Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: D. T., V. T., antstolė Irena Bakšienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0115/23/01105, Nr. 0115/23/01237 nustatyta, kad antstolė Irena Bakšienė vykdo minėtas vykdomąsias bylas, kuriose skolininkas yra D. T. dėl skolų išieškojimo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.

Vykdydama išieškojimą antstolė nustatė, kad skolininkas lėšų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimus, neturi. „Sodros“ duomenimis skolininkas šiuo metu dirba, lėšos išskaitomos iš darbo užmokesčio, tačiau išieškoma suma yra didelė, todėl tikslinga nukreipti išieškojimą ir į sutuoktinės darbo užmokestį. Byloje nustatyta, kad D. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. T.. Iš byloje esančių antstolės gautų duomenų iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų nustatyta, kad V. T. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbines pajamas, todėl 2023 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu Nr. S-23-115-31463 antstolė areštavo ½ dalį V. T. priklausančio darbo užmokesčio, esančio (būsiančio) (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), ir kitų ateityje gausiančių pajamų, bet ne daugiau, kaip lėšų arešto mastas, t. y. 9909,36 Eur bei nurodė (duomenys neskelbtini) areštuotas pinigines lėšas, t. y. ½ dalį V. T. priklausančio darbo užmokesčio saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo.

2023 m. rugsėjo 6 d. priimtas patvarkymas Nr. S-23-115-31473 dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo. Skolininkui D. T. pasiūlyta per 20 d. nuo turto arešto akto surašymo dienos antstoliui pateikti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, formą. Antstolės dokumentai registruota pašto siunta buvo išsiųsti 2023 m. rugsėjo 21 d. D. T. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti, neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą, taip pat išsiųsti skolininkui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Skolininko sutuoktinei ir V. T. antstolės dokumentai išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 604 straipsnį procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Skolininkas nustatytu terminu nepateikė užpildyto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, todėl 2022 m. rugsėjo 27 d. pasiūlymu Nr. S-23-115-34309 antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine V. T., nustatymo.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinės asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė ir tokiu atveju santuokos sudarymo momentas nėra kriterijus prašymui dėl turto dalies nustatymo netenkinti. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.

Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas su sutuoktine nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp D. T. ir V. T. nėra nutraukta. Pagal šios civilinės bylos bei vykdomųjų bylų duomenis, skolininko D. T. vardu registruoto realizuotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Skolininkas dirba, lėšos yra išskaitomos iš jo darbo užmokesčio, tačiau išieškoma suma yra didelė.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Dėl to laikytina, kad skolininko D. T. sutuoktinės V. T. gaunamos pajamos yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis ir į ją gali būti nukreiptas išieškojimas vykdomosiose bylose, kuriose skolininkas yra D. T. (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Dėl išdėstyto, nustatytina, jog skolininkui D. T. priklauso ½ dalis areštuotų jo sutuoktinės V. T. gaunamų pajamų (CPK 667 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti, kad skolininkui D. T. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. T. priklauso ½ dalis gaunamos ar ateityje gautinos pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, bei sutuoktinio banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas pagal skolininko D. T. prievolę.

Skolininko turto dalis nustatoma tik areštuotame bendrame turte. Skolininko bendraturtis, nesvarbu, tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko prievoles, todėl, areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas galimas po to, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis). Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad nustatyti skolininko dalį galima tik tame bendrąja jungtine nuosavybe valdomame turte, kuris buvo antstolio aprašytas ir areštuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Iš vykdomosios bylos Nr. Nr. 0115/23/01105 medžiagos matyti, kad šioje vykdomojoje byloje (ir kitose D. T. atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose) nebuvo areštuota V. T. gaunama ar ateityje gautina pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei jos banko sąskaitoje esančios ar ateityje būsiančios piniginės lėšos. Pažymėtina, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. priimtame patvarkyme Nr. S-23-115-34309, kuriuo antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine V. T., nustatymo, nurodytas tik 2023 m. rugsėjo 6 d. patvarkymas Nr. S-23-115-31463 ir jokie kiti turto arešto aktai nėra minimi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 26,56 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 5,00 Eur, todėl priteistinos iš skolininko D. T. (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis jo sutuoktinės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų areštuotų pajamų.

Priteisti iš skolininko D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei, valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0115/23/01105, Nr. 0115/23/01237 grąžinti antstolei Irenai Bakšienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.