Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2015-02-06 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-02-06 11 val. Šilutės m. Sodų g., vairuodamas automobilį „Renault Midlum 240.18“, Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, be priežasties išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą tiek, kad priešais jį atvažiuojančio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumo užtikrinimui. Tokie vairuotojo veiksmai sukėlė pavojingą situaciją. Tuo pažeidė KET 4, 5, 6, 9 p. reikalavimus. Tokie R. R. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 1 d.

Tauragės apskrities VPK Šilutės PK pareigūnas 2015 m. vasario 6 d. nutarimu R. R. pripažino kaltu padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam 115 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Šį nutarimą R. R. apskundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pažeidėjas neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo ir veikos kvalifikavimo. Pažeidėjas ginčija tik jam paskirtos papildomos nuobaudos individualizavimą ir laiko jam paskirtą nuobaudą per griežta, prašo jam neskirti papildomos nuobaudos – specialiosios teisės valdyti transporto priemones atėmimo, t. y. taikyti ATPK 30¹ str.

Iš Tauragės AVPK Šilutės PK Kelių policijos grupės specialistės nutarimo ir šiuo nutarimu paskirtos nuobaudos dydžio matyti, kad skirdamas pažeidėjui pagrindinę ir papildomą nuobaudas, institucijos darbuotojas iš esmės laikėsi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių – atsižvelgė į tai, kad yra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių, įvertino pažeidėjo asmenybę, jo padaryto pažeidimo pobūdį, kitas tinkamam nuobaudos individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes ir įvertinęs visas bylos aplinkybes bei nustatęs, kad yra visi pažeidimo požymiai, kurių pažeidėjas iš esmės neginčija, o taip pat, kad pažeidėjas turi teisę vairuoti transporto priemones, institucijos darbuotojas paskyrė pažeidėjui ATPK124² str. 1 d. sankcijoje vairuotojams numatytas minimalias pagrindinę ir papildomą nuobaudas. Apylinkės teismas, priimdamas nutarimą palikti galioti šią nuobaudą konstatavo, kad R. R. ne kartą baustas už KET pažeidimus, turi dvi galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus, kas pripažintina sunkinančia aplinkybe, todėl institucija R. R. paskyrė ir taip švelnią nuobaudą.

Apeliaciniu skundu R. R. prašo jo atžvilgiu pritaikyti ATPK 30¹ str. ir jam neskirti nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ATPK 124² str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d. padarymą, skirta minimali nuobauda: 115 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Apeliantas nurodo, kad teismas pakankamai neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, kad jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti atsakomybė, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kad pažeidimą padarė dirbdamas, o ne turėdamas tikslų sukelti pavojų ar pasipuikuoti. Nekyla abejonių, jog šioms R. R. asmenybę charakterizuojančioms ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančioms aplinkybėms buvo suteikta pakankamai didelė reikšmė, kadangi teismas jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Kartu pažymėtina, jog į šias aplinkybes bei gyvenimiškai įprastas pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, taip pat norint pasiekti darbo vietą, rūpintis tėvais) atsižvelgiama individualizuojant skiriamą nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.

Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo (b. l. 13-15), matyti, kad R. R. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, administracinį pažeidimą padarė turėdamas dvi galiojančias nuobaudas, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę. Atkreiptinas dėmesys, kad R. R. atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus laiko padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2014-05-22 R. R. nubaustas 50 Lt bauda už 2014-05-07 pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 3 d., padarymą). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Pirmosios instancijos teismo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą.

Apeliantas skunde nurodo, kad jei dėl jo pažeidimo būtų įvykęs eismo įvykis, nesant nukentėjusiųjų, būtų užtekę užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o šiuo atveju nenukentėjo niekieno turtas, niekas nesužalotas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl aplinkybė, kad toks R. R. vairavimas nesukėlė realios fizinės ar turtinės žalos, nustačius pažeidėjo pavojingo vairavimo faktą įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi. Be to, pažymėtina, kad būtent tokio pobūdžio eismo įvykiai – kuomet vienai transporto priemonei išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, kaktomuša įvyksta susidūrimas tarp lengvojo ir krovininio automobilio, yra vieni pavojingiausių, dažnai pareikalaujantys žmonių aukų, todėl vien tik tai, kad lengvojo automobilio (iš kurio buvo filmuojama) vairuotojas, laiku sureagavo į besiklostančią situaciją ir laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta susidūrimo ir skaudžių pasekmių, jokiu būdu negali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios galima švelninti R. R. atsakomybę.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriuo užfiksuotas R. R. pavojingas vairavimas, matyti, jog R. R. vairuojamu stambiagabaričiu krovininiu automobiliu dvipusio eismo miesto gatve iš dviejų eismo juostų iš už posūkio pakankamai dideliu greičiu važiuoja gatvės viduriu, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, tuo sukeldamas realią grėsmę priešais atvažiuojančiam lengvajam automobiliui ir priversdamas jo vairuotoją staigiai stabdyti dešiniajame kelkraštyje. Akivaizdu, kad be administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytų pažeistų KET 4, 5, 6 ir 9 punktų, R. R. savo veiksmais taip pat pažeidė ir KET 119 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Akivaizdu ir tai, kad šis pažeidimas realiai sukėlė pavojingą situaciją kelyje, ir privertė lengvojo automobilio vairuotoją, vengiant priešpriešinio susidūrimo su krovininiu automobiliu, staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį. Kita vertus, vaizdo įraše matyti, kad nurodytoje situacijoje apeliantui nebuvo jokių kliūčių, laikantis Kelių eismo taisyklių, vairuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (eismo juostos dalis buvo laisva, vairavimas nebuvo susijęs su kokiu nors krovininio automobilio manevru, pvz., išsukimu iš šalia kelio esančios teritorijos ar pan.), kas visiškai paneigia apelianto aiškinimą, neva pavojingai vairuojama buvo dėl didelių vairuojamo automobilio gabaritų.

Apeliantas skunde nurodo, kad šį eismo įvykio pažeidimą padarė dėl to, kad labai skubėjo vykdydamas savo darbines funkcijas. Apeliacinis teismas pažymi, kad darbinių funkcijų vykdymas, ar pastangos minėtas funkcijas atlikti kuo geriau negali būti laikoma pateisinama priežastimi nepaisyti kelių eismo taisyklių, kelti pavojų savo ir aplinkinių sveikatai bei turtui, ar, juo labiau, išskirtine aplinkybe, dėl kurios būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą. R. R., dirbdamas krovininio automobilio vairuotoju, privačios įmonės klientams išvežioja vaisius bei daržoves, ir nors apeliantas skunde pabrėžia, kad jo darbas tiesiogiai susijęs su visuomenės poreikių tenkinimu, o jam nebedirbant būtų pakenkta visuomenės interesui, tačiau apygardos teismas tokį su R. R. darbu susijusių aplinkybių hiperbolizavimą vertina kaip bandymą eilinėms ir įprastoms aplinkybėms suteikti išskirtinumo ir ypatingumo požymių. R. R. darbo funkcijos niekaip neįtakoja ATPK 30¹ str. taikymo jo atžvilgiu, ir aplinkybė, kad jo darbui reikalingas automobilis, vertinama kompleksiškai su kitomis skunde pateikiamomis aplinkybėmis nepriklausomai nuo to, kokiam darbui atlikti automobilis reikalingas. Apeliantas skunde nurodo, kad teisės vairuoti atėmimas sąlygotų jo atleidimą iš darbo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančioje darbovietės charakteristikoje (b. l. 5) apie tai, kad specialiosios teisės praradimas sąlygotų darbo praradimą nekalbama, be to, ir pats apeliantas skunde pažymėjo, kad įmonėje jam gali atsirasti kitas laikinas darbas. Pažymėtina, kad nors apeliantas nurodo, kad dabartinėje darbovietėje kito darbo dirbti negalėtų, nes nuo namų iki darbo yra apie 20 kilometrų, tačiau nenurodo, kodėl į darbą laikinose pareigose jis negalėtų važiuoti visuomeniniu transportu. Iš skunde pateikto paaiškinimo „darbą anksti pradedu, kadangi produkciją reikia pakrauti į automobilį, atvežti ir atiduoti klientams kuo greičiau“ matyti, kad ankstyva darbo pamainos pradžia būdinga tik vairuotojams-ekspeditoriams, o iš nurodytos aplinkybės, kad „į darbą tenka važiuoti 4 val. ryto, kai visuomeninis transportas dar nevažiuoja“, matyti, kad kitu (vėlesniu) metu į darbą galima nuvažiuoti ir visuomeniniu transportu. Taigi apeliacinio skundo argumentai nepaneigia R. R. galimybės 3 mėnesius dirbti kitose pareigose toje pat įmonėje ir neturint specialiosios teisės valdyti transporto priemones.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Neigiami padariniai – prarasta galimybė rūpintis šeimos nariais, vykti į darbą, gauti pajamas, nėra laikomi papildoma nuobauda ATPK 22 str. prasme. Dėl šios priežasties apelianto teiginys, kad palikus galioti nutarimą, jo atžvilgiu būtų paskirta viena pagrindinė ir dvi papildomos nuobaudos (darbo praradimas ir teisės vairuoti atėmimas), laikytinas nepagrįstu.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad R. R. skirta minimali ATPK 124² str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka R. R. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Naikinti ar keisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.