Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. G. surašytas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 11 d., 02 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tokiais veiksmais A. G. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teismui paaiškino, kad nematė, jog iš kairės pusės jį stabdytų, vyko reidas, dešinėje kelio pusėje stovėjo trys mašinos sustabdytos ir patruliai tarp jų, jis buvo susitelkęs į dešinę pusę, nes ten buvo keturi pareigūnai ir žiūrėjo į jo pusę. Suprato, kad yra stabdomas tik (duomenys neskelbtini), tada pamatė policijos pareigūnus su švyturėliais, jie pasuko į jo pusę, niekas daugiau į tą pusę nesuko, todėl suvokė, kad pareigūnai stabdo būtent jį ir sustojo. Pagrindo pasišalinti neturėjo, buvo blaivus (b. l. 10-11, 58-59).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. D. parodė, kad gruodžio mėnesį buvo vykdomas priemonių planas dėl neblaivių vairuotojų ir kitų nusikaltimų, jis ir kolegos stovėjo (duomenys neskelbtini). Iš viso buvo apie 12 pareigūnų, 6 tarnybiniai automobiliai. Stabdė ir tikrino visus automobilius. Jis pamatė, jog atvažiuoja automobilis nuo (duomenys neskelbtini). Buvo apie keturios valandos nakties. Jis stovėjo ant dviejų ištisinių linijų, su stabdymo lazdele, skersai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens važiavimo krypties, stabdė rodydamas, kad sustotų. Matė vairuotojas nereaguoja, todėl nuėjo į trečią eismo juostą, arčiau antros eismo juostos ir dar kartą parodė sustoti. A. G. net nepristabdęs nuvažiavo. Kolegos D. K. ir M. L. sėdo į vieną tarnybinį automobilį, jis į kitą. Pamatė, jog automobilis užsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kolegos iš priekio užblokavo, jis iš galo su švyturėliais ir automobilis buvo sustabdytas. A. G. paaiškino, kad nestojo, nes jis stabdė nusisukęs nuo vairuotojo. Automobilyje sustabdymo metu buvo trys jaunuoliai, alkoholio kvapas iš automobilio nesklido, vairuotojo dokumentai tvarkingi, kitų pažeidimų nebuvo nustatyta. Sustabdymo vietoje nėra filmuojama, jo tarnybiniame automobilyje taip pat nebuvo filmavimo įrangos. Nors buvo naktis, apšvietimas buvo geras, jis pradėjo automobilį Mazda, vairuojamą A. G., stabdyti prieš 100 metrų, jų akys susitiko. Garsinio signalo nenaudojo (b. l. 30-33).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad gruodžio 10 dieną, važiavo iš draugo, nuo (duomenys neskelbtini) pusės, vairavo A. G.. Nutarė paimti jo draugę prie (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve matė, jog vykdomas reidas. Jis sėdėjo galinėje sėdynėje, visi pamatė, kad mums dešinėje yra vykdomas reidas. Matė iš dešinės pareigūną, bet nematė, kad rodytų kažkokius ženklus. Greičio A. G. vairuojamas automobilis neviršijo, privažiavo sankirtą su (duomenys neskelbtini) prospektu. Net nusistebėjo, kad nestabdė. Sustojo prie žalios rodyklės ir važiuojant (duomenys neskelbtini) prospektu įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tada už jų automobilio pamatė, kad su švyturėliais važiuoja policija. A. G. pasakė, kad reikia sustoti ir jie sustojo. Viena pareigūnų mašina sustojo už jų, o kita po kiek laiko sustojo priešais juos. Garsinio signalo pareigūnai nebuvo įsijungę, tik naudojo šviesos signalą (b. l. 32-33).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. J. parodė, kad įvykio dieną buvo pas draugą (duomenys neskelbtini). A. G. vairavo, važiavo į miesto centrą. A. G. draugė buvo senamiestyje ir jie važiavo jos paimti, nusuko (duomenys neskelbtini) gatve. Pamatė vykstantį reidą, A. G. sulėtino greitį, galvojo gal stabdys. Nematė nei vieno pareigūno, kuris juos stabdytų ir pravažiavo. Nusuko į (duomenys neskelbtini) prospektą, prieš sukant į (duomenys neskelbtini) gatvę pamatė su švyturėliais atvažiuojančius pareigūnus jiems už nugaros. Sustojo, įsijungė avarinį signalą. Viena mašina užblokavo jų automobilį iš priekio, kita - iš galo. Kai iš galo priartėjo policijos automobilis, garsinio signalo nebuvo. Priėjo pareigūnai, atidarė duris, liepė išlipti, sakė, jog jie laisvi, gali išeiti ir jie išėjo (b. l. 33-34).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. Š. parodė, kad A. G. jos vaikinas. Įvykio dieną ji jo laukė, jie buvo susitarę. Jis parašė, kad neatvažiuos, nes sustabdė policija. Paskui pati atėjo į mašiną atsisėsti, kadangi buvo šalta (b. l. 34-35).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad įvykio naktį vykdė policinę priemonę, stabdė visas mašinas. Stabdė automobilį Mazda, kuris pamatęs pareigūnus prilėtino, pasižiūrėjo į stabdantį pareigūną ir nuvažiavo. Kas buvo arčiau mašinų, lipo į mašinas ir nusivijo. Mašinos iš akių nebuvo pametę, Mazda automobilio greitis nebuvo didelis. Užkirto Mazda automobiliui kelią, išlaipino keleivius ir A. G., patikrino transporto priemonę, joje nieko nerado (b. l. 48-49).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. G. parodė, kad gruodžio mėnesį buvo vykdoma policijos priemonė, buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pareigūnas N. D. stabdė atvažiuojančią transporto priemonę, ji nesustojo, nusuko sankryžoje ties (duomenys neskelbtini) prospektu į dešinę. Pareigūnai nubėgo į automobilį ir nusivijo tą automobilį (b. l. 49-50).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. N. parodė, kad įvykio dieną kolega stabdė transporto priemonę ir ji akivaizdžiai nestojo. Kolega buvo išėjęs ties kelio viduriu, važiavo mašina antra juosta ir kolega aiškiai tą mašiną stabdė su lazdele. Jokia mašina šalia nevažiavo, būtent ta mašina buvo stabdoma. Matė viską iš šono, šalia nebuvo. Jo kolega nubėgo į automobilį ir vijosi. Stabdomo automobilio vairuotojas greičio nelėtino, jis turėjo matyti, kad yra stabdomas (b. l. 50-51).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, ir kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso (2016 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-318-557/2015).

Nagrinėjamu atveju A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tačiau byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog A. G. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t. y. sąmoningai nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę tiek teismo posėdžio metu, tiek tyrimo metu nuosekliai neigė, teismui paaiškino, kad nematė, jog yra stabdomas policijos pareigūnų (b. l. 1, 10-11, 58-59). Nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai - N. D., D. K., G. G., T. N. taip pat nuosekliai teigia, kad stabdomo automobilio vairuotojas turėjo pastebėti jį stabdantį pareigūną, tačiau kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu automobilyje buvę draugai E. J. ir I. J. parodė, kad nematė nei vieno pareigūno, kuris juos stabdytų ir pravažiavo, kai nusuko į (duomenys neskelbtini) prospektą, prieš sukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė su švyturėliais atvažiuojančius pareigūnus, todėl sustojo, įsijungė avarinį signalą. Pažymėtina ir tai, kad, kaip parodė liudytojas N. D., A. G. vairuojamas automobilis važiavo nedideliu greičiu, greičio jis nedidino, nepristabdė (b. l. 31). Be to, A. G. turi teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 8), nenustatyta, jog transporto priemonę įvykio dieną būtų vairavęs neblaivus, jokių pažeidimų nenustatyta, mašinoje nerasta jokių draudžiamų daiktų, kaip parodė liudytoja A. Š., ji laukė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kol jis atvažiuos ją paimti (b. l. 34-35), todėl A. G. neturėjo jokio motyvo sąmoningai nepaklusti teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti.

Nagrinėjamoje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos rašto, įvykis nebuvo filmuojamas (b. l. 19), iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės rašto matyti, kad įvykio dieną priemonių planą vykdžiusių pareigūnų tarnybiniuose automobiliuose nėra įdiegta vaizdo ar garso įrašymo įranga (b. l. 41), o Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus rašte nurodyta, jog perklausius radijo pokalbių įrašus 2016 m. gruodžio 11 d. laikotarpyje nuo 01.55 val. iki 02.20 val., nerasta pranešimų apie stabdomą automobilį Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 54). Todėl administracinio teisės pažeidimo byloje, be policijos pareigūnų duotų parodymų, jokių kitų objektyvių duomenų nenustatyta.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys rašytiniai įrodymai - administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas (b. l. 3), taip pat nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijos, jog jis nesuvokė, jog yra stabdomas policijos pareigūno. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už nepaklusimą teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonių vairavimu (b. l. 5), jis neteistas (b. l. 6).

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009).

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog A. G. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – sąmoningo nepaklusimo teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Teismas konstatuoja, kad A. G. veikoje nenustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 284 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. G. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.