Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-03-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-13-784/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-03-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-03
Bylos Nr.
II-13-784/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13003-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundo nagrinėjimo administracinė byla Nr. II-13-784/2014
Proceso Nr. 4-68-3-13003-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, dalyvaujant vertėjai Katarinai Chvatovai, išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini, skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2013 m. spalio 31 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. Č. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje ir nubaudė 750 Lt bauda. Nutarime konstatuota, kad V. Č. 2013 m. spalio 5 d. apie 1.45 val., Vilniuje, prie Pylimo ir Klaipėdos g. sankryžos, automobiliu VW Sharan, v/n (duomenys neskelbtini) su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo, be taksometro salono viduje, teikė taksi paslaugas (vežė keleivį), neturėdamas galiojančio taksi leidimo veiklai. Tokia veikla V. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimus.

V. Č. skundu prašo panaikinti nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

V. Č. skunde nurodo, kad jis naudodamasis nuosavu automobiliu pagal darbo sutartį dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, teikiančioje automobilio nuomos su vairuotoju paslaugas. Automobilis turi žymėjimus ant šonų „nuoma“ ir ant stogo plafoną, bet be jokių nuorodų į teikiamas taksi paslaugas. Automobilio ir plafono apipavidalinimas neatitiko Keleivinių kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų V skyriaus reikalavimų. Su klientais –užsienio piliečiais, kelionės pradžioje buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bei buvo užpildyta „sutarties-užsakymo kvito“ pirminė informacija, ši sutartis turėjo būti baigta pildyti kelionės pabaigoje, bet keleiviai, jo vairuojamą automobilį sustabdžius policijos pareigūnams, išsigandę išsivaikščiojo. Jis su savimi automobilyje turėjo tinkamai paruoštą įmonės dokumentaciją, darbo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių inkriminuotų teisės aktų nuostatų jis nepažeidė. Jis nubaustas remiantis prielaidomis. Net jei ir būtų buvę nustatyti kokie nors pažeidimai (nors taip nėra), atsakomybėn turėtų būti traukiama įmonė – juridinis asmuo, o ne jis. Pareiškėjas skunde taip pat abejoja jį sustabdžiusių policijos pareigūnų ir kartu su jais buvusių savivaldybės darbuotojų veiksmų teisėtumu. Be to jis nurodo, kad mokestinį patikrinimą galėjo atlikti tik Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai. Pareiškėjas taip pat abejoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos kompetencija.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos įgaliotas asmuo N. J. prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas nagrinėdamas asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – V. Č., skundą, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. Č. darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimą, transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-10-05 vienkartinę keleivių pervežimo sutartį-užsakymą, V. Č. darbo sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kitus rašytinius įrodymus, išklausė V. Č. paaiškinimų, peržiūrėjo jo pateiktą filmuotą medžiagą, apklausė liudytojus F. P., M. U., V. L., V. Š. ir konstatuoja, kad šių įrodymų visuma nepatvirtina V. Č. skundo argumentų, kad jis nepažeidė jam inkriminuotų teisės aktų nuostatų ir nepadarė ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

ATPK 172 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Ši norma yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatą. Nagrinėjamu atveju V. Č. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodoma, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimus. Visų šių teisės aktų nuostatų esmė yra tai, kad jie reglamentuoja taksi veiklą. Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalyje pasakyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktas nustato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkte. Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad V. Č. nustatyta tvarka išduoto leidimo taksi veiklai neturėjo.

Skunde asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, V. Č. nurodo, kad jis taksi paslaugų neteikė, o veždamas keleivius atliko įprastas darbo funkcijas įmonėje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, konkrečiai, šiuo atveju buvo sudaryta transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartis. Kadangi tokiai veiklai specialus leidimas nereikalingas, pasitvirtinus šioms aplinkybėms, administracinė atsakomybė pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, nekiltų.

Teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje pabrėžiama, kad norint nustatyti, kokia veikla – keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ar automobilio nuomos su vairuotoju buvo faktiškai vykdoma, būtina vertinti faktines byloje nustatytas aplinkybes, pirmenybę suteikiant ne tokios veiklos formai, o paslaugos turiniui (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-01 nutartis byloje Nr. ATP-818-628/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2013 m. spalio 5 d. apie 01.45 val. policijos pareigūnai sustabdė V. Č. vairuojamą lengvąjį automobilį „VW Sharan“, kuriame už užmokestį buvo vežami keleiviai (užsienio piliečiai). Ant automobilio šono yra užrašas „Nuoma“ ir nurodytas telefono numeris, ant automobilio stogo įrengtas šviesos šaltinis – plafonas (be jokio užrašo), automobilio salone prie priekinio stiklo, gerai matomoje vietoje, buvo patalpinti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens (įmonės vadovo) pasirašyti „Paslaugų tarifai klientams, pageidaujantiems aukštesnės klasės automobilius. Įkainiai visą parą“ (nurodytas vienkartinis mokestis už iškvietimą, už nuvažiuoto kelio 1 km dieną pagal spidometrą, už nuvažiuoto kelio 1 km naktį pagal spidometrą, už nuvažiuoto kelio 1 km užmiestyje pagal spidometrą, už vienos valandos prastovą, minimali važiavimo kaina – 20 Lt). Vertinant nustatytas faktines aplinkybes, teismas pabrėžia, kad jokių nuomos rašytinių sutarčių (rašytinės sutarties) V. Č., sustabdžius automobilį, metu nei policijos pareigūnams, nei Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams nepateikė. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.513 straipsnio nuostatas, transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartis, nepaisant jos termino, turi būti rašytinė. Teismas kartu su V. Č. skundu pateiktų transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-10-05 vienkartinės keleivių pervežimo sutarties-užsakymo negali laikyti įrodymais, patvirtinančiais aplinkybę, kad šie dokumentai iš tikrųjų buvo užpildyti ir sudaryti dėl 2013-10-05 apie 1.45 val. įvykusio keleivių pervežimo, nes juos nėra nurodyti nuomininkų tapatybę patvirtinantys duomenys (vardai ir pavardės) bei visiškai nesuprantama, kodėl šių dokumentų (jei jie, nors ir su tam tikrais formos trūkumais, visgi buvo sudaryti 2013-10-05) V. Č. nepateikė dokumentus tikrinusiems pareigūnams. Teismas kritiškai vertina V. Č. argumentus apie tai, kad jo automobilis negalėjo būti stabdomas ir tikrinamas, kadangi automobilį sustabdė teisėtai veikiantys uniformuoti Lietuvos Respublikos policijos pareigūnai, kartu su jais buvo atitinkamas darbines funkcijas vykdantys Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai. V. Č. neturėjo pagrindo abejoti, kad pateikus nuomos sutartį, šis dokumentas nebūtų įvertintas ar pareigūnų prarastas. Tačiau V. Č. šių dokumentų nepateikė. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas F. P. parodė, kad jis klausė automobilyje buvusių keleivių, ar su jais buvo sudaryta nuomos sutartis, pastarieji atsakė, kad tokios sutarties sudaryta nebuvo. Taigi teismas laiko, kad rašytinė nuomos sutartis su keleiviais šiuo konkrečiu atveju nebuvo sudaryta.

Byloje nustatyta ir tai, kad keleiviai buvo vežami iš konkretaus taško - baro, į konkretų tašką - į viešbutį. Automobilio salone esantys minėti „Paslaugų tarifai klientams, pageidaujantiems aukštesnės klasės automobilius. Įkainiai visą parą“ iš esmės visiškai atitiko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 28 punkte nustatytus vežimo taksi tarifus: vienkartinį mokestį už įsėdimą, už nuvažiuoto kelio 1 km, už prastovą laukiant keleivio arba jį aptarnaujant, už taksi iškvietimą. Taigi de facto V. Č. teikė taksi paslaugas. Kadangi V. Č. šiuo konkrečiu atveju teikė taksi paslaugas, o leidimo tokiai veiklai jis neturi, jam administracinė atsakomybė taikyta pagrįstai. Paskirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Kartu teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė yra individualizuota, ji taikoma administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui. Teismas nekvestionuoja juridinio asmens – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos teisėtumo, šios įmonės veikla teismo posėdyje buvo aiškinamasi tiek, kiek tai reikšminga sprendžiant konkretaus fizinio asmens – V. Č. administracinės atsakomybės klausimą. Teismo posėdyje apklaustas įmonės vadovas liudytojas V. L. paaiškino, kad šiuo metu įmonės darbuotojų vairuojamuose automobiliuose yra nauja tarifinė kortelė, nenurodant užmokesčio už kilometražą, bet už laiką. Tačiau ši aplinkybė nešalina V. Č. atsakomybės už 2013-10-05 padarytą pažeidimą. Be to, liudytojas V. L. kartu paaiškino, kad nuomos sutartis, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, turi būti rašytinė. Teismas taip pat nenustatė, kad sustabdžius V. Č. automobilį ir tikrinant jo dokumentus ar nagrinėjant administracinę bylą pirmąja instancija, būtų buvę padaryti esminiai įstatymo procesinių ar procedūrinių normų pažeidimai. Nėra jokio pagrindo teiginiams, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir skundžiamą nutarimą priėmė subjektai, kuriems tokia kompetencija nesuteikta. Pagal ATPK 259¹ straipsnį savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai gali surašyti administracinius protokolus pagal ATPK 172 straipsnį dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu. Pagal ATPK 221 straipsnį, Administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų nagrinėja, be kitų atvejų, administracinių teisės pažeidimų bylas pagal ATPK 172 straipsnį (dėl vertimosi automobilių transporto verslu). Taip ir buvo padaryta šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas daro išvadą, kad pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

V. Č. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis