- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-26
- Bylos Nr.
- 2-1438/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hemiris ir Ko“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lomita“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hemiris ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hemiris ir Ko“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-3292-431/2009, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lomita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hemiris ir Ko“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Lomita“ ieškiniu prašė teismo:
I. Pripažinti negaliojančiais:
1) 2008 m. balandžio 22 d. tarp trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „SEB lizingas“ ir atsakovo UAB „Hemiris ir ko“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl vilkiko Volvo FH12 įsigijimo;
2) 2008 m. balandžio 22 d. tarp ieškovo UAB „Lomita“, atsakovo UAB „Hemiris ir ko“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „SEB lizingas“ pasirašytą priėmimo – perdavimo aktą;
II. Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovui UAB „Lomita“ iš atsakovo UAB „Hemiris ir ko“:
1) 111 228,50 Lt, sudarančių vilkiko Volvo FH12 pardavimo kainą;
2) 12 175,29 Lt nuostolių atlyginimo ir procesines palūkanas.
Šalies argumentai
Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą 123 403,79 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, atsakovo pinigines lėšas, neviršijant 123 403,79 Lt sumos, uždraudžiant teisę disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Lomita“ pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Prašė įpareigoti ieškovą pateikti 480 000 Lt dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, pervedant lėšas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją šiai sumai. Prašyme nurodė, kad antstolis, vykdydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sudarė UAB „Hemiris ir Ko“ turto aprašą bei priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Tokiu būdu šiuo metu yra areštuotas UAB „Hemiris ir Ko“ kilnojamasis, nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos. Esant tokiai situacijai, atsakovas kiekvieną dieną patiria nuostolių. UAB „Hemiris ir Ko“ yra veikianti įmonė, užsiimanti maisto produktų gamyba ir pakavimu. Įmonės veikla yra susijusi su nuolatiniais atsiskaitymais su žaliavos tiekėjais. Areštavus įmonės sąskaitas banke, bus visiškai paralyžiuota jos veikla. Atsakovas paskaičiavo, kad dėl jo turto arešto nuostoliai sudarys maždaug po 40 000 Lt per mėnesį. Atsakovas mano, jog bylos nagrinėjimas gali tęstis metus, todėl prašo teismą įpareigoti ieškovą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 480 000 Lt sumą galimų atsakovo nuostolių atlyginimui užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Teismas pabrėžė, kad paprastai atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas taikomas tais atvejais, kai pagal bylos duomenis galima pagrįstai prognozuoti, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Atsakovas tokių aplinkybių nepagrindė įrodymais, o jo pateikti duomenys apie tai, jog įmonė turi įsipareigojimų tiekėjams ir kreditoriams, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas dėl jo turto arešto patirs nuostolius ateityje. Aplinkybė, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį, sudarė areštuojamo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto aprašą, tačiau jo neįvertino, bei priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kas atsakovui sukėlė ypač didelių nepatogumų, nereiškia, jog šis klausimas gali būti sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Atsakovas turėjo galimybę skųsti antstolio veiksmus atitinkamam apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Hemiris ir Ko“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovą pateikti 480 000 Lt dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Skundą grindžia šiais motyvais:
Teismas neatsižvelgė į tai, jog pasirengimo nagrinėti bylą metu sprendžiami klausimai, susiję su užsienio juridinių asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis. Tai prailgintų bylos nagrinėjimo trukmę ir padidintų atsakovo galimus nuostolius.Akivaizdu, jog dėl atsakovo viso turto ir piniginių lėšų arešto įmonė patirs didelių nuostolių, nes negalės laiku atsiskaityti su kreditoriais (tiekėjais). Pagrįsti tokių nuostolių konkretaus dydžio atsakovas neturi pareigos, o jų dydis nustatomas remiantis tikimybių pusiausvyros principu.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Lomita“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Procesiniai sprendimai byloje dėl užsienio juridinių asmenų įtraukimo į bylą kol kas nėra priimti, o atsakovo teikiami aiškiai nepagrįsti atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių gali reikšti sąmoningą bylos vilkinimą. Atsakovas UAB „Hemiris ir Ko“ yra pateikęs skundą Mažeikių rajono apylinkės teismui dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį vykdžiusio antstolio veiksmų ir ši bylą dar nėra išnagrinėta.Atsakovo turtą areštavęs teismas suteikė teisę atsakovui mokėti darbuotojams atlyginimą, atsiskaityti su valstybės biudžetu. Be to, UAB „Hemiris ir Ko“ yra didelė įmonė, jos įstatinis kapitalas 400 000 Lt.Teismui patenkinus atsakovo prašymą, ieškovas negalėtų sumokėti 480 000 Lt atsakovo galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti, o tai reikštų, kad yra panaikinamas teismo taikytas atsakovo turto areštas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinės kovos galimybės. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui ateityje iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 147 str.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-730/2009).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkino, kadangi nutarė, jog jis neįrodė šių nuostolių atsiradimo (CPK 12 str.). Su tokia išvada galima sutikti, tačiau tik iš dalies. Svarbiausia, jog teismas atsakovo prašymą sprendė ir atmetė, neišsiaiškinęs visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Byloje nustatyta, jog teismo nutartį dėl atsakovo turto arešto vykdęs antstolis 2009 m. balandžio 9 d. aprašė atsakovui nuosavybės teise priklausančias keturias transporto priemones ir dalį statinių, o 2009 m. balandžio 23 d. aprašė ir atsakovui priklausantį 2198,02 kv. m. ploto administracinį pastatą, esantį Statybininkų g. 3, Ventoje, Akmenės rajone (b.l. 5, 12). Nepaisant aprašyto turto, antstolis 2009 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymais areštavo atsakovo pinigines lėšas, atitinkančias ieškinio sumą, t. y. 123 403,79 Lt (b.l. 13-15). Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad atsakovas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriais nutarta areštuoti įmonės sąskaitose esančias pinigines lėšas 123 403,79 Lt sumai, tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi skundo netenkino (civilinės bylos Nr. 2-2932-715/2009). Ši nutartis įsiteisėjo. Visgi tai, kad antstolio atliktas atsakovo piniginių lėšų areštas yra teisėtas, dar nereiškia, kad atsakovas dėl to negali patirti nuostolių. Šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar atsakovo sąskaitose apskritai buvo piniginių lėšų, jeigu taip, kiek, t. y. nėra žinoma, kokio dydžio piniginėmis lėšomis atsakovas realiai negali naudotis dėl taikyto arešto, taip pat, ar dėl piniginių lėšų sąskaitose arešto atsakovas gali patirti nuostolių ateityje. Nežinant šių duomenų, negalima teisingai išspręsti klausimo, ar atsakovas dėl jam taikyto piniginių lėšų arešto gali patirti nuostolių.
Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neišsiaiškino visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšimų aplinkybių ir dėl to neatskleidė bylos esmės. Dėl šių priežasčių žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo perduotinas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi išsiaiškinti, kiek piniginių lėšų buvo atsakovo sąskaitose, kuriose esančias pinigines lėšas aprašė antstolis. Be to, nagrinėjant šį klausimą iš naujo, atsakovas turi teisę pateikti motyvuotus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, kad ir kito turto, kurį aprašė antstolis, areštas, gali sukelti jam nuostolius, ir pateikti teismui tai pagrindžiančius paskaičiavimus. Tuo pačiu pastebėtina, kad antstolis aprašė atsakovo registruotinus daiktus, tačiau jų neįkainojo, o piniginėms lėšoms taikė areštą visa ieškinio suma. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas turi teisę kreiptis į antstolį dėl aprašytų daiktų įkainojimo ir arešto pinginėms lėšoms panaikinimo tokia suma, kokia bus įkainoti areštuoti daiktai. Jeigu, antstolio nuomone, šie daiktai yra nelikvidūs ir neturi pinginės vertės, areštas jiems turėtų būti panaikintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovo UAB „Hemiris ir ko“ galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.