Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-929-259/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-31
Bylos Nr.: e2A-929-259/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19315-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „SOLIARIS LT“, J. M. S.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“
Trečiasis asmuo: J. K., G. M., Kauno miesto savivaldybė, V. L., D. D., V. Z., Š. P., J. P., E. P., A. J., E. Š., L. K., R. S., E. B. R., J. J., V. Č., V. K. K., N. K., A. G., D. S., J. D., E. K., S. K., G. S., V. J., G. G., J. E. A.-Š., T. M., A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Rigveda“, I. Č., L. M., A. P., A. S., P. G. R., G. R., A. D., N. V. R., N. B., A. L., S. G., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“

Kategorijos

2.2.2.3.1.10Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos

Civilinė byla Nr. e2A-929-259/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19315-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10.;2.4.2.9.1.;3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „SOLIARIS LT“ ir J. M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „SOLIARIS LT“ ir J. M. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ dėl nutarimų pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys - J. K., G. M., Kauno miesto savivaldybė, V. L., D. D., V. Z., Š. P., J. P., E. P., A. J., E. Š., L. K., R. S., E. B. R., J. J., V. Č., V. K. K., N. K., A. G., D. S., J. D., E. K., S. K., G. S., V. J., G. G., E. P., J. E. A.-Š., T. M., A. K., A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Rigveda“, I. Č., L. M., A. P., A. S., P. G. R., G. R., A. D., N. V. R., N. B., A. L., S. G., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (7 t. b. l. 85-88), prašydamos pripažinti negaliojančiu daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 8 d. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 13/1 įformintus nutarimus; įpareigoti atsakovę UAB „Būsto valda“ perskaičiuoti gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos išlaidas, jas sumažinant sekančiai: UAB „SOLIARIS LT“ sumažinant renovacijos išlaidas nuo 16 588,85 Eur iki 9 967,87 Eur sumos už bendrovei nuosavybes teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – lošimo automatų salono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso 131,06 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini), renovavimą, panaikinant įpareigojimą sumokėti 10 110,77 Eur už negyvenamųjų patalpų – sandėliavimo patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas sudaro 79,88 m², esančių (duomenys neskelbtini), renovaciją; J. M. S. sumažinant renovacijos išlaidas nuo 16 173,68 Eur iki 3 866,69 Eur sumos už jai nuosavybes teise priklausančių patalpų – parduotuvės su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 127,78 m², esančias (duomenys neskelbtini), renovaciją; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės nurodė, kad atsakovė 2017 m. pateikė renovacijos išlaidų paskirstymo lentelę, pagal kurią UAB „SOLIARIS LT“ buvo paskaičiuota už 131,06 kv. m. negyvenamąsias patalpas su bendro naudojimo patalpomis – mokėtina 15 802,43 Eur suma gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovavimo išlaidų, bei už 79,88 kv. m bendro ploto sandėliavimo patalpas su bendro naudojimo patalpomis buvo papildomai paskaičiuota 9 631,45 Eur gyvenamojo namo renovacijos išlaidų suma. Už J. M. S. nuosavybės teise priklausančias 127,78 kv. m. negyvenamąsias patalpas – parduotuvę su bendro naudojimo patalpomis, kurių pagrindinis (naudingasis) plotas yra tik 48,39 kv. m., o visas likęs plotas – 79,39 kv. m. sudaro rūsio patalpas, buvo paskaičiuota 15 406,95 Eur gyvenamojo namo renovacijos išlaidų. 2018 m. birželio mėn. atsakovė jau pateikė naujai paskaičiuotas išlaidas, pagal kurias UAB „SOLIARIS LT“ buvo paskaičiuota už 131,06 kv. m. negyvenamąsias patalpas mokėtina 18 707,61 Eur suma bei už 79,88 kv. m. bendro ploto sandėliavimo patalpas - 11 402,13 Eur, o už J. M. S. nuosavybės teise priklausančias 127,78 kv. m. negyvenamąsias patalpas - 18 239,42 Eur renovacijos išlaidų. 2018 m. rugsėjo mėn. atsakovė pateikė naujus, neva galutinius renovacijos išlaidų paskaičiavimus, kur išlaidos šiek tiek sumažintos lyginant su 2018 m. birželio mėn. paskaičiuotomis kainomis, t. y. UAB „SOLIARIS LT“ paskaičiuota už 131,06 kv. m. negyvenamąsias patalpas mokėtina 16 588,85 Eur suma bei už 79,88 kv. m. bendro ploto sandėliavimo patalpas - 10 110,77 Eur, o už J. M. S. nuosavybės teise priklausančias 127,78 kv. m. negyvenamąsias patalpas –16 173,68 Eur gyvenamojo namo renovacijos išlaidų. Atsakovė nurodė, kad neva UAB „SOLIARIS LT“ priklausančiose 131,06 kv. m. patalpose atliko darbus už 1 149,67 Eur (vamzdynų izoliavimo ir vagų padarymą sienose), kurie yra priskirti prie jos patalpų darbų. Tačiau UAB „SOLIARIS LT“ pažymi, kad šie darbai yra priskirtini prie bendro objekto tvarkymo darbų, ir šie darbai tik sugadino jai priklausančias patalpas, bet ne pagerino. Todėl ši suma yra visiškai nepagrįstai įskaičiuota į jos patalpose atliktus pagerinimus. Atsakovė jokių kitų darbų ieškovėms priklausančiose patalpose neatliko. Nors atsakovė buvo įpareigota pateikti šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tačiau tokių duomenų nepateikė ir tik deklaratyviai nurodė, jog darbus atliko. Todėl renovacijos išlaidų mokėtina suma UAB „SOLIARIS LT“ turėtų būti 9 967,87 Eur, o J. M. S. – 3 866,69 Eur. Ieškovės mano, kad renovacijos išlaidų padengimo skaičiavimo mechanizmas yra akivaizdžiai ydingas, neatitinkantis jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžiantis bendraturčių interesų pusiausvyros bei lygiateisiškumo principus bei negyvenamųjų patalpų savininkų teises. Protokolo 2., 5.1. ir 5.2. punktais priimti nutarimai, kuriais buvo įtvirtintas gyvenamojo namo renovacijos išlaidų, bei kaupiamųjų lėšų skaičiavimas kiekvienam gyvenamojo namo patalpų savininkui proporcingai jam priklausančių patalpų naudingojo ploto daliai visame gyvenamajame name, tai yra, įtraukiant į plotą ir rūsio patalpas, kurios nebus renovuojamos, akivaizdžiai pažeidžia protingumo bei sąžiningumo principus, dėl ko pripažintini negaliojančiais. Ieškovėms tapo žinoma apie priimtą protokolą ir juo patvirtintą gyvenamojo namo renovacijos išlaidų paskirstymą kiekvieno gyvenamojo namo patalpų savininkui tik 2017 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, UAB „Būsto valda“ prie 2017 m. rugpjūčio 12 d. rašto pridėjus minėtą protokolą.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti senatį ieškovių pareikštam reikalavimui dėl namo patalpų savininkų 2018 m. vasario 8 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 13/1 2 ir 6 punktais užfiksuotų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. birželio 15 d. tarpinių namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo išlaidų paskaičiavimo lentelėje nurodytos sumos tuo metu buvo negalutinės, kadangi projekto įgyvendinimas dar nebuvo užbaigtas ir nebuvo atlikti visi numatyti projekto įgyvendinimo darbai. Buvo pažymėta, jog namo patalpų savininkams, tarp jų ir ieškovėms, tenkančios projekto įgyvendinimo išlaidos bus tikslinamos, atsižvelgiant į valstybės paramos, kuri teikiama patalpų savininkams, įgyvendinusiems projektą, dydį. 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė galutinius projekto įgyvendinimo išlaidų paskaičiavimus ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, pažymėdama, kad namo projekto įgyvendinimas yra užbaigtas, todėl atsakovė pateikia galutinius projekto įgyvendinimo išlaidų paskaičiavimus ir nurodo galutines ieškovėms tenkančių mokėti išlaidų sumas. Patalpų savininkams, tarp jų ir ieškovėms, tenkančios projekto įgyvendinimo išlaidos priskaičiuotos ir paskirstytos teisės aktų nustatyta tvarka, proporcingai bendrosios nuosavybės daliai, už atliktus namo bendrojo naudojimo objektų ir bendrosios inžinerinės sistemos atnaujinimo darbus: fasadinių sienų ir cokolio šiltinimo; stogo šiltinimo ir naujos dangos įrengimo; bendrųjų patalpų langų keitimo; laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimo; ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymo; šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo; individualios šilumos prietaisų ar daliklių sistemos ir (ar) termostatinių ventilių; šilumos punkto ir karšto vandens įrenginių keitimo ar pertvarkymo; geriamojo vandens sistemos ir įrenginių keitimo ar pertvarkymo; elektros instaliacijos keitimo. Atsakovė mano, kad sprendimas dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinio plano, projekto finansavimo bei kitų būtinų klausimų šiam projektui įgyvendinti tvirtinimo yra daugumos namo patalpų savininkų valios išraiška, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Priimtas patalpų savininkų sprendimas yra teisėtas bei nekvestionuotinas. 2016 m. balsavimo metu sprendimai buvo analogiški 2014 m. organizuoto balsavimo priimtiems sprendimams (investicinis planas nebuvo koreguotas, nesikeitė kredito suma ir t.t.), todėl ieškovės nepagrįstai nurodo, kad nebuvo gavusios informacijos apie investicijų planą ir nebuvo įtrauktos į sprendimų priėmimo procesą, nes balsavimas buvo vykdomas įmetant balsavimo biuletenius į namo patalpų savininkų pašto dėžutes. Namo patalpų savininkams, tarp jų ir ieškovėms, tenkančios bendrųjų ir individualiųjų investicijų preliminarios sumos buvo paskaičiuotos atsižvelgiant į ieškovių nuosavybės teise turimų patalpų plotą, t. y. proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Yra pareiga proporcingai prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo), nepriklausomai nuo to, ar minėtomis patalpomis faktiškai naudojasi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė (7 t. b. l. 189-195).

