Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mėmelio ratai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mėmelio ratai“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Tomerda“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2018 m. rugpjūčio 7 d. išduotas teismo įsakymas.

3. Teismo procesiniai dokumentai skolininkei siųsti pareiškime nurodytu buveinės adresu ir kitu pareiškime nurodytu adresu, tačiau skolininkė nerasta, procesiniai dokumentai grįžo neįteikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas teismo įsakymas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas.

13. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pradėta pagal kreditorės UAB „Mėmelio ratai“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Tomerda“. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 7 d. išdavė teismo įsakymą.

14. Skolininkei skirti teismo procesiniai dokumentai siųsti pareiškime nurodytu skolininkės buveinės vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Skolininkė nerasta, procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Taip pat dokumentai grįžo neįteikti ir siųsti kitu adresu – (duomenys neskelbtini), Tauragė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 431 straipsnio 3 dalimi, nustatė kreditorei terminą patikslinti skolininkės buvimo/korespondencijos įteikimo vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Kreditorei adreso nepatikslinus ir kitų veiksmų neatlikus, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, jog kreditorės prašymas laikyti procesinius dokumentus įteiktais skolininkei pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį negali būti tenkinamas, teismo įsakymą panaikino ir pareiškimą paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nagrinėjamu atveju nesutinka.

15. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo reglamentuotas CPK XXIII skyriuje. CPK 438 straipsnyje nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.

16. CPK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Ši teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 pažymėta, jog bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo tikslingai įtvirtintas CPK 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015-11-18, CPK 438 straipsnį papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Šio pakeitimo parengiamieji dokumentai (CPK 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas (dokumento Nr. XIIP-2814, registravimo data 2015-03-10) suponuoja, kad tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą.

18. Nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog procesinių dokumentų įteikimo pagal įstatymą teisinis reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, CK įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo (išskyrus tam tikrus juridinius asmenis, kurie juridiniais asmenimis tampa įstatymo pagrindu) ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) JAR bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). CK nustatytas juridinių asmenų registravimo ir JAR reguliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasitikėti JAR duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis.

19. Juridinių asmenų registras yra valstybės registras, jo duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka. Vienas iš esminių JAR duomenų yra juridinio asmens buveinė (adresas) (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Teisinis reguliavimas suponuoja, jog apskritai nėra įmanoma situacija, kad juridinis asmuo egzistuotų be savo buveinės ir kad ta buveinė nebūtų nurodyta juridinių asmenų registre. Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį šio duomens pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.

20. Informacija apie juridinio asmens buveinę yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija reikšminga ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turi ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir užtikrinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Kita vertus, juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama pateikiant prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. jei juridinis asmuo įrodo, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir asmuo turės galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus.

21. Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimas skolininkei vyko du kartus, t. y. jos registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir buvusios buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs Juridinių asmenų registro duomenis nustatė, kad antrasis adresas sutampa su buvusio skolininkės vadovo ir akcininko adresu. Formaliai būtų galima konstatuoti, jog procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, jeigu nebūtų nustatytas dar vienas adresas. Iš juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog dabartinio skolininkės vadovo ir akcininko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Tauragės raj. sav., o šiuo adresu teismo procesiniai dokumentai ir teismo įsakymas skolininkei siųsti nebuvo. Be to, Juridinių asmenų registre yra nurodyta ir kontaktinė skolininkės vadovo Y. M. informacija, t. y. elektroninio pašto adresas ir telefono numeris. Pažymėtina ir aplinkybė, jog JAR 2017-05-29 paskutinį kartą pateikti skolininkės 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Nors ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad galbūt įmonė veiklos nebevykdo ir išsiuntus teismo procesinius dokumentus JAR registruotu buveinės ir buvusios buveinės adresais formaliai CPK reikalavimai būtų įvykdyti, o juridinis asmuo turėtų prisiimti kylančias neigiamas pasekmes, tačiau yra duomenų, kad įmonėje yra darbuotojų, nors patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio nėra vykdomi (LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Taigi šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais konstatuotina, jog nebuvo išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus ir teismo įsakymą skolininkei (t. y. jie nesiųsti dabartinio skolininkės vadovo ir akcininko gyvenamosios vietos adresu), t. y. atlikti CPK 437 ir 438 straipsniuose numatytus veiksmus prieš naikinant teismo įsakymą ir paliekant pareiškimą nenagrinėtą. Kreditorė nebendradarbiavo su teismu, pirmosios instancijos teismo nurodymu nepatikslino skolininkės adreso ir nesiėmė kitų veiksmų, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu, nors turėjo ir galėjo tai padaryti (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Vertinant aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teisme nustatyti juridinių asmenų registro duomenys, kuriuos visas galimybes patikrinti taip pat turėjo ir kreditorės atstovas advokatas bei pirmosios instancijos teismas, naujas terminas patikslinti skolininkės adresą nenustatytinas, o JAR išrašas pridėtinas prie bylos.

22. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas panaikino teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą CPK 431 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 konstatuota, jog CPK 431 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik kartu su CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktu, įtvirtinančiu teisinį pagrindą nenagrinėti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos. Kasacinis teismas konstatavo, jog juridinių asmenų atžvilgiu taikyti CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktą nėra jokio teisinio pagrindo, nes šio punkto gramatinė išraiška akivaizdžiai suponuoja, kad jis gali būti taikomas tik fiziniams asmenims ir nėra duomenų, jog įstatymų leidėjas turėtų ketinimų išplėsti šio punkto taikymą ir juridiniams asmenims. Be to, kaip minėta, juridinių asmenų teisinė prigimtis ir jų reguliavimo specifika reiškia, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinio asmens buveinė teisiniu požiūriu būtų nežinoma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė CPK 431 straipsnio 3 dalį, kurioje be aukščiau aptartų nuostatų įtvirtinta ir tai, jog šiuo pagrindu priimta teismo nutartis neskundžiama.

23. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, neišnaudojo visų galimybių tinkamai įteikti skolininkei procesinius dokumentus ir panaikino teismo įsakymą palikdama kreditorės pareiškimą nenagrinėtą. Ginčijama nutartis naikintina, pirmosios instancijos teismas turėtų išnaudoti visas galimybes įteikti procesinius dokumentus ir teismo įsakymą skolininkei, t. y. atlikti CPK 437 ir 438 straipsniuose nurodytus veiksmus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir procesinių dokumentų įteikimo skolininkei klausimą juridinių asmenų registre nurodytais adresais perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.