- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- e2-481-950/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- AB „Swedbank“, AB „Būsto valda“, Kauno miesto savivaldybės, S. G., R. Z., A. J., M. B., I. B., V. V., J. R., V. K., L. S. G., I. K., E. K., G. Š., N. P., Ž. U., I. V.-K., A. G., E. G., D. P., A. M., J. B.-L., D. K., R. V., Z. M., E. Z., L. K., G. G., V. M., R. M., M. R., A. R., R. B., R. Ž., J. B., D. N., E. L., G. M.
- Advokatai
- Vygintas Kuprys
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
nedalyvaujant atsakovams - R. Z., A. J., M. B., I. B., V. V., J. R., V. K., L. S. G., I. K., E. K., G. Š., N. P., Ž. U., I. V.-K., A. G., E. G., D. P., A. G., A. M., J. B.-L., D. K., R. V., Z. M., E. Z., L. K., G. G., V. M., R. M., M. R., A. R., R. B., R. Ž., J. B., D. N., E. K., E. L. (K.), G. M.,
nedalyvaujant trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. 2019-01-15 pateiktą patikslintą ieškinį dėl investicijų (kredito) perskaičiavimo ir paskirstymo, dėl piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. R. 2019-01-15 pateikė patikslintą ieškinį dėl investicijų (kredito) perskaičiavimo ir paskirstymo, dėl piniginių lėšų priteisimo, atsakovams - AB „Swedbank“, AB „Būsto valda“, Kauno miesto savivaldybei, R. Z., A. J., M. B., I. B., V. V., S. G., J. R., V. K., L. S. G., I. K., E. K., G. Š., N. P., Ž. U., I. V.-K., A. G., E. G., D. P., A. G., A. M., J. B.-L., D. K., R. V., Z. M., E. Z., L. K., G. G., V. M., R. M., M. R., A. R., R. B., R. Ž., J. B., D. N., E. K., E. L. (K.), G. M., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Ieškovė 2019-01-15 pateiktu patikslintu ieškiniu, kuris nagrinėti buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos Vidos Jagorovienės protokoliniu sprendimu (2019-01-17, 09:00 val., vykusio teismo posėdžio garso įrašo 27 min. 53 sek.), prašė:
(1) pakeisti 2015-10-21 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp kredito gavėjų (bendraskolių), atstovaujamų administratoriaus UAB „Būsto valda“, ir AB „Swedbank“, Priedą Nr. 1 „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties (duomenys neskelbtini)“, padidinant butų savininkams tenkančią kredito dalį atitinkamai butams, kurių numeriai: Nr. 1 - 743,61 Eur, Nr. 2 - 780,63 Eur, Nr. 3 - 651,33 Eur, Nr. 4 - 959,97 Eur, Nr. 5 - 745,70 Eur, Nr. 6 - 776,98 Eur, Nr. 7 - 646,29 Eur, Nr. 8 - 962,57 Eur, Nr. 9 - 751,43 Eur, Nr. 10 - 778,54 Eur, Nr. 11 - 645,60 Eur, Nr. 12 - 957,53 Eur, Nr. 13 - 721,37 Eur, Nr. 14 - 784,62 Eur, Nr. 15 - 647,16, Eur Nr. 16 - 968,66 Eur, Nr. 17 - 971,09 Eur, Nr. 18 - 651,68 Eur, Nr. 19 - 775,76 Eur, Nr. 20 - 752,65 Eur, Nr. 21 - 967,61 Eur, Nr. 22 - 655,16 Eur, Nr. 23 - 772,63 Eur, Nr. 24 - 732,66 Eur, Nr. 25 - 971,78 Eur, Nr. 25 - 650,64 Eur, Nr. 26 - 764,98 Eur, Nr. 27 - 740,48 Eur, Nr. 28 - 971,78 Eur, Nr. 29 - 662,28 Eur, Nr. 30 - 769,50 Eur, Nr. 31 - 750,21 Eur, suma;
(2) sumažinant jai, t.y. ieškovei V. R., priklausančioms negyvenamosios patalpoms - rūsiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms adresu (duomenys neskelbtini), tenkančią kredito dalį 25082,88 Eur suma;
(3) priteisti iš atsakovo AB „Swedbank“ jai, t.y. ieškovei V. R., pagal 2015-10-21 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2019-01-14 sumokėtas įmokas ir palūkanas, kurių bendra suma - 3106,66 Eur;
(4) priteisti solidariai iš visų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė V. R. 2019-01-15 pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui E. R. R. priėmė jo palikimą ir tokiu būdu paveldėjo negyvenamąsias patalpas - 91,97 kv.m. rūsį, esantį daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Rūsys). Daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas) be jai priklausančio Rūsio yra įregistruotos dar 32 gyvenamosios paskirties patalpos - butai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-06-12 parengė Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (toliau - ir Planas). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Būsto valda“ (toliau - ir Administratorius) organizavo visų Daugiabučio namo patalpų savininkų balsavimą raštu dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinio plano, projekto finansavimo bei kitų būtinų klausimų šiam projektui įgyvendinti, patvirtinimo. Kadangi už Namo atnaujinimą (modernizavimą) balsavo 22 buto savininkai, tokiu būdu sprendimas vykdyti Daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) buvo priimtas. Jos sutuoktinis E. R. R. minėtame procese nedalyvavo, apie jį informuotas nebuvo. Dėl Daugiabučio namo atnaujinamo (modernizavimo) Administratorius, atstovaudamas visų butų ir kitų patalpų savininkų interesus, su atsakovu AB „Swedbank“ 2015-10-21 sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Kredito sutartis). Pagal Kredito sutarties Priedą Nr. 1 „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties (duomenys neskelbtini)“, jai tenkanti mokėti kredito dalis sudaro 25082,88 Eur. Tačiau tiek Plane, tiek vėliau ir Kredito sutartyje, jai nustatyta pareiga mokėti dalį Daugiabučio namo renovacijos išlaidų yra nepagrįsta ir neteisėta, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, todėl turėtų būti perskaičiuota. Rūsyje niekuomet nebuvo šildymo sistemos, karšto vandens, fasadinių sienų, balkonų, langų. Jai priklausančios Rūsio patalpos visiškai autonomiškos, į jas patenkama per atskirą įėjimą, todėl nesinaudojama daugiabučio namo laiptinėmis ar kitomis bendrojo naudojimo patalpomis. Dėl viso to, Rūsys neatitinka patalpoms, kurios galėtų būti įtraukiamos į Daugiabučio namo naudingą plotą, keliamų reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties, Rūsio plotas (91,97 kv.m.) negali ir neturi būti įskaičiuojamas į bendrą Daugiabučio namo patalpų naudingą plotą. Be to, tiek ji, tiek ir jai priklausantis Rūsys, neturi ir neturės visiškai jokios naudos iš Daugiabučiam namui atlikto atnaujinimo (modernizavimo), t.y. ji niekaip nepasinaudos atnaujinimo (modernizavimo) metu sukurta nauda, priešingai nei Daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkai (atsakovai), nes nei viena iš Daugiabučio namo energijos efektyvumą didinančių priemonių teigiamai neįtakos Rūsio patalpų. Todėl būtų visiškai neteisinga ir nesąžininga jai prisidėti prie Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) pagal Planą ir Kredito sutartį. Dėl šių priežasčių Kredito sutarties Priedu Nr. 1 „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties (duomenys neskelbtini)“ jai priskirtas 25082,88 Eur kreditas apskaičiuotas netinkamai ir nepagrįstai, todėl turi būti paskirstytas išimtinai Daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams - atsakovams. Jai taip pat iš atsakovo AB „Swedbank“ turėtų būti priteista jau sumokėta kredito ir palūkanų suma, t.y. 3066,66 Eur.
Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Vygintas Kuprys teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė V. R. 2019-01-15 patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir prašė visus jos pareikštus reikalavimus tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Swedbank“ su ieškovės V. R. patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. 2019-02-01 pateiktame atsiliepime nurodė, kad Daugiabučio namo administratorius tinkamai paskaičiavo ir paskirstė investicijas (kreditą) butų ir kitų patalpų savininkams, o Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, balsų dauguma, teisėtai jas patvirtino. Pažymėjo, kad bankas iš esmės neturi jokio tiesioginio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, nes tikrasis ginčas yra kilęs tarp ieškovės ir kitų atsakovų, t.y. Daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkų, kadangi būtent į juos nukreiptas tikrasis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas. Tuo atveju, jeigu būtų perskaičiuotos ir padidintos investicijų (kredito) sumos Daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams, tai turėtų tiesioginės įtakos tik minėtų asmenų teisėms ir pareigoms, nes iš esmės padidėtų jų grąžinamos kredito ir mokamų palūkanų sumos.
AB „Swedbank“ atstovas Aldas Praninskas teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas faktines aplinkybes ir prašė visus V. R. pareikštus materialinius teisinius reikalavimus atmesti.
Atsakovas UAB „Būsto valda“ su ieškovės V. R. patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. 2019-02-04 pateiktame atsiliepime nurodė, kad yra Daugiabučio namo administratorius. Ieškovės ieškinyje suformuluoti materialiniai teisiniai reikalavimai iš esmės yra nukreipti į Daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkus, išimtinai kuriems (jeigu patikslintas ieškinys būtų patenkintas) ir tektų pareiga padengti didesnę AB „Swedbank“ suteikto kredito dalį. Todėl jis, kaip Daugiabučio namo administratorius, neturi jokio tiesioginio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi. Kartu pažymėjo, kad ieškovei V. R. nuosavybės teise priklausantis Rūsys viešame registre yra įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kuris negali būti tapatinamas su butų priklausiniais (rūsiais / sandėliukais), kurie yra antraeiliai daiktai, skirti tarnauti butams ir pagal savo savybes neatskiriamai su jais susiję. Tai liudija tiek gausi Kasacinės instancijos teismo praktika, tiek ir gauti kompetentingų institucijų raštai, t.y. 2018-07-02 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-08-07 Lietuvos Respublikos Žemes ūkio ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis jais, požeminėje pastato dalyje (t.y. rūsyje) esančios negyvenamosios paskirties patalpos, esančios gyvenamosios paskirties pastate, naudingasis plotas prilyginamas šios patalpos bendram plotui, kuris skaičiuojamas kaip pagrindinių ir pagalbinių plotų suma. Apskaičiuojant negyvenamosios patalpos bendrą plotą, į šį plotą turėtų būti įskaičiuojami rūsio, sandėliavimo, taip pat kitų negyvenamosios paskirties patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastato požeminėje dalyje, plotai, jeigu šios negyvenamosios patalpos yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Todėl ieškovei pagrįstai bei teisėtai buvo priskaičiuota bei paskirstyta investicijų (kredito) dalis tokia pat tvarka, kaip ir visiems kitiems Daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams.
UAB „Būsto valda“ atstovė Rūta Daučienė teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas faktines aplinkybes ir prašė visus V. R. pareikštus materialinius teisinius reikalavimus atmesti.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su ieškovės V. R. patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. 2019-02-01 pateiktame atsiliepime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei Daugiabučiame name nuosavybės teise priklauso du butai, t.y. butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė V. R., (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui E. R. R., paveldėjo Daugiabučiame name esančias negyvenamąsias patalpas - Rūsį. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-06-12 parengtą Planą, Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) skirtos investicijos buvo paskirstytos iš viso 33 objektams (32 butams ir 1 rūsiui). UAB “Būsto valda“, atstovaudamas visų butų ir kitų patalpų savininkų interesus, su atsakovu AB „Swedbank“ 2015-10-21 sudarė Kredito sutartį, pagal kurią ir ieškovei V. R. kyla pareiga mėnesinėmis įmokomis grąžinti Rūsiui tenkančią kredito dalį. Ieškovės reikalavimą sumažinti jai tenkančią grąžinti kredito dalį, ją perkeliant išimtinai Daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams, laiko nepagrįstu. Vien tai, kad ieškovei priklausančios patalpos - Rūsio - paskirtis yra negyvenamoji, savaime neeliminuoja jos prievolės prisidėti prie visų išlaidų, skirtų Daugiabučiam namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, taip pat ir atnaujinti (modernizuoti), jų būtiniems pagerinimams atlikti. Todėl ieškovės turimų Rūsio patalpų naudingasis plotas (91,97 kv.m.) priskirtinas ir turi būti įskaičiuojamas į Daugiabučio namo bendrąjį naudingąjį plotą, nustatytą pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre pateiktus duomenis.
Kauno miesto savivaldybės atstovė Jurgita Rugieniūtė teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas faktines aplinkybes ir prašė visus V. R. pareikštus materialinius teisinius reikalavimus atmesti.