5. Teismas nustatė, kad 2017 m. pradėta atlikti ir šiuo metu yra atliekama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacija. Atsakovė UAB „Būsto valda“ yra paskirta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administratore, kuri administruoja ir vykdomus namo, (duomenys neskelbtini), renovacijos darbus. Atsakovė ieškovei UAB „SOLIARIS LT“ paskaičiavo 16 588,85 Eur renovacijos išlaidų bei paskaičiavo, jog ieškovė turėtų sumokėti ir 10 110,77 Eur už sandėliavimo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas sudaro 79,88 m². Ieškovei J. M. S. atsakovė paskaičiavo, kad už renovaciją reikėtų mokėti 16 173,68 Eur.

6. Teismo vertinimu, ieškovės nepagrįstai nurodė, kad rūsio bei sandėliavimo patalpų įskaičiavimas į renovacijos apmokėjimą pažeidžia jų teises. Teismas nurodė, kad išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

7. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą. Todėl teismo vertinimu, pripažinus, kad ieškovės privalo sumokėti renovacijos išlaidas pagal pateiktus paskaičiavimus, įskaitant ir rūsių bei sandėliavimo patalpas, nelieka skaičiavimo skirtumų, dėl ko teismas sprendė, jog patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

8. Teismas taip pat sprendė, jog netaikytinas senaties terminas susirinkimo sprendimams ginčyti. Nurodė, kad byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad ieškovėms buvo tinkamai pranešta apie organizuojamą 2016 metais susirinkimą bei jame numatytų klausimų svarstymą. Teismas pripažino, kad ieškovės apie organizuotą 2016 metų susirinkimą sužinojo tik nagrinėjant bylą ir tik išklausius atsakovės atstovės paaiškinimus.

9. Teismas nurodė, kad ieškovės, kaip daugiabučio namo bendraturtės, nėra atleidžiamos nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.

10. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“.

11. Teismas nustatė, kad sprendimas dėl renovacijos priimtas daugumos gyventojų. Nors ieškovės 2016 metais nėra davusios sutikimo, tačiau atliekant renovaciją, buvo tvarkomas namo fasadas, bendri inžineriniai tinklai, tvarkomas stogas ir pan. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovės privalo apmokėti paskaičiuotas renovacijos išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu (8 t. b. l. 13, 22-38) ieškovės UAB „SOLIARIS LT“ ir J. M. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti ieškovių naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės. Iš sprendimo turinio matyti, kad, teismo vertinimu, ieškovės prašė panaikinti ginčijamus nutarimus, nesutikdamos, jog apskaičiuojant renovacijos išlaidas būtų įtrauktas rūsio patalpos. Tačiau iš byloje pateiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų bei baigiamųjų kalbų matyti, kad ieškovės nesutiko su renovacijos išlaidų paskirstymo būdu tarp bendraturčių, nes jis yra ydingas, pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyros bei lygiateisiškumo principus, teisingumo ir protingumo principus. Renovacija buvo vykdoma neteisėtai, pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, 2016 m. vasario 8 d. protokolo nutarimai prieštarauja teisės aktams, kas sąlygojo neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą.

