą (įskaitant mokesčius), kurią teismo posėdžio metu sumažino, ir prašė patvirtinti po 25,00 Eur plius PVM per mėnesį sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo turimi kreditiniai įsipareigojimai sudaro 272 041,07 Eur, o gaunamas darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius yra 522,21 Eur, jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena dukrai priklausančiame bute, jam reikalinga 643,50 Eur suma kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti ir vaikui išlaikyti. Pareiškėjas yra nemokus, atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas fizinio asmens nemokumo sąlygas. Neturi galimybės kreditinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų pajamų. Kreditoriai apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo informuoti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Gargždų švara“ pateikė atsiliepimą, juo prašė klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jis skolingas 305,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą už namą, adresu (duomenys neskelbtini).
4. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2Kapital“ pateikė atsiliepimą, juo prašė neiškelti pareiškėjui bankroto bylos, o jei teismas iškels bankroto bylą, bankroto administratore paskirti E. G. ir patvirtinti 250,00 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, būdamas jauno ir darbingo amžiaus nesiėmė jokių priemonių susirasti geresnio darbo, nesilankė Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Suinteresuotas asmuo siūlė pareiškėjui išsipirkti būstą, tačiau jis nesutiko, po turto pardavimo siūlė skolą sumažinti iki 30 000,00 Eur, tačiau aktyvumo iš pareiškėjo nesulaukė. Pareiškėjas neįneša pinigų į sąskaitą ir tokiu būdu sąmoningai vengia dengti skolas. Pareiškėjui priklausantį butą nupirko jo dukra, pareiškėjas buvo UAB „Visoda auto“ vadovu, šios įmonės vadovas šiuo metu yra pareiškėjo sutuoktinės brolis, o tai rodo, jog realus įmonės vadovas yra pareiškėjas.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčio inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą, juo neprieštaravo pareiškėjo pareiškimo tenkinimui. Nurodė, kad, pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis, pareiškėjo įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 39,39 Eur. Pareiškėjo atžvilgiu antstolių kontorose vykdoma viena byla, kurioje išieškotoja yra VMI.
6. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino – iškėlė pareiškėjui A. G. bankroto bylą, paskyrė pareiškėjo bankroto administratore E. G., nustatė 30 dienų terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, patvirtino 200,00 Eur plius PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos, patvirtino 450,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo ir jo nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, ir nustatė 4 mėnesių terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
7.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirba UAB „Visoda auto“ vadybininku, darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 522,21 Eur, tačiau šiuo metu yra nemokamose atostogose, nes prižiūri savo motiną. Pareiškėjo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Pareiškėjas neturi nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto. Pareiškėjas turi sąskaitą UAB Medicinos banke, likutis joje 2022 m. spalio 24 d. buvo 10,02 Eur. Pareiškėjas nurodė, jog piniginių santaupų neturi.
7.2. Pareiškėjas su Danske Bank AS Lietuvos filialu (buvęs pavadiniams AB SAMPO bankas) 2008 m. kovo 20 d. sudarė kredito sutartį Nr. BPLIE350803596, pagal ją buvo suteiktas 234 592 Eur kreditas, kurio paskirtis buvo būsto su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimas ir apdailos darbų užbaigimas. Prievolė pagal šią sutartį buvo užtikrinta gyvenamojo perkamo namo hipoteka ir N. G. laidavimu. 2008 m. birželio 2 d. tarp pareiškėjo ir Danske Bank AS Lietuvos filialo buvo pasirašytas susitarimas Nr. BPLIE350803846, juo buvo suteiktas 28 962 Eur kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Prievolė pagal šią sutartį buvo užtikrinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka ir N. G. laidavimu. Pareiškėjas su sutuoktine už gautas lėšas įsigijo namą, žemės sklypą bei butą. Kadangi pareiškėjas netinkamai vykdė kredito sutartis, bankas jas nutraukė ir pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą butas buvo parduotas ir padengta skola, tačiau namas ir žemės sklypas buvo parduotas tik už 77 617,00 Eur ir skola padengta iš dalies, skolos likutis – 207 192,64 Eur.
7.3. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina apie jo atžvilgiu vykdomus priverstinius išieškojimus, kurių bendra suma 272 041,07 Eur (skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję). Lyginant pareiškėjo turimą įsiskolinimo dydį su jo gaunamomis pajamomis, akivaizdu, jog pareiškėjas šiuo metu nėra pajėgus įvykdyti pradelstų mokėjimų, o jo gaunamos pajamos patvirtina, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų padengimas nusikeltų neapibrėžtam laikui. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas pagal savo finansinę bei turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra nemokus.
7.4. Pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat teismo posėdyje patvirtino, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nebuvo sudaręs sandorių, dėl kurių jis tapo nemokus ir kurie galėjo pažeisti jo kreditorių teises, neatliko jokių veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; neturi žalingų įpročių (tai patvirtina ir iš lošimų bendrovių pateikti duomenys); nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207‑209, 216, 222–223 straipsniuose, dėl kurių jis galėjo tapti nemokus.
7.5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartis, pateikė kreditoriui klaidingus duomenis dėl savo turtinės padėties, gautus kreditus panaudojo ne pagal jų paskirtį ar kitokiais tyčiniais veiksmais suklaidino kreditorių. Pareiškėjas, sudarydamas kredito sutartis, leido kreditoriui tikrinti jo turtinę bei finansinę padėtį. Kreditorius, kuris perėmė reikalavimo teisę į pareiškėjo įsiskolinimus, neįrodinėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasi dėl būsto kreditų išdavimo, elgėsi nesąžiningai, nuslėpė ar pateikė klaidingą informaciją, susijusią su savo mokumu. Neabejotina, jog kredito įstaiga sudarydama susitarimą su pareiškėju įvertino jo finansinę būklę, mokumą ir kreditorių tenkino pareiškėjo finansinė būklė. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas sąmoningai siekė bloginti savo turtinę padėtį ir išvengti prievolių kreditoriui vykdymo. Abu būstai, kurie buvo įsigyti už kreditus, buvo parduoti, pardavus butą buvo padengta visa skola kreditoriui, o pardavus žemės sklypą su namu buvo padengta tik nedidelė dalis skolos kreditoriui, likusi dalis liko nepadengta. Nors pareiškėjo kreditorius, kuris perėmė reikalavimo teisę iš banko, teigia, jog pareiškėjas slepia pajamas, jis turi sąskaitų užsienyje, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Teismui užklausus VMI apie pareiškėjo sąskaitas užsienyje, buvo pateiktas atsakymas, kad VMI neturi duomenų apie pareiškėjo sąskaitas užsienio valstybių kredito įstaigose.
7.6. Nors pareiškėjo kreditorius teigia, jog pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad susirastų geresnį darbą bei didintų savo pajamas, nesilankė Užimtumo tarnyboje, tačiau pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog visuomet dirbo, taip pat neilgai dirbo užsienyje, šiuo metu yra nemokamose atostogose, tačiau ketina grįžti į darbą, taip pat bendravo su keliais darbdaviais, jie sutiko jį priimti į darbą, be to, esamas darbdavys gal padidins jam darbo užmokestį ir jis planuoja gauti 1 000 Eur ir daugiau, todėl galės iš dalies mokėti kreditoriams. Šių duomenų visuma teismui nesudarė pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens UAB „B2Kapital“ nurodomais argumentais, jog pareiškėjas elgėsi pasyviai. Tai, jog pareiškėjas nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, nerodo, jog jis neieško darbo pats, priešingai, pareiškėjas nurodė, jog aktyviai siekė susirasti geriau mokamą darbą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nemokumą sukėlė tai, kad per pasaulinę finansinę krizę sumažėjo pareiškėjo gaunamos pajamos, padidėjo palūkanos, neteko darbo, todėl pareiškėjas nebegalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, dėl to kredito sutartys buvo nutrauktos, parduotas pareiškėjo už kredito lėšas įsigytas nekilnojamasis turtas, tačiau gautų lėšų nepakako padengti skolinius įsipareigojimus bankui. Kiti pareiškėjo įsiskolinimai susidarė dėl komunalinių mokesčių už jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
7.7. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai. Šiuo atveju pareiškėjo sąžiningumu nėra pagrindo abejoti ir atsisakyti iškelti bankroto bylą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
8.1. Teismas neatsižvelgė į suinteresuoto asmens prašymą išreikalauti duomenis apie realų pareiškėjo darbo užmokestį ir realias jo pajamas. Suinteresuotas asmuo atsiliepime buvo nurodęs, kad realus įmonės UAB „Visoda auto“ valdytojas yra pareiškėjas, tačiau, siekiant išvengti skolos išieškojimo nukreipimo į įmonės akcijas ir kitą turtą, įmonės vadovu paskirtas artimas asmuo, o pareiškėjas įmonėje įdarbintas tik vadybininku, tačiau teismas šių duomenų taip pat netyrė ir nevertino.
8.2. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų mokėjimo išdėstymo ar modifikavimo. Pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams nuosekliai tik didėjo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
8.3. Pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams, ypač nesiekiantys 100 eurų sumos, galėjo būti savanoriškai padengti dalimis, net gaunant minimaliąją mėnesinę algą, vien dėl tos priežasties, kad šie įsiskolinimai nedidėtų – nesikauptų palūkanos ir nedidintų pareiškėjo nemokumo, todėl toks pasyvus pareiškėjo elgesys, nededant minimalių pastangų bent iš dalies atkurti savo mokumą ir padengti bent minimalius įsiskolinimus esant jauno ir darbingo amžiaus, laikytinas sąmoningu neveikimu ir nesąžiningu elgesiu.
8.4. Suinteresuotas asmuo pateikė informaciją, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine buvo ir dirbo užsienyje, Norvegijoje (informacija gauta iš antstolio, vykdžiusio hipoteka įkeisto turto pardavimą). Pareiškėjas į bylą minėtos informacijos apie gaunamas ir (ar) gautas pajamas užsienio valstybėje nepateikė. Nors teismas ir užsiklausė VMI apie pareiškėjo turimas / turėtas sąskaitas, buvo gauta informacija, kad VMI neturi duomenų apie pareiškėjo sąskaitas, bet tai nepaneigia informacijos, kad pareiškėjas rezidavo užsienio valstybėje ir ten gaudavo pajamų.
9. Pareiškėjas A. G. atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB „B2Kapital“ atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Prasidėjus krizei pareiškėjas prarado pastovias pajamas po to, kai buvo iškelta bankroto byla UAB „Visoda“. 2013 m. sausio 22 d. buvo įregistruota UAB „Visoda auto“, pareiškėjas turėjo jos akcijų, tačiau tais pačiais metais visas savo akcijas pardavė dėl neigiamos patirties ir taikomos atsakomybės po ankstesnės įmonės bankroto. Kadangi pareiškėjas nebeturėjo pastovių pajamų, jis vėlavo mokėti įmokas, bet pateikė bankui prašymą pratęsti paskolos sutartį. Vis dėlto bankas vienašališkai nutraukė sutartį. Vilniaus miesto 15-asis notarų biuras 2014 m. liepos 9 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. DJ-5296 dėl 207 192,64 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo, parduodant įkeistą turtą iš varžytynių. Turtas, kurį pareiškėjas kartu su sutuoktine buvo įsigijęs už 309 893,42 Eur, buvo parduotas iš varžytynių už 77 617,00 Eur. Likusioji šio įsiskolinimo dalis, kuri nebuvo padengta kreditoriui, buvo 207 192,64 Eur. 2021 m. rugpjūčio 11 d. ši suma išaugo iki 238 407,14 Eur dėl susikaupusių palūkanų ir 9 536,29 Eur vykdymo išlaidų. Kad skola nedidėtų, pareiškėjas turėjo rasti būdą per metus įmokėti mažiausiai 60 946,41 Eur arba 5 078,87 Eur per mėnesį, kas pareiškėjui nėra įmanoma. Atitinkamai, neiškėlus pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylos, pareiškėjas būtų pasmerktas skurdui neapibrėžtą laiką.
9.2. Pareiškėjas teismui pateikė tiek savo banko sąskaitos išrašą, tiek darbdavio pažymą apie atlyginimą, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie asmens valstybinį draudimą laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 17 d. Šių įrodymų pagrįstai teismui užteko siekiant įvertinti pareiškėjo pastarųjų trejų metų atlyginimo dydį. Įstatyme pareiškėjui nenustatyta pareiga įrodinėti aplinkybes, kad jis kito turto, išskyrus tą, apie kurį pateikė duomenis, neturi, ir tai patvirtinti užtenka rašytiniais įrodymais, gautais iš registrų ir kitų įstaigų.
9.3. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdus priežastinis ryšis tarp nutrauktos kreditavimo sutarties, pusvelčiui išparduoto nekilnojamojo turto ir pareiškėjo nemokumo būsenos. Tuo tarpu nėra priežastinio ryšio tarp susidariusių skolų dydžio ir pareiškėjo turėto uždarbio dydžio per paskutinius trejus metus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ketino vykdyti savo įsipareigojimus, kilusius iš 2008 m. kovo 30 d. kredito sutarties Nr. BPLI.E350803596, tačiau kadangi prarado darbą, nebegalėjo to laiku daryti ir dėl to bankas nutraukė kredito sutartį.
Šalies argumentai
9.4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad per savo gyvenimą jis yra dirbęs Norvegijoje vieną–porą mėnesių ir ten nepasiliko, taip pat paaiškino, kad aktyviai ieškosi darbo ir turi realių galimybių kelti savo pajamas, kad galėtų pasiūlyti realų ir protingą mokumo atkūrimo plano projektą.
10. Pareiškėjas A. G. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį ir patvirtinti 643,50 Eur būtinųjų išlaidų dydį pareiškėjo ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, o pareiškėjo bankroto administratoriumi paskirti O. D.. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
10.1. Pareiškėjo vertinimu, teismo patvirtinta būtinųjų išlaidų suma negali užtikrinti ne tik pareiškėjo, bet ir vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo. Pareiškėjas atskirajame skunde pateikia savo apskaičiavimus, jo manymu, pagrindžiančius reikalingą didesnę 643,50 Eur sumą.
10.2. Pareiškėjo įsitikinimu, bankroto administratorius O. D. turi didelę patirtį administruojant nemokumo bylas, taip pat administratorius sutiko sumažinti kainą iki 900 Eur. Tuo tarpu, pagal suinteresuoto asmens UAB „B2Kapital“ pateiktą bankroto administratorės E. G. sutikimą, administratorė sutiko atlikti bankroto proceso administravimą patvirtinus planą 36 mėnesių laikotarpiui už 2 700 Eur. Pareiškėjo vertinimu, kadangi jis neturi nekilnojamojo turto, automobilių, nevykdė individualios veiklos, administratorės nurodyta suma yra per didelė.
10.3. Advokatas O. D. ir pareiškėjas nėra saistomi giminystės, svainystės ryšiais arba darbo santykiais. Advokatas nėra suinteresuotas bankroto bylos baigtimi ir advokato interesai negali būti tapatinami su pareiškėjo interesais. Tai, kad advokatas anksčiau atstovavo pareiškėjui, neleidžia suponuoti, kad advokatas, būdamas paskirtas fizinio asmens bankroto administratoriumi, netinkamai vykdys savo pareigas.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ atsiliepimu į pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pareiškėjas pateikė naujus būtinųjų išlaidų apskaičiavimus, lenteles, lėšų panaudojimo reikšmes ir kt. Pareiškėjas patiriamas išlaidas tik iš dalies pagrindė, taip pat pareiškėjas negauna tiek pajamų, kad galėtų patenkinti savo nurodomus poreikius.
11.2. Pareiškėjas, negalėdamas patenkinti būtinųjų poreikių, nekalbant apie galimybes nors iš dalies patenkinti kreditinius reikalavimus ir apmokėti bylos administravimo kaštus, siekia ne atkurti mokumą, o nurašyti kreditinius reikalavimus tam neskirdamas pakankamai lėšų. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas nesiekia įsidarbinti geriau mokamame ar papildomame darbe, vietoje to kažkodėl renkasi būti nemokamose atostogose ir lėšų trūkumą perkelti kreditoriams.
11.3. Pareiškėjo siūlomas bankroto administratorius / advokatas ir jo kontora visą laiką atstovavo pareiškėjui ir jo sutuoktinei tiek vykdymo procese, tiek skolos priteisimo, tiek nemokumo procedūrų etape, todėl pagrįstai kreditoriams kyla įtarimų, jog taip būtų pažeidžiami etikos principai, šališkumo bei gebėjimo atskirti darbo santykius nuo nepriklausomo požiūrio į proceso šalis. Be to, iš pareiškėjo atskirojo skundo matyti, kad nors atskirąjį skundą pasirašė pats pareiškėjas, bet jį rengė pareiškėjo advokatas / siūlomas bankroto administratorius, taip dar labiau sustiprindamas nuogąstavimus dėl jo šališkumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkinamas, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir objekto
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos nutarties ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl pagrindų iškelti fizinio asmens bankroto bylą
13. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
14. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).
15. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu yra realiai nedirbantis ir negaunantis oficialių pajamų. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo diną sudaro 272 041,07 Eur. Ši suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus.
Dėl pareiškėjo nesąžiningumo kaip atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą sąlygos pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą
17. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės argumentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo sąžiningumą ir siekį atsiskaityti su savo kreditoriais. Suinteresuotas asmuo, be kita ko, nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo ar modifikavimo. Pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams nuosekliai tik didėjo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria tokiems suinteresuoto asmens argumentams.
18. Kaip jau minėta, FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinant fizinio asmens bankroto institutą nebuvo siekiama sudaryti sąlygų fiziniams asmenims apskritai išvengti atsakomybės už turimus skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).
20. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).
21. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Ši teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 32 punktas).
23. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas kaip reikšmingą pareiškėjo veiksmų sąžiningumo vertinimo aspektu yra įvardijęs ir aplinkybių, ar pareiškėjas dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma patvirtina, kad per paskutinį 3 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos pareiškėjas realiai dirbo ir gavo oficialias pajamas tik laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (4 su puse mėnesio). Jokių rašytinių įrodymų, kodėl pareiškėjas realiai nedirbo ir negavo darbo ar kitų pajamų kitais laikotarpiais, byloje nėra ir pareiškėjas tokių nepateikė. Vienintelis paaiškinimas, kuriuo pareiškėjas bandė pateisinti realių pajamų neturėjimą, buvo tai, kad jis turėjo prižiūrėti savo motiną. Tačiau tokius pareiškėjo paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neįtikinamus dėl kelių aspektų.
25. Pirma, pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė savo motinos R. G. neįgaliojo pažymėjimą, kuris patvirtina, kad jai buvo neterminuotai nustatyti vidutiniai specialieji poreikiai. Tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas visą aptariamą laikotarpį privalėjo nepertraukiamai rūpintis savo motina, kad jos būklė buvo tokia, jog pareiškėjas negalėjo dirbti.
26. Antra, byloje nėra ir pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jo motinai iš tiesų būtų reikalinga nuolatinė (nepertraukiama) priežiūra, kad tik jis vienas privalėjo pasirūpinti motina ir niekas kitas negalėjo padėti (pvz., sutuoktinė, sesuo, samdomas darbuotojas ar kt.). Priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog jis šiuo metu susitarė su motina ir seserimi, kad pareiškėjas galės eiti dirbti, kad jis turi galimybę įsidarbinti ir gauti realias pajamas. Pareiškėjas nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių staiga jau atsirado galimybė jam nepertraukiamai nebeprižiūrėti motinos ir pradėti gauti realias pajamas po bankroto bylos jam iškėlimo. Juo labiau, pareiškėjas nurodė, jog surado darbą Lenkijoje, toli nuo savo motinos gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėjo motinai iš tikrųjų nebuvo reikalinga nuolatinė (nepertraukiama) priežiūra, o pareiškėjas turėjo galimybę realiai dirbti ir gauti oficialias pajamas.
27. Galiausiai, tiek iš paties pareiškėjo, tiek iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjas nelabai mato (matė) interesą ir prasmę dirbti ir gauti oficialias pajamas, kad dengti įsiskolinimus kreditoriams. Pareiškėjas yra pasiryžęs pradėti realiai dirbti ir gauti oficialias pajamas tik iškėlus jam bankroto bylą. Be to, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas per paskutinius tris metus būtų bandęs kreiptis į savo kreditorius dėl įsiskolinimų grąžinimo grafiko suderinimo, dėl palūkanų sumažinimo ar atleidimo nuo dalies susikaupusių palūkanų, atleidimo nuo dalies skolos.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas yra 45 metų amžiaus, turintis paklausią specialybę (mechanikas), galintis dirbti jūroje. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas tokių nepateikė, kad jis turėtų kokių nors sveikatos problemų. Duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme jis akcentavo, kad mato galimybes gauti realias didesnes pajamas. Be to, pareiškėjas savo kartu su sutuoktine pateiktame apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-75-460/2016 nurodė, kad gali dirbti ir uždirbti pinigų, jis vyksta į jūros reisus ir jo atlyginimas sudaro 30 000 Norvegijos kronų (tai matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausios 27 d. nutarties minėtoje civilinėje byloje, su kuria apeliacinės instancijos teismas susipažino vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi). Tačiau pareiškėjas per paskutinį 3 metų laikotarpį nesiekė realiai dirbti, nesistengė gauti pajamų, pajamų iš esmės negavo (o tas, kurias gavo, nebuvo įneštos į banko sąskaitą, todėl jokia jų dalis nebuvo paskirstyta kreditoriams) ir didino turimus įsiskolinimus kreditoriams, taip dar labiau pablogindamas savo finansinę padėtį. Toks pareiškėjo elgesys apeliacinės instancijos teismo laikytinas nesąžiningu ir neatitinkančiu sąžiningo skolininko kriterijų, pagal kuriuos sąžiningas žmogus siekia pagal savo realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais net ir tuo atveju, jei jis yra skolingas jiems dideles pinigų sumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau paminėtas pareiškėjo elgesys turėjo reikšmingą įtaką jo nemokumui, nes jo skolos per paskutinius 3 metus ženkliai išaugo. Todėl pareiškėjui negali būti iškelta bankroto byla pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą.
29. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo sąžiningumo kriterijų ir dėl to nepagrįstai pareiškėjui iškėlė bankroto bylą, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškėjo pareiškimas atmetamas.
30. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmetęs pareiškėjo pareiškimą, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų dėl būtinųjų išlaidų dydžio patvirtinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros, nes jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo A. G. (A. G.) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.