Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas, V. Č. skundas netenkintas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas, teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. nubaustas už tai kad jis 2013 m. spalio 5 d. apie 1.45 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, automobiliu VW Sharan, v/n (duomenys neskelbtini), su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo, be taksometro salono viduje, teikė taksi paslaugas (vežė keleivį), neturėdamas galiojančio taksi leidimo veiklai. Tokia veikla V. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2013 m. spalio 31 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. Č. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir nubaudė 750 Lt bauda.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. Č. apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. priėmė nutartį, kuria V. Č. skundas netenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi pagrįstai nutarė V. Č. skundo netenkinti, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į teismui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė šios bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas pažymi, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas minėtą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo išvadomis, be to, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, teismui nepateikė ir apeliantas

V. Č. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: 2013 m. spalio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 2 d. V. Č. darbo VšĮ „L. B.“ pažymėjimas, 2013 m. spalio 5 d. transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 5 d. vienkartinė keleivių pervežimo sutartis - užsakymas, 2013 m. gegužės 2 d. V. Č. darbo sutartis su VšĮ „L. B.“.

Pažymėtina, kad iš 2013 m. spalio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad jame yra užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, kurį padarė V. Č., nurodyta pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Tuos pačius duomenis iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai - 2013 m. spalio 5 d. transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 5 d. vienkartinė keleivių pervežimo sutartis - užsakymas.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančių duomenų visumą bei pagrįstai pripažino juos V. Č. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 172 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad ši norma yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatą.

2013 m. spalio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimus.

Pagal Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas.

Analogiškas reglamentavimas nustatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse, kurių 2 punkte yra numatyta, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkte.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. Č. nustatyta tvarka išduoto leidimo taksi veiklai neturėjo. Skundžiamoje nutartyje yra pagrįstai pažymėta, kad norint nustatyti, kokia veikla – keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ar automobilio nuomos su vairuotoju buvo faktiškai vykdoma, būtina vertinti faktines byloje nustatytas aplinkybes, pirmenybę suteikiant ne tokios veiklos formai, o paslaugos turiniui.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas atriboti taksi veiklą nuo automobilio nuomos su vairuotoju veiklos, pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.512 straipsnį, pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį, nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.513 straipsnio nuostatas, transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, nepaisant jos termino, turi būti rašytinė. Apylinkės teismas pagrįstai nelaikė kartu su V. Č. skundu pateiktų transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. spalio 5 d. vienkartinės keleivių pervežimo sutarties – užsakymo įrodymais, patvirtinančiais aplinkybę, kad šie dokumentai iš tikrųjų buvo užpildyti ir sudaryti dėl 2013 m. spalio 5 d. apie 1.45 val. įvykusio keleivių pervežimo, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėti dokumentai būtų iš tikrųjų buvo sudaryti būtent 2013 m. kovo 5 d. be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad apeliantas šių dokumentų nepateikė, kai buvo tikrinamas 2013 m. kovo 5 d. Pažymėtina, kad iš 2014 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismo posėdyje apklaustas liudytojas F. P. parodė, kad keleiviai paklausti, ar buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, pasakė, kad nebuvo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad rašytinė nuomos sutartis su keleiviais šiuo konkrečiu atveju nebuvo sudaryta. Taigi šiuo atveju V. Č. vykdyta veikla (paslauga) pagal savo turinį atitinka taksi veiklą.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad automobilis turi žymėjimus ant šonų „nuoma“, bei ant stogo plafoną be jokių nuorodų į taksi teikimo paslaugų informaciją, šiuo atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl V. Č. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, nes jo kaltė yra įrodyta byloje esančių ir aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Apelianto argumentas, kad jis pateikė darbo sutartį, darbuotojo pažymėjimą, parodė privalomus pildyti (ir dalinai užpildytus) kelionės pradžioje­ - pabaigoje dokumentus, darbo tabelį, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi yra paneigtas byloje surinktais įrodymais, nes, kaip jau buvo minėta, apeliantas išvardintus dokumentus pateikė ne tuo metu, kai buvo tikrinamas, o su savo skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui bei nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti vienareikšmišką išvadą, kad šie dokumentai buvo sudaryti būtent įvykio dieną, o ne vėliau.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir apelianto argumentas, kad direktoriaus nurodymu neprivalo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios kontrolės skyriaus darbuotojams turimos dokumentacijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, ir šių priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad F. P. yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas, taigi jis turėjo įstatyme numatytą teisę tikrinti V. Č. dokumentus, o V. Č. privalėjo jam juos pateikti. Byloje nėra duomenų, kad F. P. būtų viršijęs jam įstatymų suteiktus įgaliojimus. Taigi darytina išvada, kad V. Č., F. P. pareikalavus, privalėjo pateikti jam visus reikiamus dokumentus.

Apelianto teigimu, nėra pateikti pagrįsti įrodymai, kad Olandijos piliečiai kalbėjo apie nepasirašytą „sutartį­ užsakymą“. Šis apelianto teiginys yra paneigtas byloje surinktais įrodymais. 2014 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio protokole yra užfiksuota, kad F. P. paklausius keleivių, ar buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, jie pasakė, kad nebuvo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog F. P. arba V. Č. vežti užsienio piliečiai turi pagrindą apkalbėti V. Č. arba turėti kitokį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tokių duomenų teismui nepateikė ir apeliantas.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad paslauga neįvykdyta iki galo, nes jis nepaėmė pinigų, šiuo atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl jo kaltės pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį.

Apelianto argumentas, jog iš ūkinės veiklos reglamentavimo principų išplaukia, kad nors keleivis paprastai yra vežamas tam tikru maršrutu lengvuoju automobiliu „taksi“, tai nedraudžia jam gauti analogišką paslaugą kita forma, t. y. išnuomojant automobilį su vairuotoju tam tikrai kelionei, vertintina kaip jo subjektyvi nuomonė, kuri yra paneigta byloje surinktais įrodymais bei įstatymų numatytais reikalavimais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai V. Č. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.