12.2. Teismas netinkamai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas, remdamasis vien tik LR CK 4.82 straipsnio norma padarė nepagrįstą išvadą, kad rūsio bei sandėliavimo patalpų skaičiavimas į renovacijos apmokėjimą nepažeidžia ieškovių teisių, neteisingai sutapatindamas ir nesiaiškindamas patalpų bendro ir naudingo ploto sampratas bei nesigilindamas į ginčijamo protokolo turinį. Iš 2016 m. vasario 8 d. protokolo 2 ir 6 punktų nuostatų turinio matyti, kad buvo nuspręsta paskirstyti išlaidas butų savininkams jų butų naudingajam plotui, tuo tarpu kitų patalpų savininkams, šiuo atveju ir ieškovėms, išlaidos paskirstomos bendram valdomų patalpų plotui. Toks išlaidų paskirstymas yra ydingas. Pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 ir 6.11 papunkčių nuostatas, priešingai skundžiamo sprendimo argumentams, į pastato naudingą plotą neįskaitomas nešildomų rūsių patalpų (pusrūsių) plotas. Tuo tarpu į pastato bendrą plotą įskaičiuojamos visos patalpos ir jų priklausiniai, įskaitant rūsius ir pusrūsius. Pagal ginčijamo protokolo nutarimus gyvenamojo namo negyvenamųjų patalpų savininkams namo atnaujinimo išlaidas paskirstomos pagal jiems priklausantį bendrą namo plotą, kuris apima rūsių ir rūsyje esančių patalpų plotą, tuo tarpu namo butų savininkams išlaidos paskirstomos pagal jiems priklausantį naudingą plotą. Iš to seka, kad daugiabučio namo atnaujinimo išlaidų paskirstymas skiriasi priklausomai nuo to, ar asmeniui daugiabučiame name priklauso butai ar kitos patalpos, o proporcija išvedama pagal viso namo naudingą plotą. Kadangi didžioji dalis rūsių patalpų yra priskirta negyvenamosioms patalpoms, pagal ginčijamo protokolo nutarimus susidaro situacija, kad didžiausią dalį renovacijos išlaidų turi sumokėti ne gyvenamųjų patalpų - butų savininkai, kurių butai ir jiems tarnaujančios patalpos iš esmės yra renovuojamos, bet asmenys, kurie turi didžiausią dalį negyvenamųjų ir rūsio (sandėliavimo) patalpų, kuriose jokie renovacijos darbai nebuvo atlikti, jau nekalbant apie tai, kad pro šias patalpas buvo nutiesti vamzdžiai, kurie ne tik mažino patalpų plotą, padarė patalpas menkavertes, bet ir apskritai nenaudojamas. Dar daugiau, paties daugiabučio pastato naudingas (1876,21 kv.m.) ir bendras (3235,31 kv.m.) plotas ženkliai skiriasi, kas reiškia, kad pagal protokolo nutarimus renovacijos išlaidų tenkanti dalis visiems namo bendraturčiams apskaičiuojama pagal namo naudingo ploto ir jiems priklausančios nuosavybės santykį, tačiau kitų patalpų savininkams tenkanti išlaidų dalis apskaičiuojama ne pagal jų turimą naudingą plotą visame name, kaip būtų savininkams, tačiau pagal jiems priklausantį bendrą plotą, kuris yra žymiai didesnis ir apima visiškai nenaudojamas ir nenaudingas rūsio ir sandėliavimo patalpas.

12.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties išaiškinimais dėl CK 4. 82 straipsnio taikymo, nes kasacinio teismo ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar bent panašios. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, turi sutapti gretinamų bylų faktinės aplinkybės, ko šiuo atveju nebuvo. LAT nagrinėtos bylos atveju, pagrindinis šalių ginčas buvo kilęs dėl mokesčių ir tikslinių įmokų apskaičiavimo tvarkos bei renovacijos išlaidų, kurių ieškovas apskritai nenorėjo mokėti, t. y. ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad mokesčiai jam turėtų būti skaičiuojami minusuojant rūsio patalpas, ieškovas nesutiko mokėti jam priskirtų renovacijos išlaidų dalies, nes iš renovacijos negavo jokios naudos. Tuo tarpu, šis ieškinys grindžiamas tuo, kad apskritai renovacija buvo organizuojama ir vykdoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei dėl to, kad renovacijos išlaidos tarp bendraturčių paskirstomos neproporcingai. Be to, šiuo atveju vadovautis kasacinio teismo CK 4. 82 straipsnio išaiškinimais nėra pagrindo, nes jie pateikti 2009 metais, kuomet jokie kiti poįstatyminiai aktai nereglamentavo naudingo ploto skaičiavimo, ką kasacinis teismas ir pažymėjo pačioje nutartyje. Tuo tarpu, tik nuo 2015-01-01 įsigaliojusi Statybos reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ redakcija, patvirtina 2014-07-29 įsakymu Nr. Dl-620, 2014-10-30 įsakymu Nr. Dl-870, numatė pastato naudingo ploto apibrėžimą ir jo skaičiavimą. Todėl pirmos instancijos teismas nagrinėdamas šalių ginčą dėl 2016 metais priimto protokolo turėjo vadovautis poįstatyminiu aktu, reglamentuojančiu naudingo ir bendro ploto sampratas ir skaičiavimus.

12.4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepasisakė ir neišnagrinėjo ieškinio motyvų, kuriais buvo prašoma panaikinti 2016 m. vasario 8 d. protokolą, t. y. kad ginčijamas protokolas priimtas ir balsavimas organizuotas pažeidžiant LR aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. Dl-251 patvirtinto aprašo „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) nuostatas. Nors teismas pripažino, kad byloje nėra patvirtinančių įrodymų, jog ieškovėms buvo tinkamai pranešta apie organizuojamą 2016 metais susirinkimą bei jame numatytų klausimų svarstymą (dalyje dėl senaties instituto netaikymo), tačiau dėl tokio atsakovės pažeidimo plačiau nepasisakė, neįvertino jo pasekmių renovacijos teisėtumui; neįvertino, kad atsakovė pažeidė Aprašo 3.2 punkte įvirtintą balsavimo biuletenių įteikimo tvarką, kad atsakovė, nors ir tariamai papildomą 2016 m. balsavimą organizavo ir vykdė pagal Aprašo nuostatas, tačiau atitinkamiems butų savininkams įteikė biuletenius, kurie neatitiko Aprašo 1 priedo formos; teismas nevertino ir ieškinio argumentų, kad atsakovė, organizuodama balsavimą, nesurinko ½ dalies daugiabučio savininku pritarimo, todėl ginčijamas protokolas pripažintinas negaliojančiu teismine tvarka. Panaikinus 2016 m. vasario 8 d. protokolą dėl nurodytų argumentų, tuo pačiu visa daugiabučio gyvenamojo namo renovacija pripažintina neteisėta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis renovacijos darbų jau yra įvykdyta ir toliau vykdoma, apeliacinės instancijos teismas turi teisę pasisakyti, jog lieka nenuginčytas 2014 m. spalio 16 d. protokolas, kuriuo balsų dauguma nuspręsta pritarti daugiabučio renovacijai, bei pagal kurį turėtų būti paskirstomos renovacijos išlaidos. Apeliantės pažymi, kad atsakovės priimti 2014 m. spalio 16 d. protokolo 2, 5.1. ir 5.2. punktų nutarimai iš esmės atitinka teisės aktų nuostatas, visų bendraturčių, įskaitant ir ieškovių interesus, tačiau atsakovė netinkamai aiškino ir skaičiavo gyvenamojo namo renovacijos išlaidų bei kaupiamųjų lėšų skaičiavimą kiekvienam gyvenamojo namo patalpų savininkui proporcingai jam priklausančių patalpų naudingojo ploto daliai visame gyvenamajame name. 2014 metais buvo nuspręsta lėšas kiekvienam gyvenamojo namo patalpų savininkui paskirstyti proporcingai jam priklausančių patalpų naudingojo ploto daliai visame gyvenamajame name, įskaitant ir negyvenamųjų patalpų savininkams, kas būtų teisinga, sąžininga ir protinga.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Būsto valda“ prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Atsakovės vertinimu, apeliantės nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis sprendime nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neva dėl to, kad kasacinio teismo ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar panašios. Sprendime cituojama kasacinio teismo praktika yra nepakeista ir taikoma žemesnės instancijos teismų, todėl ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, aiškindamas apeliančių, kaip negyvenamųjų patalpų savininkių prievoles bendrosios nuosavybės teisėje, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų. Atsakovė į bylą yra pateikusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 2 d. raštą Nr. (14-4-D8-3484) dėl butų ir kitų patalpų savininkų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, kuriame kompetentinga institucija yra išreiškusi kasacinio teismo suformuotą praktiką atitinkančią poziciją.

13.2. Apeliančių nurodomi argumentai, susiję su netinkamu teisės normų, reglamentuojančių negyvenamųjų patalpų naudingojo ploto skaičiavimą, yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Ginčijamo protokolo, kuriuo įforminti daugumos namo patalpų savininkų sprendimai, 2 punktu užfiksuota, kad visas su namo projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Paskirstant lėšas patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingojo ploto santykiui), ir individualios investicijos (buto ar kitų patalpų langų keitimui ir pan.). Apeliančių nurodomas projekto įgyvendinimo išlaidų paskirstymas iš esmės pažeistų likusių namo patalpų savininkų interesus, jiems perkeliant neproporcingai didėlę finansinę naštą už nuosavybės teise negyvenamųjų patalpų savininkams priklausantį plotą priskaičiuotas išlaidas. Toks išlaidų paskirstymas neabejotinai pažeistų ir bendratučių lygiateisiškumo principą bei neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų (LR CK 1.5 straipsnis).

13.3. Teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad sprendimas dėl renovacijos priimtas patalpų savininkų dauguma. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad LR CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendratučių priimti sprendimai galioja visiems namo patalpų savininkams (LR CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Dėl kitų apeliančių nurodomų pažeidimų atsakovė laikosi pozicijos, kad pažeidimai pagal savo pobūdį nelaikytini esminiais ir sudarančiais pagrindą ginčijamus nutarimus pripažinti negaliojančiais. Pažeidimai, susiję su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo“ 3.2.4 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymu (balsavimo raštu biuletenių įteikimo aktą pasirašo balsavimo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas ir ne mažiau kaip du patalpų savininkai) vertintini tik kaip formalaus pobūdžio. Apeliančių nurodomi pažeidimai dėl netinkamos balsavimo raštu biuletenių formos ir įtvirtintos balsavimo biuletenių įteikimo tvarkos nesilaikymo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nei vieno iš minėtų pažeidimų atsakovė apskritai neatliko. Be to, atsakovė visų nurodomų pažeidimų atžvilgiu laikosi pozicijos, kad net ir esant pagrindui konstatuoti formalius vykdyto balsavimo raštu procedūrinius pažeidimus, negali būti paneigiama daugumos patalpų savininkų išreikšta valia pritarti ginčijamu protokolu užfiksuotiems sprendimams. Priešingas formalių pažeidimų traktavimas šioje situacijoje, įvertinus ir tai, kad projekto įgyvendinimas yra visiškai užbaigtas ir netgi prasidėjęs kredito grąžinimas, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų bei formuojamos kasacinės praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-378/2015).

13.4. Apeliančių teiginiai dėl joms priskaičiuotų išlaidų nepagrįstumo atmestini kaip neįrodyti. Atsakovė 2018 m. lapkričio 14 d. pateiktuose ir ankstesniuose rašytiniuose paaiškinimuose detalizavo, kokius darbus atliko ginčo patalpose ir už ką konkrečiai yra priskaičiuotos renovacijos išlaidos. UAB „Soliaris Lt“ paskirstytos bendrosios investicijos už namo bendrojo naudojimo objektų ir bendrųjų inžinerinių sistemų atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir vietoje šildymo sistemos prietaisų keitimo darbų atliktus vamzdynų izoliavimo ir vagų padarymo sienose darbus, o J. M. S. bendrosios investicijos paskirstytos už atliktus bendrojo naudojimo objektų ir inžinerinės sistemos atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir individualios investicijos už šildymo sistemos prietaisų keitimo darbus. Renovacijos projektas savo esme yra nukreiptas ne į individualių patalpų pagerinimus, o į pastato bendrojo naudojimo objektų ir inžinerinės sistemos atnaujinimą, užtikrinant investicijų plane numatytų pastato energinį efektyvumą didinančių ir kitų priemonių įgyvendinimą. Visi apeliančių ginčijami projekto įgyvendinimo darbai, numatyti namo investicijų plane, buvo faktiškai atlikti. 2018 m. gruodžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausti liudytojai N. B. ir J. B. taip pat patvirtino, kad projektas įgyvendintas ir visi investicijų plane numatyti darbai buvo atlikti. Be kita ko, išrašas iš „Info statyba“ sistemos patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. yra išduotas Namo statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-180830-00312, kuris patvirtina, jog visi projekto įgyvendinimo darbai yra užbaigti 100 proc.

14. Daugiau atsiliepimų apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

16. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl butų ir kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų renovuoti namą teisėtumo, bei butų ir kitų patalpų savininkams lėšų paskirstymo už namo bendrojo naudojimo objektų renovaciją pagrįstumo.

17. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog UAB „SOLIARIS LT“ nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais: 34-1 (70,47 m2); 34-2(5,90 m2); 34-3(16,59 m2); 34-4 (18,80 m2); 34-5(2,91 m2); 34-6 (3,35 m2); 34-7 (0,80 m2); 34-8 (1,49 m2); 34-9 (4,10 m2); 34-12 (2,45 m2); 34-13 (4,20 m2) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 34-10 (1/2 nuo 433 m2) ir 34-11 (1/2 nuo 5,55 m2), esančiomis (duomenys neskelbtini), viso – 131,06 kv .m., kuriose įrengtas lošimo automatų salonas. Be to UAB „SOLIARIS LT“ nuosavybės teise priklauso sandėliavimo (rūsio) patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (36-1 iki 36-6) su bendro naudojimosi patalpomis 34-10 (1/2 dalis nuo 4,33 kv. m.); 34-11 (1/2 dalis nuo 5,55 kv. m.), (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas sudaro 79,88 m2. J. M. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – parduotuvė su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (48,39 m2); R-l (16,03 m2); R-2 (17,72 m2); R-3 (6,93 m2); R-4 (6,93 m2); R-5(17,90 m2); R-6 (13,88 m2) su bendro naudojimosi patalpomis pažymėtomis 33-9 (1/2 nuo 2,45 m2); 33-13 (1/2 nuo 5,72 m2), esančiomis (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų 2014 m. spalio 16 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu (1 t. b. l. 27-30) pritarta namo atnaujinimui, nustatyta namo atnaujinimui panaudotų lėšų paskirstymo savininkams tvarka. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų 2016 m. vasario 8 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu (2 t. b. l. 32-36) pritarta namo atnaujinimui, nustatyta namo atnaujinimui panaudotų lėšų paskirstymo butų ir patalpų savininkams tvarka. Už namo atnaujinimą, namo atnaujinimui panaudotų lėšų paskirstymo savininkams tvarką balsavo 24 butų ir kitų patalpų savininkai, kas sudarė 60 procentų nuo visų butų savininkų skaičiaus. 2018 metais buvo baigta gyvenamojo namo renovacija ir atsakovė patalpų savininkams, tarp jų – ir ieškovėms pateikė projekto įgyvendinimo išlaidoms apmokėti priskaičiuotas ir paskirstytas proporcingai bendrosios nuosavybės daliai sąskaitas už atliktus namo bendrojo naudojimo objektų ir bendrosios inžinerinės sistemos atnaujinimo darbus. Atsakovė ieškovei UAB „SOLIARIS LT“ paskaičiavo 16 588,85 Eur renovacijos išlaidų bei paskaičiavo, jog ieškovė turėtų sumokėti ir 10 110,77 Eur už sandėliavimo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas sudaro 79,88 m². Ieškovei J. M. S. atsakovė paskaičiavo, kad už renovaciją reikėtų mokėti 16 173,68 Eur. Ieškovės ieškinyje bei jų atstovė posėdyje paaiškino, kad paskaičiuotos išlaidos turėtų būti sumažintos, neskaičiuojant už rūsio bei sandėliavimo patalpas.

18. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, jame suformulavo reikalavimus pripažinti negaliojančiu daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 8 d. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 13/1 įformintus nutarimus; įpareigoti atsakovę UAB „Būsto valda“ perskaičiuoti gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos išlaidas, jas sumažinant sekančiai: UAB „SOLIARIS LT“ sumažinant renovacijos išlaidas nuo 16 588,85 Eur iki 9 967,87 Eur sumos už bendrovei nuosavybes teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – lošimo automatų salono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso 131,06 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini), renovavimą, panaikinant įpareigojimą sumokėti 10 110,77 Eur už negyvenamųjų patalpų – sandėliavimo patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas sudaro 79,88 m², esančių (duomenys neskelbtini), renovaciją; J. M. S. sumažinant renovacijos išlaidas nuo 16 173,68 Eur iki 3 866,69 Eur sumos už jai nuosavybes teise priklausančių patalpų – parduotuvės su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 127,78 m², esančias (duomenys neskelbtini), renovaciją.

Žemesnės instancijos teismas

19. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė (7 t. b. l. 189-195). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos sprendimą skundžia ieškovės (8 t. b. l. 13, 22-38), apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog ieškovės nesutiko su renovacijos išlaidų paskirstymo būdu tarp bendraturčių; iš 2016 m. vasario 8 d. protokolo 2 ir 6 punktų nuostatų turinio matyti, kad buvo nuspręsta paskirstyti išlaidas butų savininkams jų butų naudingajam plotui, tuo tarpu kitų patalpų savininkams, šiuo atveju ir ieškovėms, išlaidos paskirstomos bendram valdomų patalpų plotui, tad toks išlaidų paskirstymas yra ydingas; teismas nepagrįstai, priimdamas sprendimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties išaiškinimais dėl CK 4.82 straipsnio taikymo, nes nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar bent panašios; teismas nepasisakė ir neišnagrinėjo ieškinio motyvų, kuriais buvo prašoma panaikinti 2016 m. vasario 8 d. protokolą, t. y. kad 2016 02 08 d. protokolas priimtas nesurinkus daugumos butų ir patalpų savininkų balsų, ginčijamas protokolas priimtas ir balsavimas organizuotas pažeidžiant LR aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. Dl-251 patvirtinto aprašo „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas dėl biuletenio formos.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 4.83 straipsnio numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) privalo rūpintis bendrojo naudojimo objektais - juos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, remontuoti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija nustatė, jog dar 2015 metais buvo ruošiamasi Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų namo atnaujinimui (modernizavimui) ir ieškovei UAB „Soliaris“ buvo žinoma apie būsimą projektą ir jos sąlygos. Tai pagrindžia byloje UAB „Soliaris 2015 m. sausio 30 d. atsakovei pateiktas pranešimas (3 t. b. l. 42), kuriame bendrovė nurodo, jog nedalyvaus programoje, nes iš renovacijos neturės jokios ekonominės naudos. Bendrovė nurodo, kad nesutinka mokėti išlaidas namo renovacijai, jei bus įskaičiuota turima sandėliavimo patalpa. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 metų pradžioje buvo organizuota Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų apklausa ir balsavimas, kurios metu buvo sprendžiama dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinio plano, projekto finansavimo, projekto įgyvendinimui panaudotų lėšų paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams tvarkos (2 t. b. l. 32-36, 3 t. b. l. 43-47, 4 t. b. l. 6-19, 131-165). Nustatyta, kad 2016 m. vasario 8 d. sprendimą dėl gyvenamojo namo modernizavimo sąlygų ir panaudotų projekto įgyvendinimui lėšų paskirstymo tvarkos butų ir kitų patalpų savininkams priėmė dauguma-dvidešimt keturi iš 40 -ties butų ir kitų patalpų savininkų, kas sudaro 60 procentų nuo visų butų savininkų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. b. l. 45-47). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog sprendimas dėl gyvenamojo namo modernizavimo sąlygų ir panaudotų projekto įgyvendinimui lėšų paskirstymo tvarkos butų ir kitų patalpų savininkams priimtas negavus ½ dalies butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo. Teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliacinio skundo teiginius, jog priimtas sprendimas dėl namo renovacijai panaudotų lėšų paskirstymo negaliojantis dėl to, kad įteikti savininkams biuleteniai neatitiko LR aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. Dl-251 patvirtintame apraše „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytai balsavimo biuletenio formai (nėra biuletenių įteikimo akte balsavimo organizatoriaus parašo). Šie apeliančių pastebėjimai pagal esmę ir pobūdį nelaikytini esminiais ir svarbiais, nesudarančiais pagrindą ginčijamus savininkų nutarimus pripažinti negaliojančiais. Byloje nustatyta, kad ieškovės žinojo apie būsimą namo renovaciją, todėl turėjo galimybę dalyvauti sprendžiant dėl namo modernizavimo tvarkos ir sąlygų, šiame procese teikti pastabas dėl sprendimų priėmimo procedūrų, tačiau kaip minėta pirmiau, UAB „Soliaris“ atsisakė dalyvauti jame.

22. Pirmiau nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškinio motyvų, kuriais buvo prašoma panaikinti 2016 m. vasario 8 d. protokolą, kuriuo buvo nuspręsta paskirstyti išlaidas butų ir patalpų savininkams. Teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvuose pagrįstai nurodė, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Tai reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės gyvenamojo namo nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės normą, pagrįstai sprendė, jog ieškovių turimų rūsio bei sandėliavimo patalpas turi būti įskaičiuotos į namo renovacijos kaštus. Byloje pripažinus, kad ieškovės privalo proporcingai turimai nuosavybės daliai name apmokėti panaudotas namo renovacijai išlaidas, ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovės nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, kad atsakovė neteisingai paskaičiavo ieškovėms privalomas mokėti sumas už namo renovaciją (CPK 178 straipsnis).

23. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio civilinėse bylose, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kur buvo sprendžiama dėl gyvenamojo namo savininkų pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės sutampa, todėl pirmosios instancijos teismas, byloje spręsdamas dėl patalpų savininkių prievolių turinio ir apimties, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų.

24. Įvertinusi nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylos faktines aplinkybes, jas teisingai įvertino (CPK 177, 185 straipsniais), tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų pareigas proporcingai savo turimai nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, išsaugoti ir pagerinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „SOLIARIS LT“ ir J. M. S. apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 100,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. 4 t. b. l. 122). Apeliacinį skundą atmetus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos iš apeliančių lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis), (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Soliaris“(į. k. 133945494), J. M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 50,42 Eur turėtoms išlaidomos, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas