- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-16
- Bylos Nr.
- 2-1419/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Egidijus Žironas (pran.), Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos spauda“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Media House“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Egidijaus Žirono (kolegijos primininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas užtikrinti atsakovo nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-4568-232/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Media House“ dėl nuomos mokesčio priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB ,,Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 490 875 Lt skolą, 399 654,10 Lt negautų pajamų, 11,23 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi nusprendė atsakovo atžvilgiu imtis laikinųjų apsaugos priemonių – neviršijant ieškinio sumos, areštuoti atsakovui UAB ,,Media House“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą. Tuo atveju, jei atsakovas neturi nurodyto turto ar jo esant nepakankamai, teismas leido areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir/ar turtines teises, neviršijant ieškinio sumos.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Media House“ pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 989 638,12 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir nutarė įpareigoti ieškovą UAB ,,Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrą įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 989 638,12 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją tokiai pat sumai.
Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas reikalavimą užtikrinti nuostolius kildina iš 2010 m. vasario 5 d. reklamos sutartimi su UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu bei dėl minėtos sutarties nutraukimo kylančiomis neigiamomis pasekmėmis, t.y. negalėjimo vykdyti sutartimis su UAB ,,Trendmark“ ir UAB ,,Via Media“ prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi turto areštas varžo galimybes disponuoti turimu turtu, trikdo atsakovo komercinę veiklą, atsakovas negali tinkamai vykdyti įsipareigojimų tretiesiems asmenims, teismas sprendė, jog atsakovas patiria ir ateityje galimai patirs nuostolius.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netyrė ar ieškovas, tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas, o atsakovas kreiptųsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo, būtų pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovas įsteigtas dar 1996 metais, turi nepriekaištingą reputaciją, sėkmingai vykdo veiklą, valdo 320 kioskų ir parduotuvių tinklą Lietuvoje, kuriame dirba 821 darbuotojas, bendrovė priklauso Suomijos kapitalo kompanijai ,,Rautakirja“, kurios grynieji pardavimai 2009 metais sudarė 2,8 milijardus litų, o pelnas buvo 83 milijonai litų. Ši grupė yra didžiausio Šiaurės Europos žiniasklaidos koncerno ,,Sanoma“, veikiančio dvidešimtyje Europos šalių, dalis. Atsakovo reikalaujama įnešti suma sudaro tik 1 procentą minėtos įmonių grupės pelno už praėjusius metus, todėl nėra jokios grėsmės, kad ieškovas nesugebės įvykdyti galimo teismo sprendimo. Be to, pažymi, kad ieškovas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertės yra 3 474 800 Lt. Kadangi atsakovas turi finansinių sunkumų bei neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, jo atžvilgiu būtina palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones. Tvirtina, jog ieškovo nurodyti nuostoliai yra tariami arba neturi teisiškai reikšmingo ryšio su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsakovo nurodomi nuostoliai kildinami iš netesybų, tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką, teismai yra linkę ženkliai mažinti sutartines baudas ar kitokio pobūdžio netesybas. Pagal 2010 m. vasario 5 d. reklamos paslaugų sutartį su UAB ,,Laisvas nepriklausomas kanalas“ rizika nuostoliams kilti atsirado ne dėl atsakovo piniginių lėšų arešto, bet dėl paties atsakovo didelio nerūpestingumo ir nepamatuotos rizikos prisiėmimo. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos prieš dvi savaites iki sutarties pasirašymo, taigi atsakovas, būdamas rūpestingu, privalėjo įvertinti tokios sutarties sukeliamas pasekmes, kadangi žinojo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktą, tačiau vis tiek pasirašė sutartį ir susitarė dėl 35 procentų sutarties vertės dydžio netesybų. Atsakovo veiksmai po sutarties sudarymo kelia abejonių dėl paties atsakovo ketinimų vykdyti sutartį. Antstolei areštavus dalį atsakovo lėšų, šis pagal sutartį nepervedė nei vieno lito, todėl pasekmės kilo dėl paties atsakovo kaltės. Dėl 2010 m. vasario 12 d. sutarties su UAB ,,Trendmark“ apeliantas pažymi, jog dėl šios sutarties nuostolių atsakovas nepatirs, nes jo vadovas yra susijęs su minėta bendrove, t.y. R. R. buvo UAB ,,Trendmark“ direktoriumi. Dėl 2010 m. vasario 2 d. sutarties su UAB ,,Via Media“ apeliantas nurodo, kad R. R. nuo 1997 m. iki 2006 m. buvo šios įmonės darbuotojas, taip pat buvo įtariamas dėl draudžiamų susitarimų su minėta įmone, todėl egzistuoja tikimybė, kad atsakovas fiktyviai sudarė sutartis, siekdamas turto arešto panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Media House“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo finansinė padėtis yra neaiški, kadangi su atskiruoju skundu ieškovas teismui pateikė duomenis ne apie savo, bet apie ieškovo akcininko Suomijos kapitalo bendrovės ,,Rautakirja“ finansinę būklę. Kadangi ieškovas yra ribotos civilinės atsakomybės subjektas, jo dalyvis nėra ir negali būti atsakingas už ieškovo prievoles tuo atveju, jeigu ieškovas jų nesugebėtų įvykdyti. Taigi ieškovo pateikti Suomijos kapitalo bendrovės ,,Rautakirja“ finansiniai rodikliai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškovo mokumo ir galimybių atlyginti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtus nuostolius. Iš juridinių asmenų registre paskelbto ieškovo balanso matyti, kad ieškovo turto vertė yra 42 320 971 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 44 640 616 Lt, kas rodo, kad ieškovas galimai būtų nepajėgus atlyginti atsakovo nuostolius. Tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto už 3 474 800 Lt, nereiškia, kad jis bus pajėgus atlyginti atsakovo nuostolius, nes turto vertė nustatyta 2008 m., todėl šiuo metu gali būti ženkliai sumažėjusi. Kadangi didžiąją ieškovo turto dalį sudaro spaudos kioskai, atsižvelgiant į jų specifinę funkcinę paskirtį, jų likvidumas iš esmės yra abejotinas. Be to, dalis ieškovo turto yra apsunkinta hipoteka, todėl ieškovo galimybės atlyginti atsakovo nuostolius yra abejotinos. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo visus nuostolius sudaro tik netesybos pagal sutartis, kurios greičiausiai teismuose bus sumažintos. Pagal teismų formuojamą praktiką netesybos yra iš anksto šalių aptarti nuostoliai, kurių kompensavimas yra privalomas, todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimą. Tvirtina, jog atsakovas teismo prašė užtikrinti tik minimalius nuostolius, o realiai patirti nuostoliai yra ženkliai didesni. Ieškovo spėliojimai, jog atsakovo patirti nuostoliai netesybų forma gali būti sumažinti, yra nereikšmingi, nes atsakovas, pateikdamas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, privalo pateikti tik preliminarų jų paskaičiavimą. Atsakovas po to, kai jam buvo pareikštas ieškinys neprivalėjo sustabdyti savo verslo, nebesudarinėti naujų sutarčių ir pan., todėl visi atsakovo sudaryti sandoriai buvo realūs, juos sudarydamas atsakovas siekė plėtoti įmonės veiklą ir didinti gaunamas pajamas, taigi ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovo patirti nuostoliai yra tariami.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, užtikrinant ieškinį, susijęs su tam tikru asmens (atsakovo), kurio atžvilgiu jos taikomos, teisių ribojimu. Todėl pagal CPK 147 straipsnio nuostatas teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar pareiškėjas, kurio prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateiktų asmens, kurio atžvilgiu nustatytos šios priemonės, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija (CPK 2 str., 17 str., 147 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių ir nutarė areštuoti atsakovo turtą, neviršijant 890 529,10 Lt sumos. Nuo šio momento atsakovas įgijo teisę motyvuotai prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Tačiau įstatymas teismo neįpareigoja, atsakovui pareikalavus, visais atvejais imtis priemonių, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas paprastai nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis aiškiai galima prognozuoti nuostolių atsiradimo galimybę, kai yra žinių, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, kai atsakovas, prašantis galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikia informaciją apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2009).
Atsakovas UAB ,,Media House“ nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtinybę kildina iš 2010 m. vasario 5 d. reklamos su UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu bei dėl minėtos sutarties nutraukimo kylančiomis neigiamomis pasekmėmis, t.y. negalimumu įvykdyti kitomis sutartimis, sudarytomis su UAB ,,Trendmark“ ir UAB ,,Via Media“, prisiimtų įsipareigojimų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas 2010 m. vasario 5 d., kaip reklamos paslaugas teikianti įmonė, sudarė reklamos paslaugų pirkimo sutartį Nr. 20100205 su UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. 2010 m. vasario 10 d. atsakovas su UAB ,,Trendmark“ sudarė sutartį Nr. T-MH/100302 bei 2010 m. vasario 12 d. sutartį Nr. VIA-MH/100302 su UAB ,,Via Media“ dėl išskirtinių teisių įsigyti teisę į reklaminį laiką Pasaulio futbolo čempionato transliacijose LNK kanale. UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2010 m. balandžio 23 d. atsakovui pranešė, jog vienašališkai nutraukia reklamos pirkimo sutartį ir pareikalavo sumokėti 357 210 Lt baudą. Atsakovas tvirtina, jog dėl šios sutarties vienašališko nutraukimo jis privalės sumokėti UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir 255 150 Lt komisinį mokestį, o taip pat negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų UAB ,,Trendmark“ ir UAB ,,Via Media“, dėl ko privalės UAB ,,Trendmark“ sumokėti 104 999,99 Lt baudą, 59 999,99 Lt delspinigių, o UAB ,,Via Media“ 140 183,68 Lt baudą ir 72 094,46 Lt delspinigių, iš viso 377 278,12 Lt.
Kadangi pagal teismų formuojamą praktiką nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimais, tais atvejais, kai atsakovas įrodinėja patyręs nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, subjektines teises jis turi ginti ne CPK 147 straipsnio nustatyta tvarka, reikalaudamas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, bet reikšdamas ieškinį bendra tvarka dėl patirtų nuostolių atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 2-321/2009), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip pripažįsta atsakovas 2010 m. vasario 5 d. UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų baudą. Atsakovas taip pat tvirtina, kad UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vienašališkai nutraukus reklamos sutartį, atsakovas negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal sutartis dėl reklaminio laiko perpardavimo, sudarytas su UAB ,,Trendmark“ ir UAB ,,Via Media“, dėl ko taip pat privalės sumokėti baudas ir delspinigius. Taigi atsakovas, manydamas, kad dėl pareikšto ieškinio ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė realius nuostolius, turi teisę dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą bendra tvarka.
Kita vertus, visos minėtos sutartys buvo sudarytos jau po to, kai teismas atsakovo atžvilgiu ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių, taigi atsakovui buvo žinoma, jog dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis gali būti nepajėgus įvykdyti tokio masto įsipareigojimų (pagal 2010 m. vasario 5 d. sutartį atsakovas iki 2010 m. kovo 5 d. privalėjo UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ už Pasaulio futbolo čempionato transliacijos metu reklamai suteikiamą laiką sumokėti 1 020 600 Lt), tačiau nepaisant to, jis vis tiek prisiėmė riziką ir, net nesusitardamas dėl mokėjimų atidėjimo ar išdėstymo, sudarė abejotinas itin didelės vertės reklamos ir jos perpardavimo sutartis. Šios aplinkybės leidžia teismui abejoti atsakovo gerais ketinimais ir paneigia atsakovo dėstomus argumentus, susijusius su būtinybe imtis atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Be to, atkreipiamas atsakovo dėmesys, jog nuostolių atlyginimo institutas skirtas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-836/2007).
Atsakovas teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl poreikio taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo ir atsakovo išdėstytų argumentų, susijusių su atsakovo finansine būkle ir realiomis galimybėmis atliginti nuostolius atsakovui, jei ieškinys būtų atmestas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą nutartį, todėl nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetant (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti.
Atmesti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Media House“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.