Atsakovai - S. G., N. P., G. Š., A. J., V. V., E. G., A. G., J. B.-L., Z. M., G. M., J. B., G. G., L. K., R. Ž., D. P., I. V.-K., R. V., R. M., A. R., R. Z. ir Ž. U. 2019-01-29 pateikė atsiliepimą į ieškovės V. R. patikslintą ieškinį. Nurodė, kad dauguma Daugiabučio namo patalpų savininkų pritarė Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui, todėl tam skirto kredito paskirstymas visiems savininkams proporcingai jų turimų patalpų plotui yra teisingas. Visiškai nesvarbu, kad ieškovei priklauso ne gyvenamosios paskirties, bet Rūsio patalpos, nes nei Lietuvos Respublikos CK 4.82 str., nei Kasacinės instancijos teismo praktika, tam jokių išimčių nenumato. Ieškovės patikslinto ieškinio tenkinimas tiesiogiai pažeistų jų teises, nes pritardami Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui, visi namo gyventojai tiksliai žinojo, kokios bus jų išlaidos, o perskaičiavus ieškovei tenkančią kredito dalį, jų išlaidos žymiai padidėtų. Tai neatitiktų jokių protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Todėl ieškovės V. R. patikslintas ieškinys turi būti atmestas.
Teismo posėdžio metu atsakovė S. G. papildomai paaiškino, kad Daugiabučiame name ji gyveno nuo jo pastatymo momento. Ieškovei priklausančiame Rūsyje, pradėjus eksploatuoti Daugiabutį namą, buvo skalbykla. Ten buvo ir dujos, ir vanduo, ir dujinės plytelės, ir vonios, ir radiatoriai. Ir dabar ten yra gyvenamųjų patalpų (butų) kanalizacijos stovai, vandens ir šildymo sistemų elementai. Vėliau skalbyklos patalpos buvo panaikintos, jų valdymą perėmė Namų valdyba. Ieškovės sutuoktinis E. R. R. buvusios skalbyklos patalpas įsigijo iš Namų valdybos. Jis vaikščiojo pas namo gyventojus, prašydamas leisti jam įsigyti Rūsį. Gyventojai sutiko, pasirašė, nes tuo metu buvo pradėti steigti naktiniai barai, užeigos ir pan. Be to, E. R. R. pažadėjo gyventojams sutvarkyti namo drenažo sistemą. Ieškovės sutuoktinis įsigytuose negyvenamosiose patalpose laikė gesintuvus. Jis įsigytą rūsį naudojo kaip sandėlį. Nusipirkęs Rūsio patalpas, E. R. savavališkai išmontavo ten buvusius radiatorius. Namo gyventojai dėl to supyko, nes taip buvo išderinta bendra šildymo sistema. Nesutinka su ieškovės prašymu, kad jai tenkanti mokėti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų dalis būtų perkelta išimtinai gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams. E. R. R. ginčo Rūsį įsigijo sau, juo aktyviai naudojosi. Iš Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizacijos) naudą gavo net tik butų savininkai, bet ir ieškovė, nes buvo apšildyti pamatai, dėl jo Rūsio patalpos nebešlampa. Pažymėjo ir tai, kad ne nors ne visi butai turi balkonus, tačiau ir tokių butų savininkams buvo paskaičiuoti mokesčiai už balkonų stiklinimą. Patvirtino ir tai, kad visų kitų Daugiabučio namo butų savininkų nuomonė yra tokia pati kaip ir jos.
Atsakovai - M. B., I. B., J. R., V. K., L. S. G., I. K., E. K., A. G., A. M., D. K., E. Z., V. M., M. R., R. B., D. N., E. K. ir E. L. (K.) atsiliepimo į ieškovės V. R. patikslintą ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nepateikė.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškovės V. R. patikslintą ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nepateikė.
Ieškovės V. R. 2019-01-15 patikslintas ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, kad ginčo Daugiabutis namas yra registruotas adresu (duomenys neskelbtini), jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (trijų ir daugiau butų - daugiabutis pastatas). Minėtame Daugiabučiame name yra įregistruotos 32 gyvenamosios paskirties patalpos - butai.
Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti ir tai, kad minėtame Daugiabučiame name yra įregistruotas ir ginčo Rūsys, t.y. negyvenamoji patalpa, 91,97 kv.m. ploto, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą negyvenamąją patalpą 1999-09-29 vykusio viešo aukciono metu įsigijo E. R. R. iš VĮ „Valstybės turto fondas“. Civilinės bylos nagrinėjimo metu Rūsys asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. R.. Nuosavybės teises į ginčo Rūsį ieškovė įgijo po sutuoktinio E. R. R. mirties, 2018-06-04 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Tiek civilinės bylos medžiaga, tiek teismo posėdžio metu duoti ieškovės atstovo advokato padėjėjo Vyginto Kuprio paaiškinimai liudija, kad V. R. be ginčo Rūsio jokia kita patalpa (butas, palėpė ar kt.) Daugiabutyje name nepriklauso.
2020-10-28 Statinio apžiūros akte užfiksuota ieškovei priklausančio Rūsio faktinė padėtis: rūsio patalpose nepastebėta jokių elektros prietaisų, šviestuvų, elektros laidų išvedžiotų ant lubų ar sienų; nėra sumontuoti jokie bendri namo šildymo prietaisai, radiatoriai; rūsio patalpose išvedžiota bendroji namo inžinerinė sistema: šildymo stovų, buitinių nuotekų, vandens vamzdynai, ventiliacijos sistemos; šildymo stovų vamzdynai išvedžioti viršuje, lubomis, izoliuoti, dalis be izoliacijos kevalų; nuotekų stovo vamzdynai pravesti sienų šachtose, palikta revizinės grotelės; kiti vamzdynai taip pat kyla šachtoje, matyti užizoliuotos alkūnės; jokių papildomų pasijungimų rūsio patalpose nematyti; nėra WC ar dušo kabinų, tik praeina bendroji namo inžinerinė įranga; matosi elektros tinklų paskirstymo dėžutės, jos uždengtos sienoje, nuo namo pastatymo laikų pravestos bloko konstrukcijoje, jokių papildomų rozečių, jungiklių, laidų nepastebėta.
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis Daugiabučio namo administratoriumi yra paskirtas atsakovas UAB „Būsto valda“.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo, kad Daugiabučio namo administratorius UAB „Būsto valda“, vadovaudamasis Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), atliko organizacines procedūras dėl minėto Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinio plano rengimo, projekto finansavimo šaltinių paieškos bei kitų būtinų klausimų įgyvendinimo.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-06-12 parengė Planą, t.y. Daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune atnaujinimo (modernizavimo) projektą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto Plano 11 dalimi „Preliminarus projekto finansavimo planas“, visos būsimos investicijos Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) buvo paskirstytos 33 savarankiškiems objektams, t.y. 32 gyvenamosios paskirties patalpoms (butams) ir 1 negyvenamosios paskirties patalpai (ginčo Rūsiui).
Administratorius 2014-10-09 organizavo balsavimą raštu dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir kitų su tuo susijusių sprendimų priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateikto 2014-10-09 Balsavimo raštu biuletenio matyti, kad jo 5 punktu buvo priimamas sprendimas dėl investicijų, skirtų Namo atnaujinimui (modernizavimui) paskirstymo: visas su patvirtinto Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas) privalo apmokėti Namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje (buto ar kitų patalpų naudingojo ploto ir viso Namo naudingojo ploto santykiui) (5.1 punktas); kreditas, skirtas Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimui, paskirstomas Namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje (buto ar kitų patalpų naudingojo ploto ir viso Namo naudingojo ploto santykiui) (5.2 punktas)
2014-10-24 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad balsavimas dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir kitų su tuo susijusių sprendimų priėmimo įvyko sėkmingai - iš išsiųstų 33 balsavimo biuletenių buvo gauti 22 Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) pritariantys biuleteniai ir gautas 1 negaliojantis biuletenis.
Byloje esantis 2015-06-11 sutikimas liudija, kad E. R. R. žinojo / buvo informuotas apie vykdomą Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) procesą.
Administratorius, atstovaujantis visų butų ir kitų patalpų savininkų, interesus su atsakovu AB „Swedbank“ 2015 m. spalio 21 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendro 432078,62 Eur dydžio kredito suteikimo Daugiabučio namo atnaujinamo (modernizavimo) darbams finansuoti.
Neatskiriama minėtos kredito sutarties dalis yra ir jos Priedas Nr. (duomenys neskelbtini) „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties (duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo nustatyta, kad negyvenamosios patalpos (t.y. ginčo Rūsio) savininkui E. R. R. tenkanti grąžinti kredito dalis sudaro 25082,88 Eur.
AB „Swedbank“ 2017-07-05 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ 2017-07-12 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams (kredito gavėjams) buvo suteikta valstybės parama ir jiems tenkančio gražinti kredito sumos perskaičiuotos (t.y. sumažintos). E. R. R. atžvilgiu buvo pritaikyta 3587,40 Eur ir 5979,00 Eur valstybės parama.
2020-10-23 pateikti duomenys liudija, kad 2017-07-14 raštu AB „Swedbank“ informavo E. R. R., kad jam tenkanti grąžinti kredito dalis (po valstybės paramos suteikimo ir jam tenkančios kredito dalies perskaičiavimo) sudaro 15192,11 Eur.
E. R. R. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, visos mirusiojo E. R. R. turtinės teisės ir pareigos perėjo jo testamentinei įpėdinei - ieškovei V. R., 2018-06-04 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
2020-10-23 pateikta AB „Swedbank“ Kredito panaudojimo ataskaita liudija, jog dalis ieškovei tenkančio grąžinti kredito buvo padengta iš valstybės suteikiamos paramos (3587,40 Eur + 5979,00 Eur). Minėtas AB „Swedbank“ dokumentas patvirtina ir tai, kad nuo ieškovės (jos buvusio sutuoktinio) sąskaitos, suteikto kredito dengimui ir palūkanų mokėjimui, yra nuskaičiuota 1609,02 Eur suma (81,83 Eur + 80,05 Eur + 82,13 Eur + 80,36 Eur + 1284,65 Eur). Tas pats dokumentas liudija, kad 2020-10-22 duomenimis, V. R. kredito likutis yra 13907,46 Eur, pradelsta kredito dalis yra 1241,39 Eur, mokėtinos palūkanos ir delspinigiai yra 802,08 Eur (789,87 Eur + 7,65 Eur + 4,56 Eur).
Dėl ieškovės 2019-01-15 patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo:
Ieškovė V. R. (ginčo negyvenamosios palapos - Rūsio - savininkė) patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2015-10-21 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priedą Nr. (duomenys neskelbtini) „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties (duomenys neskelbtini)“, atleidžiant ją nuo priskirtos 25082,88 Eur kredito sumos mokėjimo, bei minėtą sumą perkeliant mokėti atsakovams - išimtinai Daugiabučiame name esančių gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams. Šį savo reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad tiek rengiant Planą ir skirstant būsimas investicijas Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), tiek vėliau jo pagrindu sudarant Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“, jai priklausančio Rūsio (negyvenamosios patalpos) plotas (91,97 kv.m.) negalėjo būti įtrauktas skirstant investicijas, reikalingas Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui). Taip turėjo būti padaryta dėl to, jog nei viena iš energijos efektyvumą didinančių priemonių neįtakoja Rūsio patalpų ir nesukūrė joms jokios vertės, kadangi Rūsio patalpose nėra šildymo sistemos, karšto vandens sistemos, fasadinių sienų, nėra balkonų ir t.t. Visa nauda iš Daugiabučiame name įgyvendintų energijos efektyvumą didinančių priemonių teko tik gyvenamosios paskirties patalpoms - butams. Todėl tik tokių patalpų savininkai (atsakovai) privalo mokėti 2015-10-21 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu AB „Swedbank“ suteikto kredito įmokas.
Teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos visetą, atsižvelgdamas į ieškovės V. R. 2019-01-15 pateiktame patikslintame ieškinyje nurodytus motyvus ir argumentus sprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs ginčas tik dėl to, ar negyvenamosios paskirties ginčo Rūsio patalpos, kurios yra įregistruotos kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, pagrįstai / nepagrįstai buvo įtrauktos skirstant Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas, t.y. 2015-10-21 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu AB „Swedbank“ suteiktą kreditą. Ieškovė įrodinėjo, kad tokios, išimtinai negyvenamosios paskirties patalpos (jų plotas), negalėjo būti įtrauktos skirstant Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas (AB „Swedbank“ suteiktą kreditą). Savo ruožtu, atsakovai teigė, kad Rūsio patalpos yra suformuotos kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, todėl nepriklausomai nuo jų paskirties (gyvenamoji / negyvenamoji) jos pagrįstai buvo įtrauktos skirstant Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas (AB „Swedbank“ suteiktą kreditą).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 4.83 str. numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) privalo rūpintis bendrojo naudojimo objektais - juos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga (Lietuvos Respublikos CK 4.82 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, remontuoti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (Lietuvos Respublikos CK 4.82 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. įtvirtinta, jog bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: (1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); (2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); (3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d.), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises - valdymo ir naudojimo - balsų dauguma (Lietuvos Respublikos CK 4.85 str. 1 d.). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Respublikos CK 4.85 str. 4 d).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad Daugiabučio namo savininkai, balsuodami raštu, balsų dauguma nusprendė pritarti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-06-12 parengtam Planui dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Šios faktinės aplinkybės ieškovė neginčijo. Jos atstovas advokato padėjėjas Vygintas Kuprys teismo pasėdžio metu tiesiogiai pripažino, kad tuometinio Rūsio patalpos savininko E. R. R. nepritarimas Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) nėra reikšmingas, nes dauguma minėto Daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkų priėmė priešingą sprendimą. Remiantis tuo, teismas konstatuoja, kad yra galiojantis ir sukuriantis teisines pasekmes Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų 2014-10-24 balsavimo raštu metu priimtas sprendimas, kad visas su patvirtinto Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas) privalo apmokėti Namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje (buto ar kitų patalpų naudingojo ploto ir viso Namo naudingojo ploto santykiui). Pažymėtina, kad ieškovė V. R. pareikštu patikslintu ieškiniu ir neginčija nei 2014-10-24 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtų nutarimų dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), nei vėlesnių sprendimų dėl Kredito sutarties su AB „Swedbank“ sudarymu. Ieškovė savo reikalavimus grindžia išimtinai turimos ginčo patalpos (t.y. Rūsio) techniniais ypatumais - kad tai negyvenamosios paskirties patalpa, negavusi jokios tiesioginės naudos iš Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo).
Atkreiptinas dėmesys, kad daugiabučiai gyvenamieji namai paprastai statomi siekiant sukurti gyvenamąjį plotą (butus), tačiau gali būti statomi ir tokie daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose suprojektuoti ne tik butai, bet ir kitos paskirties patalpos (pvz. prekybos, administracinės ir pan.), o taip pat tokios patalpos daugiabučiame gyvenamajame name gali atsirasti ir vėliau (pvz. pertvarkius butą į kitos paskirties patalpas). Daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių, gamybinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra savarankiški nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų, kurie butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise, t.y. bendro naudojimo patalpos (pvz. laiptinės, palėpėje esančios patalpos, individuliai butams priskirti sandėliukai ar rūsiai), taip pat įvairūs namo konstrukciniai elementai (pvz. namo sienos, perdangos), mechaninė (pvz. liftai), elektros (pvz. elektros kabeliai), sanitarinė-techninė (pvz. nuotekų vamzdžiai) įranga ir kt.
Nagrinėjamos civilinės bylos atveju, itin svarbia faktine aplinkybe laikytina tai, kad Daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) yra 33 savarankiški nekilnojamojo turto objektai - 32 gyvenamosios paskirties patalpos - butai, bei 1 negyvenamosios paskirties patalpa - ginčo Rūsys. Visi šie 33 nekilnojamojo turto objektai laisvai dalyvauja civilinėje apyvartoje, yra nepriklausomi vienas nuo kito, kiekvienas iš jų gali būti perleistas bet kuriam kitam trečiajam asmeniui. Tai liudija ir pačios ieškovės V. R. 2020-10-29 pateikti dokumentai, kurių pagrindu jos sutuoktinis E. R. R. viešo aukciono metu įgijo ginčo Rūsį, kaip savarankišką nekilnojamojo turto objektą.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimui yra reikšmingi išaiškinimai, suformuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kurie papildyti naujais išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3430-403/2018.
Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Tikslindamas anksčiau nurodytoje nutartyje suformuluotus išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiais Teismas pažymėjo, kad buto savininkui nuosavybės teise priklausantis rūsys (daugiabučio namo rūsyje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t.y. sandėliukas) nėra buto sudėtinė dalis. Nors ši patalpa yra savarankiškas daiktas, tačiau nėra savarankiškas nuosavybės teisinių santykių objektas. Vertinant pagal Lietuvos Respublikos CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai“ nustatytą teisinį reguliavimą, ši patalpa yra antraeilis daiktas - buto priklausinys, kadangi ji skirta tarnauti butui ir pagal savo savybes yra nuolat su juo susijusi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3430-403/2018, 25 punktas). Kasacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK 4.82 str. 7 d. vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t.y. sandėliuko) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3430-403/2018, 26 punktas).
Teismas, vadovaudamasis nurodytais išaiškinimais sprendžia, kad ieškovei V. R. priklausantis ginčo Rūsys yra savarankiškas nekilnojamojo turto (nuosavybės teisės) objektas, kurio paskirtis yra pagalbinio ūkio. Ieškovei priklausantis Rūsys nėra antraeilis daiktas, t.y. kažkurio iš Daugiabučiame name esančio buto (ar kitos patalpos) priklausinys, su kuriuo Rūsys būtų tiesiogiai susijęs. Be kita ko, jau buvo pažymėta ir tai, kad jokios kitokios patalpos Daugiabučiame name ieškovei ir nepriklauso. Todėl akivaizdu, kad Rūsys pagrįstai buvo įtrauktas skirstant Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas, t.y. 2015-10-21 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu AB „Swedbank“ suteiktą kreditą. Būtent tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai nagrinėdami analogiško pobūdžio civilines bylas (žr. Kauno apygardos teismo 2019-05-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-929-259/2019; ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis anksčiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, nėra reikšminga tai, kad ginčo rūsio funkcinė paskirtis yra negyvenamoji, taip pat tai, kad jame nėra gyvenamajai patalpai būdingų elementų - šildymo sistemos, kašto vandens sistemos, nuotekų sistemos ir pan. Negyvenamosios paskirties patalpai tokie elementai nėra būtini ir reikalingi, be to, keičiant Rūsio paskirtį (pvz. į komercinę) statybų procesus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tokie elementai nesunkiai gali būti įrengti, nes remiantis 2020-10-28 Statinio apžiūros akte užfiksuota informacija, tam yra visos techninės sąlygos ir galimybės.
Ieškovė V. R. viso civilinės bylos nagrinėjimo metu niekada neginčijo ir neįrodinėjo, kad atsakovas AB „Swedbank“, atsižvelgdamas į jai priklausančio Rūsio plotą (91,97 kv.m.) neteisingai apskaičiavo jai tenkančia grąžinti kredito, panaudoto Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), dalį. Todėl laikytina, kad ieškovei priklausanti grąžinti kredito, panaudoto Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), dalis - 25082,88 Eur (po valstybės paramos suteikimo - 15192,11 Eur), yra teisinga.
Visi kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodyti motyvai / argumentai neturi jokios faktinės ir teisinės reikšmės kilusio ginčo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės V. R. reikalavimas pakeisti 2015-10-21 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priedą Nr. (duomenys neskelbtini) „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties (duomenys neskelbtini)“, atleidžiant ją nuo priskirtos 25082,88 Eur kredito sumos mokėjimo, bei minėtą sumą perkeliant mokėti atsakovams - išimtinai Daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune esančių gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams, yra nepagrįstas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.). Pripažinus nepagrįstu pagrindinį ieškovės reikalavimą, negali būti tenkinamas ir reikalavimas priteisti iš AB „Swedbank“ iki 2019-01-14 sumokėtas įmokas ir palūkanas. Todėl ir šis patikslinto ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.).
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą privalo paskirstyti ginčo šalių ir kitų proceso dalyvių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Kadangi V. R. 2019-01-15 patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, ieškovė neturi teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Duomenų apie atsakovų bei trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 445,63 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus 2019-01-15 patikslintą ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės V. R. (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei teismui pateiktų dokumentų grąžinimo:
Kauno apylinkės teismo 2019-01-17 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-481-950/2020, ieškovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas AB „Swedbank“ daryti atskaitymus iš ieškovei V. R. priklausančios atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2015-10-21 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovės V. R. 2019-01-15 patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 149 str.).
Sprendimui įsiteisėjus, VĮ „Registrų centras“ grąžintini teismui pateikti dokumentai - kadastro ir registro dokumentų bylos 3 tomai (originalai) (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dokumentai, saugomi elektroniniame dokumentų archyve (kopijos) (registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 183 str., 185 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškovės V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2019-01-15 patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 445,63 Eur (Nurodyta suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019-01-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - draudimą AB „Swedbank“ (j.a.k. 112029651) daryti atskaitymus iš ieškovei V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančios atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2015-10-21 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti VĮ „Registrų centras“ kadastro ir registro dokumentų bylos 3 tomus (originalus) (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dokumentus, saugomus elektroniniame dokumentų archyve (kopijas) (registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus