Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei, dalyvaujant pareiškėjos V. Š. atstovui advokatui Dimitrijui Fomkin, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Š., Vilniaus miesto 16 notarų biuro notarė Dalia Jungevičienė, Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė, VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos mama A. Š. ir tėvas R. Š. susituokė 1982-05-15. Pareiškėja buvo vienintelis jų vaikas; 1994-03-04 mama įsigijo butą, kuris viešajame registre buvo įregistruotas motinos A. Š. vardu, tėvo vardu joks turtas įregistruotas nebuvo; Tėvai faktiškai kartu nustojo gyventi 1985 metais, o santuoką nutraukė 1995-05-02. Nutraukiant santuoką, turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas; Nurodė, kad pareiškėjos tėvas R. Š. mirė 2010-07-02. Velionis jokio testamento nepaliko, taip pat nebuvo pradėtos paveldėjimo bylos nei pagal turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, nei pagal paskutinę tėvo registruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Nors mama butą įsigijo 1994-03-04 kuomet su tėvu jau nebegyveno, bet vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001-07-01 (toliau – SŠK) 21 straipsniu, šis butas buvo jos ir R. Š. bendroji jungtinė nuosavybė; 2010-07-02 mirus pareiškėjos tėvui, nei pareiškėja, nei pareiškėjos mama per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad pareiškėjos mama nesikreipė dėl to, kad jau senai gyvena Amerikoje, o pareiškėja – dėl to, kad tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjus valdyti. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos bankiniai mokėjimai už butą, t. y. pareiškėja ir iki tėvo mirties, ir jam mirus, nuolat mokėjo už butą visus komunalinius mokesčius.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono 2-asis notarų biuras teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas iš esmės palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus ir pareiškimą prašė tenkinti. Papildomai nurodė, jog suinteresuotas asmuo A. Š. 1982-05-15 susituokė su velioniu R. Š.. Sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi 1985 m. 1994 m. suinteresuotas asmuo A. Š., dar būdama santuokoje su velioniu R. Š., įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo A. Š. santuoką su velioniu R. Š. nutraukė 1995-05-02. Nutraukus santuoką turtas nebuvo padalintas. R. Š. mirė 2010-07-02. Pareiškėjos atstovas paaiškino, jog pareiškėja po tėvo mirties butą pradėjo faktiškai valdyti kaip savo. Tiek esant gyvam tėvui, tiek po jo mirties pareiškėja mokėjo mokesčius už buto priežiūrą. Nors pareiškėja gyvena Ispanijoje, tačiau butą, esantį Vilniuje, nuomoja, moka mokesčius. (El. b. l. 72-73).

Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Vilniaus miesto 16 notarų biuro notarė Dalia Jungevičienė, Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė prašymus nagrinėti bylą nedalyvaujant (El. b. l. 46-47, 51, 73).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad velionis R. Š. ir A. Š. 1982-05-15 sudarė santuoką, kuri Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1995-05-02 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2⁴-2181/95, buvo nutraukta (El. b. l. 11). Santuokos metu, t. y. 1983-05-19 šeimoje gimė vienintelis vaikas – pareiškėja (El. b. l. 5-7). Teismo sprendime nurodyta, jog santuoka faktiškai buvo iširusi nuo 1988 m. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 1994-03-04 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu suinteresuotas asmuo A. Š. nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (El. b. l. 9). Byloje esantis rašytiniai įrodymai patvirtina, jog duomenų apie R. Š. įregistruotą turtą viešuose registruose nėra (El. b. l. 10-11, 14-15).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. jog pareiškėja po savo tėvo R. Š. mirties 2010-07-02 priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusį jį (palikimą) valdyti (El. b. l. 1-3).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnius, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti esant šioms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po pareiškėjos tėvo, velionio R. Š., mirties 2010-07-02, faktiškai pradedama paliktą turtą valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad velionis R. Š. su pareiškėjos motina nuo 1988 m. nevedė bendro ūkio. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja už buto eksploatavimą mokėjo komunalinius mokesčius (El. b. l. 16-33). Bylos duomenimis, suinteresuotas asmuo A. Š. neprieštarauja tam, kad pareiškimas būtų tenkintinas (El. b. l. 35-36, 73). Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja faktiškai butu naudojasi po tėvo (R. Š.) mirties. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po savo tėvo mirties 2010-07-02 priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjusi valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja V. Š. priėmė savo tėvo R. Š. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjo R. Š. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 3,78 Eur dydžio išlaidų, susijusiu su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas). Esant šiai aplinkybei iš pareiškėjos valstybės naudai priteistina 3,78 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2010-07-02, faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip mirusiojo tėvo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdinio, teises ir pareigas.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).

Priteisti iš pareiškėjos V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,78 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.