Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „SOLIARIS LT“ ir J. M. S. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „SOLIARIS LT“ ir J. M. S. 2018 m. rugsėjo 17 d. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ dėl nutarimų pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys J. K., G. M., Kauno miesto savivaldybė, V. L., D. D., V. Z., Š. P., J. P., E. P., A. J., E. Š., L. K., R. S., Eugenija B. R., J. J., V. Č., V. K. K., N. K., A. G., D. S., J. D., E. K., S. K., G. S., V. J., G. G., E. P., Jolanta E. A.-Š., T. M., A. K., A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Rigveda“, I. Č., L. M., A. P., A. S., Paulina G. R., G. R., A. D., N. V. R., N. B., A. L., S. G., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

UAB „SOLIARIS LT“ nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais: 34-1 (70,47 m²); 34-2(5,90 m²); 34-3(16,59 m²); 34-4 (18,80 m²); 34-5(2,91 m²); 34-6 (3,35 m²); 34-7 (0,80 m²); 34-8 (1,49 m²); 34-9 (4,10 m²); 34-12 (2,45 m²); 34-13 (4,20 m²) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 34-10 (1/2 nuo 433 m²) ir 34-11 (1/2 nuo 5,55 m²), esančiomis (duomenys neskelbtini), viso – 131,06 kv .m., kuriose įrengtas lošimo automatų salonas. Be to UAB „SOLIARIS LT“ nuosavybės teise priklauso sandėliavimo (rūsio) patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (36-1 iki 36-6) su bendro naudojimosi patalpomis 34-10 (1/2 dalis nuo 4,33 kv. m.); 34-11 (1/2 dalis nuo 5,55 kv. m.), (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas sudaro 79,88 m². J. M. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – parduotuvė su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (48,39 m²); R-l (16,03 m²); R-2 (17,72 m²); R-3 (6,93 m²); R-4 (6,93 m²); R-5(17,90 m²); R-6 (13,88 m²) su bendro naudojimosi patalpomis pažymėtomis 33-9 (1/2 nuo 2,45 m²); 33-13 (1/2 nuo 5,72 m²), esančiomis (duomenys neskelbtini).

2017 m. buvo pradėta atlikti ir šiuo metu yra atliekama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacija. Atsakovė UAB „Būsto valda“ yra paskirta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administratore, UAB „Būsto valda“ ir administruoja vykdomus namo, (duomenys neskelbtini), renovacijos darbus. Atsakovė ieškovei UAB „SOLIARIS LT“ paskaičiavo 16 588,85 Eur renovacijos išlaidų bei paskaičiavo, jog ieškovė turėtų sumokėti ir 10 110,77 Eur už sandėliavimo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas sudaro 79,88 m². Ieškovei J. M. S. atsakovė paskaičiavo, kad už renovaciją reikėtų mokėti 16 173,68 Eur. Ieškovės ieškinyje bei jų atstovė posėdyje paaiškino, kad paskaičiuotos išlaidos turėtų būti sumažintos, neskaičiuojant už rūsio bei sandėliavimo patalpas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Ieškovėms priklausančios rūsio ir sandėliavimo patalpos atitinka paminėtas sąlygas. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą. Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad rūsio bei sandėliavimo patalpų įskaičiavimas į renovacijos apmokėjimą pažeidžia jų teises. Todėl pripažinus, kad ieškovės privalo sumokėti renovacijos išlaidas, pagal pateiktus paskaičiavimus, įskaitant ir rūsių bei sandėliavimo patalpas, nelieka skaičiavimo skirtumų, o patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

Atsakovė ieškovėms buvo nurodžiusi, jog renovacija vykdoma 2014 metais spalio mėnesį vykusio daugiabučio savininkų balsavimo metu daugumos sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas bei pritarta dėl lėšų skolinimosi ir kreditavimo sutarties sąlygų tvirtinimo, taip pat patvirtintas investicijų ir kredito patalpų savininkams paskirstymas. Paminėtame susirinkime nutarė, kad gyvenamojo namo renovacijos išlaidos bus paskirstytos proporcingai kiekvieno savininko turimam patalpų naudingajam plotui gyvenamajame name. Ieškovės šiame susirinkime balsavo pritariant daugumai. Atsakovės, bei liudyto J. F. B. paaiškinimais nustatyta, kad 2014 metų balsavimo protokolas nebuvo panaudotas, nes bankas nesuteikė kredito.

Dėl kreditavimo buvo kreiptasi į kitą banką, buvo organizuotas kitas balsavimas. Liudytojas J. F. B. paaiškino, kad 2016 metais organizuojant balsavimą biuleteniai buvo vieniems gyventojams įteikinėjami asmeniškai, kitiems buvo įmesti į pašto dėžutes, buvo pakabintas skelbimas viešai. Ieškovei J. M. S. asmeniškai nebuvo įteikinėjama, o ieškovei UAB „SOLIARIS LT“ nebuvo teikiama, po pirmo balsavimo ieškovė nurodė į ją daugiau nebesikreipti su panašiais klausimais. Ieškovė UAB „SOLIARIS LT“ 2015 m. sausio 30 d. atsakovei raštu pareiškė, kad nesutinka ir atsisako dalyvauti namo renovacijos (modernizacijos) programoje, jeigu apskaičiuojant „SOLIARIS LT“ tenkančią renovacijos išlaidų dalį bus įtraukta ir sandėliavimo patalpa (79,88 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t. el. b. l. 30–31). Byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad ieškovėms buvo tinkamai pranešta apie organizuojamą 2016 metais susirinkimą bei jame numatytų klausimų svarstymą. Laikytina, kad ieškovės apie organizuotą 2016 metų susirinkimą sužinojo tik nagrinėjant bylą ir tik išklausius atsakovės atstovės paaiškinimų. Todėl nelaikytina, kad taikytinas senaties terminas susirinkimo sprendimams ginčyti.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės aktyviai veikė ir domėjosi renovacijos klausimais. Sprendimas dėl renovacijos priimtas dauguma dalyvavusių balsavime.

Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579). Ieškovės, kaip daugiabučio namo bendraturtės, nėra atleidžiamos nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Nustatyta, kad sprendimas dėl renovacijos priimtas daugumos gyventojų. Nors ieškovės 2016 metais nėra davusios sutikimo, tačiau matyti, kad atliekant renovaciją, buvo tvarkomas namo fasadas, bendri inžineriniai tinklai, tvarkomas stogas ir pan. Todėl darytina išvada, jog ieškovės privalo apmokėti paskaičiuotas renovacijos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patikslintas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovių patikslintas ieškinys atmestinas, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Valstybė šioje byloje patyrė 143,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį atmetus, jos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovių, t. y. po 71,69 Eur iš kiekvienos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „SOLIARIS LT“, į. k. 133945494, ir J. M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 71,69 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 69 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.