Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau nacionalinė žemės tarnyba) pateiktame atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodo, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK straipsnio 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis).Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valu bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudoj pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų ą jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį j valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą - pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą - ne mažiau kaip trejus metus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 str. 1 d. reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas - statiniai - negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Pareiškėjas teigia, kad ginčo statinys statytas 1918 m. Byloje pateiktoje naujoje Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje ginčo statinio statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti ne 1964 m. kaip buvo nurodyta byloje Nr. 18/58311, bet 1918 m. Statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai yra vienas iš statinio kadastro duomenų, kuris įrašomas į nekilnojamojo turto kadastrą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d. 11 p.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo 11 str. 7 d. numatyta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Taisyklių 98.6. p. nustatyta, kad statybos (naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto) pradžios metai - pagal statybą leidžiantį dokumentą, o statybos (naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto) pabaigos metai - pagal statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus arba įrašomi pastato kadastro duomenų nustatymo metai (kai pastato kadastro duomenys nustatomi užbaigus statybos darbus, prieš atliekant statybos užbaigimo procedūras); nustatant nebaigto statyti pastato kadastro duomenis, statybos pabaigos metai nenurodomi. Tais atvejais, kai nebuvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, pastatai pastatyti tada, kai reikalavimų turėti statybą leidžiančius dokumentus nebuvo arba tokie leidimai pagal teisės aktų reikalavimus nebūtini, statybos (naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto) pradžios ir pabaigos metai nustatomi pagal kitus pateiktus dokumentus arba, nesant statybos (naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto) metus patvirtinančių dokumentų, pagal užsakovo pareiškimą raštu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui įrodžius, kad ginčo statinys statytas 1918 m. (CPK 178 str.), ir Teismui nustačius, jog egzistuoja CK 4.68-4.71 straipsnio nurodytų sąlygų visuma, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja dėl patikslinto pareiškimo tenkinimo.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė Neringa Pėtnyčytė palaikė motyvus bei argumentus išdėstytu atsiliepime, nurodė jog, jos nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad statinys statytas 1918 metais ir nėra tokiu būdu visų sąlygų faktui, kad jis įgijo nuosavybės teisę į malkinę įgyjamosios senaties būdu, nustatyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau statybos inspekcija) pateiktame atsiliepime nurodo, kad Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Pareiškėjas, visų pirma, turi įrodyti statinio statybos teisėtumą, t. y. kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad statinį valdo nuo 2002 m. vasario mėnesio. Butą, esantį Vytauto g. 13-4, Liudvinavo mstl., Marijampolės sav. (toliau – butas), paveldėjo pagal testamentą, mirus pareiškėjo motinai C. R. . Butas yra apšildomas krosnimi, todėl malkinė reikalinga kurui laikyti. Pareiškėjas statinį nepertraukiamai valdo nuo buto paveldėjimo dienos. Pažymėtina, kad pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 70/1483, duomenis butas nuo 2015-10-27 nuosavybės teise priklauso pareiškėjui 2015-10-15 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. DŽM-3970 pagrindu. Pareiškėjas butą nuo 1995-07-10 iki 1998-03-02 nuosavybės teise valdė 1995-06-02 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DŽM-10945 (pirko iš M. R.) pagrindu ir padovanojo C. R. (1998-02-17 dovanojimo sutarties Nr. 1268 pagrindu).Marijampolės savivaldybės administracijos Liudvinavo seniūnija 2016-06-22 pažymoje apie nekilnojamojo daikto naudojimą Nr. 6S-103(4.1) (toliau – pažyma) pažymėjo, kad pareiškėjas naudojasi statiniu, tačiau reikšmingos kitos informacijos nepateikė.I nspekcijos nuomone, Teismas turėtų kritiškai vertinti pagal pareiškėjo užsakymą atliktus Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo atestuotos specialistės O. K. statinių kadastrinius matavimus ir 2018-10-10 sudarytą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kadangi pareiškėjas patikslintame pareiškime nepateikia jokių argumentų ir tai pagrindžiančių įrodymų dėl kokių priežasčių pasikeitė statinių statybos pradžios ir pabaigos metai, iš 1964 m. į 1918 m., kurie buvo nurodyti tos pačios įmonės atestuotos specialistės O. N. parengtoje 2016-05-23 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. Pažymėtina, jog įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. LAT 1999-06-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999, konstatavo, kad „nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas“. Iš visuotinai prieinamų šaltinių – visuotinės Lietuvos enciklopedijos duomenų matyti, kad Nepriklausomos Lietuvos statybos, kaip sistemos, organizavimo pradžia laikoma data – 1921 m., kai prie Vidaus reikalų ministerijos buvo įsteigtas Lietuvos atstatymo komisariatas. Iš Teismui pateiktos 1992-08-13 sutarties matyti, kad M. R., iš kurios pareiškėjas 1995-06-02 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. DŽM-10945 pirkimo butą, nuosavybėn įsigijo 21,97 kv. m ploto butą, esantį Vytauto g. 13-4, Liudvinave, Liudvinavo apyl., Marijampolės r. Šioje sutartyje nėra nurodyta duomenų dėl statinio – malkinės įsigijimo ar perleidimo nuosavybėn. Pareiškėjas Teismui nepateikė 1995-06-02 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DŽM-10945, 1998-02-17 dovanojimo sutarties Nr. 1268, todėl nėra galimybės vertinti, ar buvo parduota ir dovanota malkinė. Teismui pateiktame 2015-10-15 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime Nr. DŽM-3970 nurodyta, kad pareiškėjas paveldėjo tik butą. Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 (toliau – sąrašas), nuostatos reglamentavo supaprastintą tvarką įregistruojant nekilnojamąjį daiktą (pastatytą iki 1991-07-25) ar daiktines teises į jį. Nurodyto sąrašo 1 punkte nustatyta, kad šis dokumentas taikytinas tik siekiant įregistruoti statinius, įsigytus ar pastatytus iki įsigaliojant Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297, kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki šiol neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Sąraše nustatyta, kad statinių savininkai gali įregistruoti nuosavybės teises į statinius, pastatytus kaimo vietovėje iki 1991-07-25, pateikę Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui buvusių apylinkių tarybų arba dabar esančių seniūnijų pažymas, kad pageidaujami teisiškai registruoti statiniai yra įrašyti ūkinėse knygose. Kai ūkinėse knygose jie neįrašyti, numatytos kitos galimybės įteisinti kaimo vietovėse esančius senus statinius. Pagal sąrašo 2.1 papunktį nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos registruojamos pateikus asmens prašymą, kadastro duomenų bylą, parengtą pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai. Šio sąrašo 9 punkte nurodyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardinto 2-6 punktuose, Nekilnojamojo turto registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Teismo posėdžio metu statybos inspekcijos atstovas palaikė motyvus bei argumentus išdėstytu atsiliepime ir nurodė, kad nėra nustatyta visų sąlygų faktui prašomam pareiškėjo nustatyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centre (toliau VĮ Registrų centras) teikė atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis byloje neturi teisinio suinteresuotumo bei prašo bylą nagrinėti Teismo nuožiūra. VĮ Registrų centras dėl patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių paaiškina: V. R. patikslintame pareiškime nurodomas nekilnojamasis daiktas - malkinė, unikalus Nr. 4400-4213-2074, esantis Marijampolės sav., Liudvinavo mstl., Kęstučio g. (pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis), nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija teikė atsiliepimą į pareiškimą ir jame nurodė, kad pareiškėjo prašomam faktui nustatyti reikalinga konstatuoti, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisę į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bei, kad yra visos LR CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, t .y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Ginčo objektas - nekilnojamasis daiktas-statinys-metalinė malkinė su karkasu 111 unikalus Nr. 4400-4213-2074, pastatyta 1918 m., esanti Marijampolės sav. Liudvinavo miestelyje Kęstučio g. 3G (registro Nr. 44/2055058). Šis nekilnojamasis turtas Marijampolės savivaldybės, administracijai niekada nepriklausė, duomenų apie savavališką statybą Marijampolės savivaldybės administracija neturi, todėl jokių savarankiškų reikalavimų šioje civilinėje byloje nereiškia, į šį daiktą nepretenduoja ir neginčija pareiškėjo teisių vienokiu ar kitokiu būdu valdyti, naudoti ar disponuoti šiuo nekilnojamuoju daiktu. Marijampolės savivaldybės administracija neginčija fakto, kad pareiškėjas negali patvirtinti atitinkamo juridinio fakto ar gauti jam reikalingų dokumentų kitokiu būdu nei tik teisminiu, tačiau šioje teisenoje Marijampolės savivaldybės administracija neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat teismo sprendimas Marijampolės savivaldybės administracijai nesukeltų jokių teisų ir pareigų. LR CPK 37 straipsnyje nurodyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis (tarp jų ir suinteresuotais asmenimis) yra laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Marijampolės savivaldybės administracija niekada neturėjo jokių teisių į ginčo turtą ir nėra kaip nors kitaip susijusi su pareikštu reikalavimu. Marijampolės savivaldybės administracija yra viešo administravo subjektas, griežtai vykdantis įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą veiklą, todėl šioje byloje negali pateikti jokių prašomo pripažinti juridinį faktą patvirtinančių ar kitaip įrodančių dokumentų. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamiesi LR CPK 142 straipsniu, pateikia atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą teismo prašo Sprendimą dėl reikalavimų, nurodytų pareiškėjo V. R. 2018-10-16 patikslintam pareiškime dėl nuosavybės teisių pripažinimo pagal įgyjamąją senatį, priimti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu šio suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime nurodytus motyvus bei argumentus ir nurodė, kad palieka spręsti teismui pareiškimo tenkinimo galimybę.